Tyliai išlipau iš lovos palikdama Harry miegoti. Pažvelgiau į laikrodį, kuris rodė septintą ryto. Puiku. Ant pirštų galų nutipenau prie spintos ir pasiėmusi drabužius nuėjau į vonią. Atlikusi ten visus reikalus išėjau ir iš svetainėje stovinčios spintelės išėmiau gražiai supakuotą dovaną.
Dar kartą įsiklausiau ar visi tikrai miega ir užrakinusi namų duris nubėgau į mašiną. Užvedusi variklį išsukau iš kiemo ir patraukiau siauromis gatvelėmis link seniai lankytų namų. Užgesinau mašiną ir nuo sėdynės pasiėmiau dovaną. Užrakinusi ją užlipau trimis laiptais ir paskambinau į duris. Už jų asigirdo žingsniai ir netrukus prieš mano akis stovėjo apsimiegojusi Jessica.
-Nenorėjau prižadinti, su Kalėdomis!-nusijuokiau įteikdama jai dovaną.
-O dieve.-apkabino mane.-Užeik.-pakvietė.-Aš taip pat turiu jums dovanų.
-Juk žinai, kad nereikėjo.-pasakiau įeidama ir uždarydama duris.
-Reikėjo. Jūs mano šeima.-nusišypsojo ir nuėjo į kitą kambarį.
Prisėdau prie jos virtuvės stalo ir apsidairiau. Niekas nepasikeitę.
-O dieve.-papurčiau galvą, kai Jessica įėjo su dviem dideliais maišais.
-Šitas tau.-padavė vieną.-O šitas Troy.
-Tu turbūt juokauji?-apžiūrėjau maišus.
-Žinai, kad jus myliu.-pavėlė man plaukus.
-Kaip tau sekėsi vakar?-paklausiau prisimindama.
-Na, tiesą sakant niekur nevažiavau.-šyptelėjo.
Kiekvienais metais per Kūčias Jessica važiuoja į įvairias prieglaudas, senelių namus ir kitokias įstaigas jiems padėti.
-Galėjai paskambinti, būtum galėjus švęsti su mumis.-susiraukiau.
-Aš nebuvau viena. Bet tai pasakojimas kitam kartui.-sušnabždėjo ir mirktelėjo.
-Oh..-pakėliau antakius.-Taigi, lauksiu kito karto.-nusijuokiau.-Manau turėčiau važiuoti, pas mus Harry ir mano šeima.-pasakiau atsistodama nuo stalo.
-Žinoma. Užsukit.-pasakė palydėdama link durų.
-Būtinai.-nusišypsojau ir apkabinusi Jessica nusileidau laipteliais.
Kai jau buvau prie mašinos durelių, dar kartą atsisukau į tarpdurį stovinčią Jessica, kuri jau norėjo eiti į vidų.
-Jessica!-sušukau ir ji atsisuko.-Su Kalėdom!
-Tave taip pat, brangioji!-jos veide pasirodė nuoširdi šypsena ir ji akimis palydėjo mane išvažiuojančią iš jos kiemo.
Važiavau link kito savo tikslo. Šiek tiek paspaudžiau greičio pėdalą norėdama greičiau atsidurti ten.
Pasistačiusi automobilį beveik pribėgau prie durų ir jas atvėriau.
-Su šventėmis.-nusišypsojau jau gerai pažįstamam veidui.
-Jus taip pat.-nusišypsojo moteris ir nukulniavau link laiptų.
Užlipusi susiradau reikiamą palatą. Atvėrusi duris įžengiau į vidų ir apsidairiau. Ji buvo visiškai tuščia. Šį kartą Isaac nesėdėjo šalia ir nelaikė jos rankos. Buvo tik ji. Barbara. Arba tiksliau - jos kūnas ir gyvybę palaikantys aparatai. Susigraudinau prieidama prie jos lovos.
-Norėčiau, jog dabar būtum su mumis. Namie.-paliečiau jos ranką.-Galėtum pamatyti kokie visi laimingi.-nusibraukiau ašaras su kita ranka.-Jaučiuos kaip idiotė kalbėdama su savimi, bet aš tikrai tavęs pasiilgau. Praėjo labai daug laiko ir man tikrai reikia, kad tu sugrįžtum.
YOU ARE READING
Always (1, 2, 3 sezonai)
Fanfiction"Mano veidu bėgo vis daugiau ašarų, plaukai buvo susivėlę ir šaltis kandžiojo mano odą. Trumpam užsimerkiau įsivaizduodama kaip jis mane apkabina ir pasako, jog viskas bus gerai. Paspaudžiu pistoleto gaiduką ir kraujas išsitaško ant šviesių sienų. V...
