Always (1, 2, 3 sezonai)

"...spaces between us..."

Harry

Kaip išprotėjęs važiavau savo tėvų namų link, net nesistengdamas paisyti kelių eismo taisyklių. Alex sedėjo gale ir prilaikė Troy, jog šiam nieko neatsitiktu.

-Kas jai nutiko, Alex?!-dar kartą paklausiau stengdamasis išpešti atsakymą.

-Žiūrėk į kelią ir neklausinėk!-pirmą kartą gyvenimą išgirdau ją šaukiant ant manęs.

Greitai nuleidau akis į kelią ir susikoncentravau.

-Lik mašinoje.-griežtai pasakė man ji.

Vos pasiekus mamos namus, Alex iššoko iš automobilio ir nubėgo vidun. Variklio neišjungiau, pasiruošdamas bet kuriuo momentu išvažiuoti.
Pro duris išėjo Alex, kuriai per kaklą buvo permesta Gemmos ranka. Nužvelgiau ją ir ji atrodė...sustorėjusi? Jos veidas buvo patinęs, ji vilkėjo plačias pižamines kelnes ir žymiai didesnio dydžio džemperį.

-Važiuok.-pasakė Alex įsodinusi Gemma ir atsisėdusi priekyje.

-Kur?!-sušukau piktai.-Atleisk.-pasitaisiau jau švelnesniu balsu.

-Į ligoninę.-ji prisisegė diržą ignoruodama mano šaukimą.

Visu greičiu važiavau ligoninės link, vis per veidrodėlį patikrindamas skausmo perkreiptą Gemmos ir išsigandusį Troy veidą. Buvo keista matyti Gemma po šitiek mėnesių. Neturėjau laiko klausinėti kas vyksta, nes iš visų jėgų stengiausi nepadaryti avarijos. Neatleisčiau sau jei pražudyčiau savo žmoną, vaiką ir dar seserį. Alex tuo metu skambino mano mamai ir aiškino, jog Gemmai kažkas negerai bei jog mes tuojaus būsime ligoninėje.
Vos man sustojus prie įėjimo, pasirodė du vyrai su neštuvais ir mano mama. Jie ir Alex padėjo Gemmai išlipti ir įkėlė į neštuvus.

-Parvežk Troy namo, gerai?-paklausė Alex pasilenkusi.-Jam laikas vakarieniauti, vėliau susiskambinsim.-pasakiusi užtrenkė dureles ir nubėgo vidun.

Atsidusęs atsisukau į Troy, kuris taip pat nesuprato nieko, kaip ir aš. Suspaudžiau vairą ir niekur neskubėdamas vežiau Troy link namų. Pakeliui sustojau pas Zayn ir Emily.

-Labas.-pasisvekinau su Emily, jai atidarius duris.

-Sveiki?-klausiamai pažiūrėjo į mane ir Troy.-Užeikit.

-Žinau, kad dabar gana vėlu, bet Alex su Gemma ligoninėje, o aš negaliu ramiai sėdėti namuose nežinodamas kas vyksta. Deja, neturiu kur palikti Troy, norėjau paklausti ar pasaugotumėt jį kelias valandas, kol viską išsiaiškinsiu?-išbėriau ir ji iškėlė rankas.

-Pala, pala iš pradžių.-pasakė.-Kodėl Alex ir Gemma ligoninėje? Ar joms kažkas nutiko?

-Ne, Alex viskas gerai, o Gemma su manimi nesikalba, Alex taip pat nieko nesako. Iš jų pokalbio supratau, jog Gemmai kažką skauda, ją įnešė su neštuvais į ligoninę.-papasakojau.

-Oh...-palinksėjo.-Pranešk, jei kas rimto. Troy gali likti nakvoti, tiesa?-ji šyptelėjo pažiūrėdama į jį.

-Aš taip dažnai miegu ne namuose, kad man tiesiog nebesvarbu.-jis paleido mano ranką ir nuėjo vidun.

-Atleisk, mes bandome viską išspresti ir nustoti užkrauti kitiems savo problemas. Bet atrodo nelaimės mus persekioja.-pasakiau ir tarpdury pasirodė Zayn.

-Viskas gerai?-paklausė jis paspausdamas ranką.

-Nežinau.-papurčiau galvą.-Turiu važiuoti, paskambinsiu.-linktelėjau abiems ir palikau jų namus.

Atsidūręs ligoninėje, prisiverčiau nueiti iki seselės sėdinčios registratūroje ir paklausiau kur yra mano mama bei sesuo. Jai linktelėjus į kairįjį korpusą, net nepadėkojęs patraukiau link jų.
Pačiame kolidoriaus gale stovėjo Alex ir kažką inirtingai diskutavo su mano mama. Man priėjus arčiau jos nutilo ir mama atsiprašiusi pasišalino.

-Ar dabar jau gali pasakyti, kas po velniais, čia vyksta?-paklausiau prieidamas prie Alex.

-Harry, tai sunku paaiškinti, aš nežinau...-jos balsas ėmė drebėti todėl ją nutraukiau.

-Viskas gerai, paklausiu mamos, nesijaudink.-apkabinau ją ir ji rankomis apsivijo mano liemenį.

Buvau pasiilgęs jos prisilietimų ir to, kaip gerai jaučiuosi kartu su ja. Žinojau, jog ji iš visų jėgų stengiasi nepalūžti mano glebyje, kai jos geriausiai draugei kažkas negerai. Jai visuomet kiti rūpi daug labiau nei ji pati.
Paglosčiau jos nugarą ir pakštelėjau į plaukus. Ji dar stipriau mane suspaudė ir giliai atsiduso. Kolidoriaus gale vėl pasirodė mama ir prižingsniavo prie mūsų. Kaip tik tuo metu iš kabineto, kuriame kaip supratau buvo Gemma, išėjo gydytojas.

-Viskas kol kas gerai.-kreipėsi jis į mano mamą.-Galite užeiti.-atsisuko į mus.

Mama patraukė su daktaru kolidoriumi tolyn ir jis jai kažką aiškino, tikriausiai apie Gemmos būklę. Alex atsitraukė ir nusišluosčiusi kelias ašaras pažvelgė į mane.

-Aš žinau, jog tu nori ten užeiti, bet nenoriu, jog Gemma nervintųsi.-švelniai pasakė ji.-Pirmiau užeisiu paklausti, jei ji sutiks, pakviesiu tave, gerai?

-Žinoma.-sunkiai atsidusau ir paleidau prieš tai laikytą Alex ranką.

-Nepyk, tiesiog taip bus geriau.-pasakė prieš įeidama.

Už kelių minučių durys vis dar neatsivėrė, kas reiškė, jog Alex liko ten, o man užeiti Gemma nedavė leidimo. Klestelėjau ant vienos iš nepatogių ligoninės kėdžių, laukdamas, kol Alex išeis ir galėsime važiuoti namo.
Po dar dešimties minučių, Alex išėjo iš palatos ir uždarė duris atsisukdama į mane.

-Užeik pas ją. Ji norėjo pasikalbėti asmeniškai.-vos šyptelėjo ji.

Linktelėjau ir lėtai atsistojęs priėjau prie durų. Palenkiau rankeną ir atvėręs duris užėjau vidun. Ant lovos gulėjo Gemma, su menka šypsenėle. Ji jau buvo perrengta į ligoninės pižamą, kuri atrodė kaip didžiulis maišas. Mano akys nukrypo į jos kiek išsipūtusį pilvą, todėl priėjau arčiau ir prisėdau ant šalia esančios kėdės.

-Labas.-pasakiau ramiai.

-Labas.-lengvai šyptelėjo.

-Taigi...ar papasakosi man kas čia dedasi?-paklausiau.

-Na...aš nėščia.-ji uždėjo vieną ranką ant pilvo, o aš vos nenukritau nuo kėdės.

-Kiek laiko? Nuo ko?-išpūčiau akis.

-Septynis mėnesius.-atsiduso.-Nuo Luke.

-Luke? Ar tas subingalvis žino?-pakėliau antakius.

-Taip. Kaip manai, dėl ko jis mane metė?-jos akyse pasirodė ašaros.

Atsistojau ir lėtai apkabinau Gemma. Ji taip pat mane apkabino ir kelias minutes aš stengiausi ją nuraminti.

-Aš atsiprašau.-ji pasakė ir aš sutrikau.

-Už ką?-paklausiau vis dar nesuprasdamas.

-Už visus tuos mėnesius, kai nekalbėjau su jumis. Tu mano brolis, Harry. Ir visuomet mane palaikydavai, o dabar aš tiesiog atsiribojau nuo jūsų.-papurtė galvą atsitraukdama.

-Taip, tiesa. Bet tu turėjai problemų, kurios paprasčiausiai nėra išsprendžiamos. Manau kiekvienas būtų taip pasielgęs.-linktelėjau.

-Nuo kada pasidarei toks supratingas? Ir kur dingo tas Harry, kuris išmala visiem dantis?-sukikeno.

-Oh...-nusijuokiau.-Aš taip pat jo pasiilgau.

-Alex padarė iš tavęs žmogų, neturėtum pasiilgti savo blogų įpročių.-nusišypsojo.

-Yeah, žinau. Tiesiog tai keista. Niekada nebūčiau pagalvojęs, jog turėsiu žmoną ir sūnų.-truktelėjau pečiais.

-Nesumauk visko, Styles. Jie tikrai geriausias dalykas tavi gyvenime.-surimtėjo.

-Žinau, Gemms.-palinksėjau.-O dabar papasakok kas tau nutiko, kol nesusiradau Luke ir nesuspardžiau jo iki sąmonės netekimo.-nusijuokėme.