Really? [LTU]

2.18

***Liusi pov***

Kai atėjau į virtuvę mama stovėjo užsisukusi ir kažką pjaustė. Iškart priėjau prie jos ir apkabinau iš už nugaros.
-Labas rytas mama. Aš labai atsiprašau.
Ji neskubėdama padėjo peilį,aš ja paleidau. Atsisuko į mane ir pradėjo šluostytis savo rankas.
-Labai protingas ėjimas Liusija. Aš labai pykau. Labai. Bet kadangi pati viską supratai ir iškart atsiprašei,aš pykstu mažiau,bet vis dar pykstu. Labas rytas dukra.
Stovėjau nuleidusi galvą lyg šešemetė kuri suvalgė visus saldainius iš mamos slėptuvės.
-Dar kartą atsiprašau mama.
-Viskas tvarkoje. Tik man reikia paaiškinimų Liusi. Kas su tavimi darosi? Turime truputį laiko,gal kavos?
-Taip žinoma.
Atsisėdau prie stalo,kol mama darė kavą. Ji nori paaiškinimų. Ką aš jai papasakosiu? Kad Harry mane išdavė, bet aš jam atleidau ir poto prikišinėju? Ar kad jis nesveikai pavydus? Gosh...
Mama padarė kava ir atsisėdo prie stalo taip pat.
-Na dukra,tai kas darosi?
-Nežinau. Nežinau dėl ko klausi,jei dėl vakar.
-Taip dėl vakar,iš kur toki isterijos priepoliai? Kas per tavo blogas jautimasis,bet išlėkimas į vakarėlį? Jei nenorėjai eit galėjai iškart man pasakyti.
Mama...Na tu nesuprasi. Aš žinau,kad tu norėtum suprast,bet nesuprasi. O ir beto,aš negaliu tau pasakot visko.
-Aš buvau susipykusi su Harry.
-Tą aš pastebėjau.
-Na ir aš nesitikėjau,kad jis išvis bus per tuos pietus. O kai jis atėjo ir dar atsivedė mergina. Mama man niekas nesakė,kad ji jo puseserė. Aš tiesiog susinervinau,o dar jos tie patarimai.
Mama atsigėrė kavos.
-Mažute,tu primeni mane jaunystėje. Tu vadovaujies jausmais,ne protu.
-Bet kad kitaip neįmanoma mama. Aš myliu jį.
-Aš suprantu, labai džiaugiuosi už tave. Tu suprasi ir pajausi meilę,bet dukra niekada neužmiršk,kad meilė netik širdis. Meilėje reikalingas protas taip pat. Negali aklai spjaut ir pasiduot tik širdžiai.
-Kaip suprast mama?
-Aš ir pasidaviau jai jaunystėje. Poto likau viena su jumis abiem.
Nesuprantu ką mama nori man pasakyti. Kad palikčiau Harry nes jis vistiek paliks mane?
-Mama. Bet tai ne vien tavo kaltė. Beje tu dabar laiminga su Ben.
-Na taip,nes dabar viršų ima protas ne širdis.
-Nesuprantu.
-Nereikia čia nieko suprast Liusi. Tik nepasiduok vien širdžiai. Pasitelk ir protą. Ir beje,niekada neparodyk vyrui kad pyksti ar pavydi.
-M?
-Pamatysi. Geriau tylėk ir ignoruok.Juos tai veda iš proto.
Mama paglostė man skruostą ir atsistojo.
-O dabar einam padirbėt,tuoj susirinks visi.

Po gerų dviejų valandų,kai mamos vištienos apkepas jau skrudo orkaitėje,aš svetainėje dengiau stalą. Pasigirdo skambutis.
-Aš atidarysiu Liusi.
Toliau skaičiavau lekštes,kai pajaučiau rankas aplink savo liemenį ir švelnų bučinį į žandą.
-Labas Harry.
-Sveika mažute,atrodai fantastiškai.
-Tu mane matei tik iš nugaros.
Vaikinas priglaudė lupas man prie pat ausies.
-Ir man jau patinka.
Atsisukau ir apkabinau jo kaklą rankomis. Sujungiau mūsų lūpas ir atsitraukiau.
-Harry waw... Tu atrodai nepakartojamai!
Jis taip ir atrodė. Jo juodi džinsai truputėlį aptempė jo ilgas kojas,balti marškiniai (!) taip taip,jis devėjo baltus marškinius. Jis vakar kalėdų diena tokių nedevėjo! Jam suteikė solidomo,o kelios neužsektos sagos viršuje beprotiško vyriško seksualumo.
Jis išsišiepė.
-Ar tu mane nužiūrinėji?
-Harroldai aš ir tave nužiūrinėjau ilgai. Atrodai puikiai.
Pasakė mano mama įėjusi į svetainę su keliomis taurėmis.
Harry išraudo ir psuko galvą į mano mamą.
-Dėkuj Julijana. Jūs taip pat atrodot šauniai.Beje ačiū už dovanas jos puikios.
-Oh dėkoju.Nėra už ką.
-Ej! Baigėt žarstyt vienas kitam komplimentus?
-Och Liusi nepvydėk! Aš tavo mama.
-Velniškai gerai atrodanti mano mama!
-O čia jau nieko nepakeisi. Gera jaunimas eikit kažką nuveikt kol atvažiuos brolis,aš einu persirengti.
Mama nuėjo į vonią,Harry atsisėdo ant sofos,o aš ant jo kelių.
-Kaip jautiesi mažute?
-Sakyčiau geriau nei nusipelniau.
-Džiaugiuosi.
Jis kažką išsitraukė iš kišenės, viena ranka apkabino mano liemenį aš jo kaklą,kita ištiesė prieš save. Atleido kūmšti ir jame buvo mano dovanotas pakabutis. Truputėlį susigėdau,bet Harry tuo metu mane pabučiavo.
-Ačiū angele.Man labai patiko.
-Tikrai?
-Taip.
Apsidžiaugiau,nes tikrai stengiausi tai darydama.
-Ar gali papasakot,simbolių reikšmes? Na, nes aš suprantu,kodėl mašina ir saulė,bet kiti du?
-Na,mašina yra dėl to,kad mūsų pirmoji pažintis įvyko mašinoje. Na taip ne tavo,o Liam. Bet negi tu norėtum ant raktų pakabuko turėt Liam mašiną?
-Na ne.
-Saulė...Nes tu man ją parodei ryškiausia. Sukabintos rankos,nes kai laikau savo ranką tavojoje,jaučiuosi saugiausia. O paukščiai... Mes abu lyg abu paukščiai,kaip pas tave. Visada turime but kartu.
Vos tik nustojau kalbėti jis vėl mane pabučiavo. Saldžiu, giliu bučiniu.
Pasirausė kišenėje ir ištraukė dežutę.
-Čia mano dovana tau.
Nedrąsiai atidariau ją. Ten buvo auksinė grandinėlė su pakabučiu. Pakabutis buvo spynelė,o jos viduryje širdis ant kurios buvo raidė H.
-Nes mano širdis priklauso Tau.
-Myliu tave Harry.
-Aš tave labiau Liusi.