Really? [LTU]

Trisdešimt

***Harry pov ***

Šūdas,ar ji mane katik pasikvietė į vidų? Ar ji man atleido?
-Aš antrą kartą neklausiu Harroldai.
Staigiai pašokau nuo laiptų ir apsivaliau sniegą. Ėjau paskuj ją,ji truputėlį lingavo į šonus,bet neatrodė tokia apsvaigus. O jei ji ryt nieko neatsimins? Ji nusėmė savo paltą ir lipo į viršų. Klūptelėjo.
-Šūdas!
Aš ją spėjau pagaut,tad ji nespėjo perdaug susižeisti,laiptų viršuje užsidegė šviesa. Puiku, tiesiog puiku,dabar jos motina išlindo.
-Liusi? Harroldai?
-Labas vakaras.
-Ahoy mam.
Liusi surekė ir pradėjo juoktis,ji keista kai būna girta,bet linksma...
-Liusi ar tu girta?
-Mama? Aš? Kaip tu galėjai pagalvot? Ištikrųjų jo. Aš geriau kokteilių su Emili ir tada atsirado Harry. Jis šiknius mam,bet aš jį myliu.
Aš net prasižiojau po jos žodžių. Ji gan gerai sutaria su mama ir man net pavydu,kad aš niekada taip negalėjau bendraut su savo tėvais,bet kitas sakinys padarė mane laimingu,ji pasakė,kad mane myli. Man to užteko,kad išsišiepčiau,kaip nesveikas.
-Aha,suprantu Liusi. Harroldai tau reikės pagalbos?
-Ne,manau susitvarkysiu.
Liusi mama šyptelėjo ir dingo kambaryje.
-Šaunu ane? Ji klausia tavęs ar tau reikės pagalbos. O aš? Gal man reikės jos pagalbos.
-Liusi baik,ji tiesiog buvo mandagi.
-Tu ša! Aš tau dar neleidau kalbėt.
Ji pasiekė savo kambarį ir įėjo į vidų,sekiau paskui,uždarydamas duris. Nežinau kaip elgtis,aš jos taip pasiilgau,noriu ja suspaust savo glėbyje ir niekada nepaleist.Ji prakalbo staigiai.
-Žinai Harry...Tu niekšas. Aš taip pykstu...Aš aš...Aš net galėčiau tau trenkti.
-Trenk,jei tau tai padės.
-Ša! Aš vis dar tau neleidau kalbėt. Kur aš baigiau?
Jau žiojaus sakyt kažka,kai ji pakėlė ranką ir tarė.
-Ah taip. Aš pykstu ant tavęs. Aš taip pykstu! Man net skauda,bet aš taip tave myliu...
Ji priartėjo prie manęs ir atsukus nugarą liepė atsekti jos suknelę.
-Tai va,aš manau,kad man reikia tavęs.
Ar ji sušiktai juokauja? Ta prasme ji kalba,kaip pyksta ir aš laukiu jos atleidimo,bet ji katik nusimetė suknelę ir vaikšto po kambarį su aukštakulniais ir raudonais neriniuotais apatiniais? Rimtai?
-Ar tu mane girdi Harroldai? Tu jau gali kalbėt.
-Taip žinoma aš gailiuosi.
Negaliu atitraukt akių nuo jos,ji dieviška,ji deivė...
-Harroldai,ar tu nužiūrinėji mane?
-Ne,aš klausau...
Aš negaliu...Man pradeda veržti mano trumpikės,mano delnai sudrėko ir aš jaučiu,kaip nebegaliu valdytis.
-Tau taip patinka? Tau patinka ką matai? Ar tai geriau nei Gabi?
Dieve jei esi,padaryk kad ji nustotų, nes aš nebegaliu.
-Atsakyk man Harry.Ar tu pasiilgai mano kūno?
Ji priėjo ir atsiremė savo nugara man į krūtinę,truputėlį pasilenkė ir užpakaliuku prispaudė mane. O kristau ar ji tai daro tyčia?
-Liusi,prašau baik. Aš negaliu normaliai galvot,kai tu tai darai.
-Apie ką tu galvoji?
-Kaip nuverčiu tave ant to stalo ir išdūlkinu.
-Oh...
Ji pasimuistė ir atsitraukė,nuėjo prie stalo ir ant jo atsisėdo,praskėsdama kojas. Ar ji sušiktai juokauja?
-Tai padaryk tai Harry.
-Liusi tu išgėrusi. Aš nemanau,kad tai būtų gera mintis.
-Ar tu manęs nebenori?
Jos veidas nuliudo ir ji nuleido akis, priėjau prie jos ir pakėliau ją už smakro.
-Aš tavęs net tai kad nenoriu,aš tavęs taip geidžiu,kad man net skauda. Tu pažiurėk į mane Liusi. Aš jau pasiruošęs.
Ji nuleido blakstienas į mano tarpukojį ir paraudo.
-Oh...Tai paiimk mane Harry.
-Liusi tu išgėrus ir rytoj gali dėl to gailėtis.
-Dėl dievo meilės paimk mane!
-Velniop!

***Liusi pov***

Jis stipriai įsisiurbė man į lūpas,aš nežinau ar darau gerai,bet man nerūpi. Aš noriu jo čia ir dabar,man reikia jausti jį,Harry bučiavo mano kaklą,rankomis atsegdamas liemenėlę.
-Aš tavęs taip pasiilgau.
Sušvokštė traukdamas į save orą.
-Liusi,tu tokia graži. Tokia gundanti.
Iš mano lūpų išėjo aimana kai jis dantimis sukando mano spenelį,Harry pridengė burna su savo delnu.
-Šššš....Tu nenorėtum,kad ateitų tavo mama.
Atsitraukęs nuo manęs jis nusiėmė rūbus ir grįžo šalia manęs su prezervatyvu rankoje.
-Uždėk man jį mažute.
Drebančiom rankom padariau kas liepta ir nušokau nuo stalo,bandydama eit link lovos.
-Oh ne mažute. Ant šito stalo.
Jis pasivedęs paguldė mane pilvu ant stalo.
-Tai dieviškiausias vaizdas kokį esu matęs.
Sugriebė mano sėdmenį ir paleidęs trenkė,tai nebuvo stipru...Bet aš aiktelėjau.
-Tau patinka mažute?
-Mhm...
-Atsakyk man Liusi.
-Taip Harry...Prašau.
-Mano mergaitė.
Atitraukęs mano kelnaites jis pirštu palietė mano esybę.
-Oh tu jau pilnai pasiruošus.
Harry įėjo į mane su tokia gale su tokiu stiprumu,kad aš sukandau savo lūpą kad nesurėkčiau. Apsiviniojęs mano plaukus aplink savo ranką kylstelėjo mano galvą. Kita ranka dar karta sutrenkė man per užpakaliuką.
-Oj...
-Šaaa mažute. Aš žinau,kad tau patinka.
Jis pasilenkė, bučiavo mano nugarą nenustodamas judėt. Mano kojos pradėjo drebėti ir aš nebegalėjau tvardytis...
-Harry...O Dieve.
Mano kūnas įsitempė ir staigiai atsipalaidavo,suglebau ant stalo ir gailiai inksčiau. Harry pora kart įėjas taipat suglebo ant mano nugaros.
-Šūdas! Velnias Liusi.
Mes abu gulėjom ir giliai kvėpavom. Jis atsitraukė ir nusėmęs prezervatyvą jį išmetė į šiukšlių dėžę,užsitempė trumpikes, perbraukė savo ranka per nugarą.
-Kaip tu?
-Nežinu. Manau gerai.
-Eikš į lova.
Nesipriešinau jo padėjimuj mane nusvest į lovą. Jis padavė man mano pižamines kelnias ir savo maikę.
-Och tu liksi?
Jo veidas pasidarė liudnas ir piktas?
-Aš negaliu? Aš galiu išeit jei ką...
-Ne ne,aš galvojau,kad gal pats norėsi išeit.
-Ne mažute. Aš taves pasiilgau ir nenoriu taves dabar palikt.
-Oh..Aš vis dar su batais.
-Leisk aš juos tau nuimsiu.
Apsirengiau,atsiguliau į lovą,Harry atsigulė šalia ir prisispaudė prie manęs.
-Myliu tave mažute...
-Myliu tave kudliau.
Jutau kaip jis nusišypso man į kaklą. Jusdama jo kvepavimą ramiai užmigau.