Kai tu atėjai.

„Paslaptys" 16 DALIS (39)

Turbūt, esu didelė beprotė ateiti vėl į šią vietą. Bet aš tai turiu padaryti. Turiu dar labiau nusmugdyti Tomą. Juk per jį viskas ir prasidėjo. Jei nebūtų buvę jo dabar Jokūbas būtų su ta mergina, o man nereikėtų dėl jo kankintis. Pamatęs mane Tomas pradėjo šypsotis.
-Nemaniau, kad taip greitai manęs pasiilgsi. Tikiuosi, atėjei ištraukti manęs. Išgirdusi tai nusiprunkščiau.
-Ši vieta tau puikiai skirta. Sukryžiavau rankas.
-Tai jeigu neištraukti manęs atėjai tai ko? Tikiuosi, manęs negailėtis čia atėjai. Pavartė akis.
-Ne, atėjau tau pabloginti gyvenimą. Nusišypsojau dirbtine šypsena.
-Tu?? Nejuokauk. Pradėjo juoktis, - Tai kaip tai padarysi? Pakėlė antakius. Ištraukiau nuotrauką iš kišenės ir iškišau ją tiesiai jam prieš akis.
-Ak, gražioji Kamilė... Kodėl tu man ją rodai? Pagriebė iš rankų nuotrauką ir žvelgė į ją.
-Kaip manai, kur ji dabar? Paklausiau.
-Žinau tiek, kad išvažiavo iš šito prakeikto miesto. Ji nekentė visos savo gyvenimo kasdienybės. Kamilė troško kitokio gyvenimo, dėl to tai ir padarė. Nesupratau apie ką kalba Tomas.
-Apie ką tu šneki? Ji mirė prieš metus. Susiraukiau, nes išgirdau, kaip Tomas vėl pradėjo juoktis.
-Na ji ir įtikino visus. Ji gyva. Jei netiki Kamilė buvo grįžusi prieš kokius tris mėnesius čia. Ji buvo pasiilgusi manęs ir taip pat norėjo slaptai pažiūrėti, kaip kiti gyvena, o ypač, kaip gyvena Jokūbas.
-Tai tu visą laiką žinojai, jog Jokūbas norėjo keršto?
-Žinojau viską. Na, man nepatiko Kamilės planas, kaip ji norėjo įtikinti, kad aš dėl jos mirties kaltas.
-Pasakyk, kur ji dabar. Liepiau.
-Pasakysiu, bet su viena sąlyga. Mirktelėjo Tomas.
-Kokia? Paklausiau, nors jau žinojau jo atsakymą.
-Padėk išeiti iš šitos prakeiktos vietos.
-Ne, nepadėsiu tau iš čia išeiti. Teks tau prie visko priprasti. Tu nevertas laisvės. Tariau.
-Alison nebūtų patenkinta tavo elgesiu. Man beeinant link išėjimo tarė Tomas. Atsisukau į jį.
-Kodėl taip sakai? Abejingai tariau. Tomas priartėjo prie manęs.
-Alison žinojo, kad niekada nenorėjau jos nuskriausti ir jei ji būtų čia ji man padėtų iš čia išeiti. O tu... Tu žinai tai, bet nenori nei piršto pakrutinti. Tu esi tiesiog savanaudė... Piktai drėbtelėjo. Nenorėjau daugiau jo klausyti. Jis bandė tiesiog mane išprovokuoti.
-Surasiu Kamilę pati.
-Abejoju, kad rasi be mano pagalbos. O jei rasi tai tau nieko nepadės. Man išeinant tarė Tomas. Nenorėjau būti daugiau su juo. Jis mane dar labiau tik painiojo. Bet jeigu iš tikro esu tokia? Savanaudė. Ne, aš tikrai neesu tokia. Jis nori tik naudos įtikinant mane. Juk ją noriu surasti tik dėl Jokūbo. Staiga man išėjus iš kalėjimo pajutau, kaip kažkas pagriebė už rankos. Atsisukusi pamačiau jį - Jokūbą. Neištvėriau ir apsikabinau jį. Iš mano akių pradėjo byrėti ašaros. Jokūbas neatsitraukė nuo manęs.
-Ką tu čia darai? Beverkiant paklausiau. Dar vis laikiau galvą ant jo peties.
-Aš pasekiau tave. Pasakyk, kas atsitiko. Prašė manęs. Pasitraukiau nuo jo, kad matyčiau jo akis.
-Ar aš savanaudė? Paklausiau jo.
-Neklausyk jo. Tu pats nuoširdžiausias žmogus, kokį aš pažystu. Jokūbas nuvalė nuo veido ašaras.
-Aš turiu tau kai ką pasakyti. Tai pakeis viską. Tariau jam.
-Ką pasakyti?
-Kamilė visus apgavo... Ji gyva, Jokūbai. Jokūbas nusijuokė tarsi tai suprastų, kaip pokštą.
-Ar tai tau pasakė Tomas? Linktelėjau Tomui,-Tai nesamonė, juk mačiau, kaip ant jos karsto bėrė žemę. Jokūbas tarė surimtėjęs.
-O jeigu tai tiesa? Kas tada? Pakėliau antakius. Jokūbas tylėjo. Aš jo tylą puikiai supratau.
-Tu būtum su ja kartu? Tiesa? Paklausiau.
-Jeigu ji to nenorėjo daugiau kaip prieš metus nemanau, kad ir dabar norėtų.
-Bet tu bandytum ir vėl? Tramdžiausi kalbėdama apie tai.
-Taip, bandyčiau... Tu manai, kad tai būtų teisinga?
-Taip, tokia jau ta meilė. Tariau nedrįsdama pažvelgti jam į akis,- Aš jau einu.. Greitai nuėjau nuo jo, nes iš mano akių vėl pradėjo byrėti ašaros. Jaučiausi dar labiau palūžusi nei buvau. Neįsivaizdavau, ką turiu toliau daryti. Ar man ieškoti Kamilės, kad Jokūbas vėl būtų laimingas? Turbūt, tai niekuo nepadėtų. Jeigu Kamilei rūpėtų jis ji nebūtų dingusi iš jo gyvenimo. Bet iš vis nuo ko man pradėti? Net neįsivaizduoju, kur ji. Be Tomo pagalbos tikrai nerasiu jos.