„Paslaptys" 3 DALIS (26)

392 31 1
                                    

Neįsivaizdavau, kaip pamatysiu Moniką

Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.

Neįsivaizdavau, kaip pamatysiu Moniką. Paplūdimys buvo pilnas žmonių.Vaikščiojau ieškodama jos pro šokančius žmones. Netikėtai tarp žmonių pamačiau vaikiną iš nuotraukos. Nenorėjau, kad jis mane pamatytų. Greitai traukiausi toliau nuo jo, bet staiga prieš mane atsirado Monika. Ji buvo su keliais draugais.
-Štai kur tu! Mes tavęs ieškojom. Tarė Monika,- Tai Cara, Alison sesuo. Rodė į mane savo draugams. Mačiau, kaip jie į mane žiūrėjo nustebusiomis akimis. Turbūt, pažinojo Alison.
-Eime, supažindinsiu su Tomu. Paėmė už mano rankos ir pradėjo temptis link ten, kur mačiau tą vaikiną.Tikiuosi, jis nuėjo. Bet taip nebuvo. Ir vėl jį pamačiau, bet dabar jis ir mane. Monika mane tempė link jo. Tai reiškia, kad jis Tomas. Alison vaikinas buvo Tomas. O ne! Jis sužinos teisybę, kad aš ne Alison. Staigiai sustabdžiau Moniką.
-Nieko nesakyk, kas aš Cara. Liepiau jai.
-Ką? Bet kodėl? Kai Monika to paklausė, Tomas jau buvo priėjęs prie mūsų.Priėjęs Tomas į mane vėl žiūrėjo savo nepakartojamu žvilgsniu. Visą laiką klausiausi, kaip jie šnekėjosi. Tomas vis atsisukdavo link manęs. Turbūt, laukė, kol ką nors ištarsiu.
-Man laikas eiti. Tariau jau norėdama išeiti, bet Tomas sugriebė už mano rankos.
-Alison, noriu su tavimi pasikalbėti. Linktelėjau Tomui. Pažvelgusi į Moniką, pamačiau jos piktą ir šokiruotą veidą.
-Vėliau susitiksime. Alison, žinai, kad dar turim kai ką išsiaiškinti. Mačiau, kad jai tai visai nepatiko.
Su Tomu nuėjome toliau nuo triukšmo. Tarp mūsų tvyrojo tyla. Staiga, jis atsistojo prieš mane.
-Tu, net neįsivaizduoji, kaip man buvo sunku be tavęs. Bet tas laikas man padėjo pasikeisti. Aš pasikeičiau, Alison. Ir manau, kad dėl to tu vėl sugrįžai, kad tau įrodyčiau, kad aš geresnis. Jis paglostė mano skruostą. Net nepajutau, kaip pradėjome linkti vienas prie kito. Staiga mano akyse vėl iškilo regėjimas.
Žiūrėjau į Tomą. Mūsų rankos buvo susikabinusios. Bet jo veidas buvo rimtas.
-Būkit kartu, kol dar galit. Išgirdau priešais girdėta balsą. Atsisukus pamačiau Tomą? Ką? Du Tomai? Vienas laikė man už rankos, o kitas stovėjo priešais.
Pradingus regėjimui staigiai atsitraukiau nuo Tomo. Mačiau jo supanikavusį veidą.
-Aš.. atsiprašau. Nuleidęs galvą tarė Tomas.
-Viskas gerai... Sulemenavau.
-Tu, turbūt pasiilgsti jo? Klausė manęs. Supanikavau, nes nežinojau apie ką jis kalba. Aš tylėjau, nes nežinojau, ką atsakyti.
-Suprantu tavo tylą. Tu pasiilgsti jo.
Jaučiausi visai susipainiojusi. Juk visuose regėjimuose matau tik jį. Negi jis nebuvo Alison vaikinas? Prisiminiau paskutinį regėjimą. Jie buvo du panašūs, kaip dvyniai. Ar Tomas gali turėti dvynį brolį? Ne, negaliu pasitikėti regėjimais. Jie turbūt, tik klaidina... Nieko nesakiusi atsitraukiau kelis žingsnius tolyn nuo Tomo ir apsisukusi pradėjau bėgti smėlėta pakrante. Tik iš toli išgirdau jį bešaukiant Alison vardą...

Kai tu atėjai. Where stories live. Discover now