Nors stovėjome prie Charlie slėptuvės slenksčio, kvailai šypsojausi prisimindama Harry žodžius.
Papurčiau galvą nuvydama mintis į šalį ir susikaupiau ties užduotimi. Apsidairiau dar kartą apžvelgdama gulinčius Charlie apsauginius ant žemės.
-Stenkis eiti kuo tyliau, prieky taves bus Noah, aš eisiu iš paskos. Šauk tik tada kai būtina, mes nenorime papildomo triukšmo.-šnibždėjo Louis.
Palinksėjau jam ir ėjau už Noah ir kitų.
Charlie pagrobė apie dešimt žmonių ir laikė juos nelaisvėje, todėl turėjome jiems padėti.
Tyliai prasivėrė durys ir trys vaikinai nuėjo vidun. Kelias akimirkas palaukėme įsitikindami, jog viskas gerai ir pajudėjome.
Patalpa buvo didžiulė, todėl nebuvau tikra kur eiti, tad sekiau Noah.
Mūsų užduotis buvo pasiekti trečią aukštą.
Jei pavyks tyliai pereiti pirmą, galėsime ramiau atsipūsti ir likusieji eis į antrą bei pirmą.
Iš vieno kambario sklido šviesa ir juokas. Charlie.
Tyliai lipome laiptais stengdamiesi neužkliudyti aplink esančių daiktų.
-Carl, patikrink kaip ten mūsų svečiai.-nusijuokė Charlie ir tamsiai apsirengęs vaikinas išėjo iš kambario ir ėmė artintis link laiptų pusės.
Širdis ėmė greitai daužytis, nes vis dar buvome antrame aukšte. Noah, kuris buvo pradėjęs lipti užbėgo į trečią aukšta palikdamas mane ir Louis antrame. Dar keli vaikinai ėję už mūsų išsiskirstė ir pasislėpė.
Atsistojau netoli laiptų, prisispaudusi prie sienos, laukiau, kol Carl užlips. Vos jam pasiekus antrą aukštą trenkiau iš alkūnės ir šis susmukęs nukrito ant žemės.
Turim nedaug laiko.
Užbėgome į trečią aukštą, kuris turėjo begalę durų. Patikrinome visas, bet jos buvo užrakintos.
-Jei jas išspirsime, sukelsime labai daug triukšmo.-sušnibždėjo Noah.
Staiga man toptelėjo.
Greitai nusileidau į antrą aukštą, kur be sąmonės gulėjo vyras. Patikrinusi jo kišenes radau ryšulį raktų.
Tuo metu pro duris pradėjo eiti kiti.
Tyliai užbegau ir padaviau raktus Louis. Jis išardė ryšulį kiekvienam paduodamas po raktą.
-Kai rasit spyna, įeikit į vidų ir ten užsirakinkit.-pasakė Louis ir kiekvienas ėmėme ieškoti savo spynos.
Patikrinusi keturias duris pagaliau įėjau į vidų.
Kambaryje ant lovos sėdėjo maždaug dešimties metų mergaitė, kuriai iš akių nenustojo bėgti ašaros.
Ši pakėlė akis į mane. Prie lūpų pridėjau pirštą parodydama, jog netriukšmautų.
Užrakinusi duris grįžau prie jos ir atsitūpiau.
-Ar ką nors skauda? Turi sužeidimų?-paklausiau.
-Tik kelias melynes.-ji pasitraukė toliau nuo manęs.
-Viskas bus gerai, pažadu tave iš čia išvesti, tik turi būti drąsi ir manęs nebijoti.-pasakiau atsistodama.
Išgirdau kaip apačioje nuaidėjo šūvis, todėl nedelsdama išsitraukiau ginklą.
Po to sekė vis daugiau ir daugiau šūvių. Girdėjau riksmus ir meldžiausi, jog tai ne mūsiškių, o Charlie vyrų balsai.
-Kuo tu vardu?-paklausiau nusimaudama liemenę.
-Amanda.-atsakė tyliai.
-Mano mama taip pat buvo Amanda.-nusišypsojau uždėdama ir užsegdama jai savo liemenę.
-Buvo?-paklausė.
-Ji žuvo avarijoje.-liūdnai šyptelėjau.-Kai pasakysiu, turėsi greitai bėgti kartu su manimi ir niekur nesustoti. Gerai?
-Gerai.-atsakė ir atsistojo nuo lovos.
Velniškai bijojau likti be liemenės, bet mažos mergaitės gyvybė svarbesnė už mano.
Šuvių kiek apmažėjo.
Kažkas pajudino durų rankeną, tad išsitraukiau antrą pistoletą.
YOU ARE READING
Always (1, 2, 3 sezonai)
Fanfiction"Mano veidu bėgo vis daugiau ašarų, plaukai buvo susivėlę ir šaltis kandžiojo mano odą. Trumpam užsimerkiau įsivaizduodama kaip jis mane apkabina ir pasako, jog viskas bus gerai. Paspaudžiu pistoleto gaiduką ir kraujas išsitaško ant šviesių sienų. V...
