Really? [LTU]

3.9

Toks vaizdas,kad aš kasdien darausi vis piktesnė. Šiandieną rytą,kol ruošiausi į mokslus,Harry miegojo. Net nebuvo prabudęs,nors nelabai tikiu. Pirmą kartą išėjau jo nepabučiavusi.
Universitete per pirmas dvi paskaitas tiesiog viriau iš pykčio,man jaučiu maišosi protas.
Šiandieną kaip tyčia,Adam universitete nėra,tad į anglų paskaitą ateinu paskutinė.
-Panele Watson prašom prieikit.
Kas jam negerai? Ar jis rimtai?
-Taip,pone Wilsou.
-Ar darbas parengtas?
Iš tašės išsitraukiau tą sušiktą darbą ir padėjau jam ant stalo.
-Taip,prašau.
Jis susiraukė,permetė akim titulinį puslapį.
-Gerai,gali sėsti.
Nieko nesakius pasitraukiau nuo jo stalo ir atsisėdau šalia kažkokios panos,kurios vardo nei aš žinau,nei aš noriu žinoti.
-Ką gi,kaip jau minėjau praeitą paskaitą,ką galite paaukoti,kad mylimas žmogus būtų laimingas?
Aš nesuprantu,kokį šūdą,jis išvis dėsto,meilės suvokimą?
-Norėčiau išgirst,ką panelė Watson mano apie tai?
Šūdas! Šūdas! Šūdas! Negirdėjau klausimo,kaip išsisukt. Tiek to,inprovizuoju.
-Dėl mylimo žmogaus?
-Taip,pačio mylimiausio,bet nemaišykite su šeimos nariais. Tai jausmai,kitam žmogui.
-Manau,viską.
-Jūs tuo tikra?
Beabejo būčiau tikresnė,jei būčiau girdėjusi klausimą,bet...
-Na,manau taip.
Dėstytojas keistai šyptelėjo ir eilinį kartą atsiremė į savo stalą.
-Nori pasakyti Liusi,paliktum savo mylimą vyrą,sakykim dėl to,kad jis liktų laimingas?
-Jei vyras mylimas,nemanau,kad jį palikus aš padaryčiau jį laimingesniu.
In your face,durniau tu.
-Protingai šneki,bet... Griebkim kraštutinumų,leistum jam likt gyvam?
-Tai beabejo.
-Bet tau reikėtų jį palikt. Yra pasirinkimas arba jį paleidi ir jis lieka gyvas,arba lieki su juo,tačiau nebeilgam.
Ne tik aš,bet ir visa auditorija nutilo. Kas per kvaili pasirinkimai? Tokia yra meilės kaina?
-Manau,paleidžiu jį.
-Atsisakai savo meilės taip išeina?
-Ne,neatsisakau. Leidžiu mylimama žmogui gyventi. Tai manau yra brangiau,savanaudiškų pasirinkimų.
-Šaunuolė Watson.

Po paskaitų visiškai netraukė eit namo. Aš žinau,kad ten susipyksiu su Harry,o jei vyksiu pas mamą,tai bus dar blogiau,nes mama pradės pamokslauti. Nusprendžiau užeiti į biblioteką,nežinau ką aš ten veiksiu beveik vasarą,bet kadangi manęs kitą savaitę dar laukia egzaminas,galiu pasimokint.
Nežinau kiek laiko buvau bibliotekoje,telefonas buvo išsikrovęs jau po pirmos paskaitos,bet nusprendžiau,kad laikas namo. Eidama universiteto kolidoriumi sutikau anglų dėstytoją.
-Liusi,tu dar čia?
-Buvau bibliotekoje.
-Aaa... Na,aš jau baigiu darbus,gal tave pavežt?
-Ne,dėkuj. Aš čia vietoj gyvenu.
Jis palinksėjo galva.
-Na aišku. Tai viso.
-Visogero.
Jau nueidinėjau,kai išgirdau jo klausimą.
-Ar tu visdar su Harry?
Tavo koks reikalas?
-Taip.
-Na mėgaukis likusiu laiku.
Apsisukęs ant kulno,dingo už kampo.
Kaip suprats? Koks jo išvis reikalas? Nenormalus,dievaži.
Prie pat paradinių durų pamačiau Harry stovinčią mašiną. Oba,ponui pyktis gal pasibaigė. Ilipau pas jį.
-Labas.
Pasisukau,tačiau jis į mane nežiūrėjo,jis žiūrėjo į kažką už manęs,pasukau galvą pažiūrėti į ką.O jezau. Dėstytojas.
-Liusi,tu turbūt supistai juokauji?
-Harry aš...
-Tylėk!
Jis pajudėjo iš vietos  beprotišku greičiu išvažiavo iš teritorijos.
-Harry!
-Liusi dėl dievo meilės! Tylėk!
Užtilau. Aš pradėjau bijot,Harry sustabdė mašiną prie namų.
-Lipk.
-Harry,prašau.
-Lipk iš supistos mašinos Liusi!
Išlipau iš automobilio,vos spėjau užvert dureles kai jis nuvažiavo. Nu kas per šūdas? Del dievo meilės! Ką man dabar daryt? Stovėjau ir laukiau. Harry sugrįšk... Prašau.
Po dvidešimties minučių bergždžio laukimo,supratau kad jis neparvažiuos. Grįžau į butą viena.
Kai virtuvėje radau paruoštus pietus,dvi taures vyno ir gražiausių  gėlių puokštę,ašaros pasipylė iš akių.
Harry... Išsitraukiau telefoną ir pradėjau krauti. Įjungus mobilų gavau 20 skambučių registrų,visi nuo Harry. Pradėjau jam skambint,telefonas išjungtas. Dieve dieve... Susmukau ant fotelio ir pasidaviau ašarom. Kodėl vėl prasidėjo toki šūdai?
Slampinėjau po butą kelias valandas,laukdama Harry. Vis bandydama jam prisiskambint... Dabar jau ėmė pyktis ir nerimas,na kur gi tu? Jau trečia valanda nakties.
Atsinešiau pleduką į svetainę ir susiraičiau ant fotelio.
Turbūt buvau užmigusi,nes prabudau išgirdusi durų spinos trakštelėjimą ir Harry balsą ir merginos juoką.