Really? [LTU]

4.13

***Harry pov***

Kai važiavau atgal namo iš ligoninės,buvau šventai įsitikinęs,kad Liusi bus namuose. Tačiau,vėl likau nustebintas,nes jos nebuvo. Visdar tas pats satalas ir jokių pėdsakų,kad ji butų namuose. Sušiktai smagu! Taigi ryt vestuvės,negi jai nerūpi? Ar ji mane bando tiek suerzinti,kad jau  man nerūpėtų? Prisižaisi Liusija,kaip dievą myliu. Viskam yra ribos,o tu vaikštai "peilio ašmenimis". Nusprendžiau palyst po dušu,kad vanduo atvėsintu smegenis.
Sušikti tyrimai,šitiek nervų kainavo supistų daktarų speliojimai.
Dar dabartiniai Liusi principai,ko čia reikia dramatizuoti? Aš paklausiau tiktai ar ji susirastų kitą "čiosą",jei aš numirčiau. Durnas klausimas Styles. Dar vienas bereikšmis ginčas,ir daug dramos. Na ir plius tai,kad aš nenakvojau namuose ir nieko jai nepranešiau,ji šimtas procentų prisigalvojo nesamonių.
Dar būdamas vonios kambaryje,girdėjau kad Liusi sugrįžo. Ją radau virtuvėje beplaunant indus.
-Labas.
-Labas.
Tylus,ramus tonas. Jokių šaukimų,jokių priekaištų balse,juolab jokio apsiverkusio balso. Kagi,nėra ji taip įskaudinta kaip aš maniau.
-Kaip tu?
-Gerai. Kaip tu?
-Gerai.
-Šaunu.
Mes taip neesame bendravę net mūsų pažinties pradžioje. Ji neparodydama,kad ant manęs pyksta,mane tiesiog ignoruoja,o tai darydama slepia įsiutį,esu tuo garantuotas.
-Liusi,kas yra?
Ji pabaigė plauti indus,neskubėdama nusivalė rankas ir atsisuko į mane.
-Nieko,kas turėtų būti?
-Tu nerėksi? Neisterikuosi?
-Ne,kodėl turėčiau?
-Kad manes naktį nebuvo namuose? Kad mes vakar susipykom?
-Ne,tai nieko nebepakeis Harry. Koks skirtumas ar aš rėkiu ant tavęs,ar aš maldauju tavęs,ar aš verkiu. Tu visvieną po kurio laiko padarai savo. Tai kodėl turiu pastoviai dėl to nervuotis Harry? Aš laukiuosi vaiko ir nenoriu jam pakenkti. Jei tu norėjai praleisti naktį kažkur,tai tu ją ir praleidai,o dabar atleisk,aš norėčiau nueiti išsimaudyti.
Ji išsakiusi visą šią litaniją apsisuko ir paliko virtuvę net nepažiūrėdama į mane. Išgirdau tik,kaip trynktelėjo vonios kambario durys. Beabejo,bendrosios vonios,o ne mūsų miegamojo. Šūdas! Tai dar blogiau,nei  tai kai ji isterikuoja. Ji tiesiog abejingai reaguoja į viską. Negi aš jai neberūpiu? Ji net nepaklausė apie tyrimus.
Ilgą laiką sedėjau supykęs ir barškinau pirštais į stalą. Masčiau ką čia tokio padarius,kad ji pradėtų rėkti. Tada prisiminiau vieną mūsų pokalbį.

///Harry prisiminimai///

Jau antra diena esamenamelyje prie jūros,taip gera būti tik dviese. Tai toks jausmas,kai mūsų nesupa jokie žmonės ir jokie praities šleifai. Mūsų santykiai tampa kitoki,tai lyg mūsų kitas gyvenimas. Vaiksčiojom papludymiu susikibe rankomis,saulei besileidžiant. Tai taip sušiktai banalu ir lėkšta,tačiau,kai aš bunu su ja man tai patinka. Man tiesiog patinka matyti ją laiminga. Man patinka matyti, kai jos akys švyti meile.
-Harry,ar tu nesijauti kažkaip kitaip,kai mes toli nuo Doncasterio?
Toks vaizdas,kad ji perskaitė mano mintis.
-Na taip. Aš katik apie tai pagalvojau.
Liusi apdovanojo mane plačia šypsena.
-Man čia taip gera. Jokių pykčių,tik ramybė.
-Na pykčiai kartais prideda santykiams prieskonių Liusi.
Bandžiau pajuokauti,tačiau nesu tikras,kad man pavyko.
-Bereikšmingi pykčiai taip Harry. Tačiau,jei jie rimti, mane tai stumia.
-Ta prasme stumia?
-Na kažkuris pyktis bus tas,kad man jau bus nusispjauti.
Ką ji čia šneka? Kaip tai nusispjauti? Negali būti nusispjauti į pykčius tarp jos ir manęs.
-Nebus taip Liusi. Man niekada nebūna nusispjauti.
-Na man taip pat Harry. Tačiau kartais atsitinka,kad pavargsti kovoti ir nuleidi rankas. Kam kovot ir pykt,jei vėl bus tas pats?
Į jos klausimą nebeatsakiau,tiesiog sujungiau mūsų lūpas. Po saldaus bučinio,šiektiek atsitraukiau nuo jos. Suimiau jos veidą delnais,pakeldamas truputį auksčiau,kad jos akys žvelgtų tiesiai į manasias. Liusi nusišypsojo,jos skruostai paraudę,o plaukus taršo gan smarkus pajurio vėjas.
-Ar šiandieną jau sakiau,kaip tu puikiai atrodai Liuisi?
Ji truputį pasimaivė,neužilgo pasakė.
-Ne,man atrodo negirdėjau.
-O ar jau sakiau,kad tu gražiausia mergina žemėje?
-Ne,ir to negirdėjau.
-O, kad tave myliu?
Ji net neatsakė,tiesiog suraukusi lūpas pakrutino galvą. Plačiai nusišypsojau žiūrėdamas jai į akis.
-Aš tave myliu Liusi.
Paleidau jos veidą ir iškėliau rankas į viršų. Žinau,kad elgiuosi,kaip nenormalus,bet man nesvarbu,aš toks ir esu,kai bunu su ja. Surėkiau ant viso papludimio.
-Aš myliu gražiausia mergina pasaulyje!
Liusi juokėsi atlenkusi galvą,taip nuoširdžiai,taip gražiai. Jos akys blizgėjo,buvo pilnos meilės. Ji taip pat iškėlė rankas į viršų,pradėjo suktis aplink savo ašį ir šaukt.
-Aš myliu tave Harry!

///Prisiminimų pabaiga///

Ar dabar kaiptik tas momentas apie kurį tada kalbėjo ji? Ji pavrgo kovoti? Ji tiesiog nuleidžia rankas? Viskas?