Really? [LTU]

Deviniolika

-Liusi kelkis tu tikrai pramiegosi!
Ką? Aš juk tik užmerkiau akis. O kur Harry? Taigi aš  žiurėjau su juo filmą. Atsisėdusi lovoje apsidairiau,aš su vakar dienos rūbais. Vadinas užmigau ir mane kažkas atgabeno į lovą,kaip gėda. Miegojau turbūt keturiolika valandų. Aš tikrai pavargusi... Sedėjau nejudėdama ir bandydama susivokti aplinkoje,kol vėl išgirdau mamos balsą.
-Liusi dėl Dievo meilės,tau paskaita prasidės už 37 minučiu.
-O tu šūde!
Nekenčiu veluot,nekenčiu skubėt. Nusiprausiau ir apsirengiau per mažiau nei dešimt minučių. Jau leidausi laiptais kai mama pasakė.
-Paimk mano mašiną.
-O kaip tu nuvažiuosi į darbą mamą?
-Man šiandiena po pietų ir manau nieko neatsitiks jei vieną dieną aš nuvyksiu su autobusu.
-Ačiū ma. Myliu.
Nesulaukusi atsakymo išlėkiau pro duris,įšokau į mamos audi ir prasukdama ratus išlėkiau iš kiemo. Už tas žymes ant kelio man bus atskaitytas moralas,bet svarbu ne dabar. Važiuojant link universiteto iš toli pamačiau sankryžoje degantį raudoną šviesaforo signalą. Šūdas... Truputį  sulėtinau,gi persijunk labai prašau,mano laimei dar nespėjus privažiuot,šviesaforas persijungė. Perjungus trečią bėgį, persirikiavau į antrą juostą,aplenkiau visas mašinas pirmoje juostoje ir staigiu posukiu pasukau į universiteto kiemelį. Galu prisiparkavau pačiam aikštelės kampe ir išlipau iš mašinos. Man dar buvo likusios dešimt minučių iki paskaitos ,vairuot mane mokino brolis ir aš tuo labai didžiuojuos. Paskuj mane į aikštelę įsuko Harry mersedesas. Pasistatęs mašiną šalia manosios jis išlipo su keista šypsena.
-Tai čia tu buvai tas beprotis su audi?
-Ką? Aš velavau!
-Aha pastebėjau. Toks vairavimas yra mažų mažiausiai nesaugus ir šiaip durnas.
-Oh tik nereikia! Aš vairuoju gerai!
-Aha,kaip aš šoku baletą. Kas tau išvis davė teises?
-Ir tau labas Harroldai!
-Labas mažyte.
Priėjęs sujungė mūsų lupas.
-Daugiau taip nevažinėk. Tai...Tai kraupu.
-Oj patylėk!
Kumštelėjau jam į petį,o jis permetęs ranką man per pečius prisitraukė mane arčiau, abu pajudėjom pastato link.
-Važiuosi šiandiena su manim Niall ir Liam?Man atrodo Niall pasiims Emili.
Och,jis tikrai pradėjo labai daug laiko leist su jais,bet kažkodėl baigėsi jo draugystė su Louis.
-Negaliu,man darbas.
-Nedirbk tu ten.
-Harry dirbsiu ir tema vėl baigta!

Per pietų pertrauką buvau tiesiog išbadėjus,tai pasėmiau didžiausią pietų porciją ir milžinišką kavos puodelį. Atsisėdau prie kampinio staliuko šalia lango ir įnikau valgyt.
-Labas Liusi.
Šalia krestelėjo Viki,taip mane išgazdindama,kad aš paspringau bulve.
-Hey Vi.
-Liam pasakojo,kad vakar buvai su Harry.
Ar ji pikta?Ji nesišypso.
-Taip buvau.
-Kas tau negerai?
-Ką turi galvoje?
-Ar nepameni kaip liejai ašaras dėl to chamo kuris nenulaiko savo penio vietoje?
O jergutėliau ji mano,kad aš jam atleidau. Aš juk niekam nieko nepaaiškinau. Pradėjau juoktis,nežinau kodėl,tiesiog taip išėjo.
-Tau tikrai negera? Gal jis tave užbūrė?
-Dieve Viki baik.
Mano juokas jau skambėjo per visą kavinę. Prisiverčiau save užsičiaupt,kadangi vis daugiau galvų atsisuko į mūsų pusę.
-Kalbėk Liusi,nes man nejuokinga.
-Atsiprašau. Tiesiog tai buvo nesusipratimas,aš šnekėjau tą rytą su Gemma.
-Kas po galais yra Gemma?
-Harry sesuo.
-Ar tu tikra?
-Taip manau. Ir mes viską išsiaiškinom. Išpradžių dar labiau susipykom,o poto viską išsiaiškinom. Viskas gerai.
-Och... Na tada supratau. Tikrai viskas gerai?
-Taip. Aš manau,kad jį myliu.
-Manai?
-Na taip.
-Tu jam tai jau sakei?
-Ne.
Nežinau kodėl nepasakiau jai,kad esu jam tai sakius ir jis kaip supratau tai girdėjo,bet aš apie tai dar nešnekėjau su Harry. Tad nusprendžiau nešnekėt ir su ja.
-O kaip tavo darbas? Ar tu dar ten dirbsi?
-Taip,beabejo.
-Ką Harry į tai?
-Jis nepatenkintas,bet aš neturiu kito pasirinkimo.

Paskaitos šiandieną baigėsi anksčiau,kadangi dėstytojai turi kažkokį susirinkimą. Atėjusi į mašinų aikštelę pastebėjau,kad Harry mašina vis dar stovi joje,bet jo niekur nesimato. Gal jis bibliotekoje? Taip kurgi ne,jis tik joje ir bus. Pati sau nusijuokusi aš išvažiavau iš aikštelės,netoli jos pamačiau einantį Adam. Sustojau šalia.
-Šok čia Adam,pavežėsiu.
Jis ilipo į mašiną ir tvarkingai prisisegė savo saugos diržą.
-Dėkuj Liusi. Nežinojau,kad tu šiandieną su mašina. Išėjas dar dairiaus kur mano ėjimo kompanijonė,bet tavęs nepastebėjau,dabar supratau kodėl.
-Šiandiena pramiegojau,tad atvykau su mamos mašina,kad nepaveluot.
-Aišku. Kaip tavo savaitgalis?
-Sukrečiantis. Tavo?
Pasakiau ir pati nusijuokiau,pralinksmindama ir Adam.
-Manau,mano buvo ramesnis.
Mes tesėm kelionę kalbėdami apie artėjančia sesija ir literatūros dėstytoją kuri tuoj išeis į dekretines. Aš jo paklausiau tikslaus adreso,kad galėčiau parvežtį jį iki namų. Jis man tiesiog viską parodė pirštų pagalba,Adam gyvena daugiabučių rajone. Tvarkingam ir gana ramiam,tai beveik miesto centras,kas yra gerai,bet tai yra butas,kas yra blogai.

Namuose mamos jau nebuvo. Kadangi grįžau anksčiau nusprendžiau nešvaistyt laiko ir pasimokyti,nes mano įverinimai labai krito po paskutinio mėnesio.
Po aštuonių penkiolika vėl sėdau į mamos automobilį ir pajudėjau prekybos centro link. Man reikia mašinos,tai taupo laiką.
Pasisveikinusi su Naidželu truputėlį susigėdau,dėl jo mėlinos akies,bet jis patikino,kad viskas gerai ir pasidžiaugė,kad man pavyko viską paaiškinti Harry. Persirengimo kambaryje mane pasitiko liudnos,o gal susikrimtusios Violos akys ir ji pasakė,kad turiu tuoj pat nueiti pas darbų prižiurėtoją į kabinetą. Nieko nelaukus taip ir padariau.
-Oh Liusi džiaugiuos,kad atėjai.
-Labas vakaras.
-Mergaitę turiu tau blogą naujieną.
-Taip?
Ką per blogą naujieną jis man gali pasakyt? Kas atsitiko dabar?
-Tu nebegali čia darbuotus. Atleisk,mes tau sumokėsim už visą šią savaitę,vien dėl to,kad nepranešėm anksčiau,bet mes turime atsisveikinti su tavimi.
-Ką? Dėl ko? Ką aš padariau blogo?
-Tai valdžios sprendimas.
-Oh... Na gerai. Dėkuj turbūt. Viso gero.
-Viso gero.
Tiesiog puiku. Tai tiesiog sušiktai puiku, tai yra šūdų šūdas,tai ką dabar man reikės daryti? Net neatsisveikinau su buvusiais bendradarbiais,išėjau iš centro ir visu greičiu nulėkiau namo.
-Dukryte tu jau namie? Kaip tu taip anksti?
-Mane atleido,tai buvo kažkokios valdybos sprendimas.
-Nu ir ačiū Dievui ištikrųjų,tau tai kenkė.
-Mama! Kaip dabar gyvensim?
-Žinok,galiu tave nustebinti.Šiandiena,kai laukiau autobuso šalia manęs sustojo,tas mūsų kaimynas Styles,tavo draugo tėvas. Pasisiulė pavežėti,aš neatsisakiau.Važiuodami kažkaip netyčia pradėjom kalbėt apie darbą,jis man sako,niekaip neina susirast apskaitininkės,aš jam juokais ir sakau,aš tokia. Na ir ką tu galvoji,nuo kito pirmadienio pradedu dirbti pilnu etatu pas Styles. Argi man nepasisekė?
-Džiaugiuosi  už tave mama.
Beabejo aš jai nepasakosiu,kad Harry žadėjo pakalbėt su savo tėvu apie tai,ir kaip supratau jo tėvas, to nepasakė mano mamai. Šaunus vyras,reiktų susipažinti.
Prašnekėjusi su mama dar gerą pusvalandį užlipau į viršų. Nusiprausiau, persirengiau pižamą ir parašiau Harry.
Liusi: Ačiū dėl mamos Harroldai :*.
Padėjusi telefoną, nuėjau pasitikrinti savo rytojaus tvarkarasčio,ryt neturiu pirmos paskaitos. Tai reiškia, kad turiu papildomą valandą miego,grįžus į lovą patikrinau telefoną,bet Harry nebuvo atrašęs. Užsistačiau žadintuvą ir pasidaviau miegui.

Apie pirmą valandą suskambo mano telefonas. Nežinomas numeris? Kas tai galėtų būt?
-Klausau?
-Liusi?