Really? [LTU]

2.37

Vaizdas kurį pamačiau mane sukretė. Harry gulėjo lovoje be gyvybės ženklų. Prijungtas prie daugybės laidelių. Jo kūnas buvo beproto sulysęs ir baltas nelyg tie patalai. Aplink akis juodi ratilai,o jo lūpos...Jo švelnios , visada rausvos ir blizgios lūpos, dabar buvo mėlinos ir suskeldėja. Harry plaukai sušukuoti atgal ir supinti į kasytę. Skruostai įdubę,o pirštai priminė giltinės kaulus. Krupliai su žaisdomis... Krūtinė kilnojosi labai lėtai ir nežymiai. Gulėjo užklotas iki pusės. Ant nuogų pečių matėsi ryškios mėlynės...
Stovėjau taip prieš jį ilgą laiką. Aš noriu jį paliest. Noriu apkabint. Noriu bučiuoti jo akis,tol kol jis prasimerks,bet velnioniškai bijau. Bijau,kad jis šaltas. Bijau,kad išnyks,kaip išnyko sapne...
Palatos durys prasivėrė ir į ją atėjo,daili jauna sesutė.
-Labas vakaras.
Tarė ji švelniai nusišypsojusi ir nuo lovos galo išsiėmusi papkę tikrino aparatus.
-Labas.
Pasakiau gergždinčiu balsu.
-Jis jūsų vaikinas?
-Vyras.
Pataisiau ją,tačiau ji tik nežymiai šyptelėjo,vilgidama Harry lūpas drėgna merliuke.
-Man galit nemeluoti panele. Nei jis nei jūs neturite žiedo. Beje,jo kortelėje įrašyta,nevedęs.
Truputėlį pasimečiau ir nejaukiai kostelėjau.
-Atsiprašau.
-Viskas gerai,tai bus mūsų paslaptis. Beje aš Karina. Dirbu naktinėje pamainoje.
-Malonu,aš Liusi. Ir ačiū.
-Nereikia man dėkoti Liusi. Ar nenuskambės nemandagiai jei aš kreipsiuosi tu?
-Ne beabejo.
-Gerai. Kodėl tu stovi taip toli nuo jo?
Aš nežinojau ką jai atsakyti. Kad bijau jog jis dings? Bijau pajausti jo šalta kūną?
-Nežinau. Bijau.
-Nebijok. Sako mylimo žmogaus prisilietimai gydo labiau,negu vaistai.
Ji susitvarkė savo daiktus ir privėrė pravirą langinę,net nepastebėjau,kad ji buvo adara.
-Paliksiu jus. Jei nustosi bijot,paliesk jį. Net šnekėk su juo. Žmonės būna girdi ir supranta. O jam reikia dabar palikymo. Labai.
Ji atsisveikino ir paliko palatą. Lyg švininėmis kojomis pajudėjau link kedės ir atsisėdau. Žvelgiau į Harry ir ašaros pasipylė iš akių. Tik dabar atėjo į galvą mintis,kad aš net nepaklausiau kas jam? Kas jam atsitiko? Kodėl jis komoje? Atsistojusi pasiėmiau ligonio kortelę kabančia ant lovos. Atsiverčiau.
[ Harrold Edward Styles.
Gimimo data : 1994.02.01]
Harry gimtadienis tuojaus. Aš net nežinojau. Akimis toliau permetinėjau kas parašyta. Tėvai.
[Liga : Pacientui konstatuota 2 stadijos koma. Dėl vidinių kraujavimų kūnas išsekęs,netekęs daug skysčių.
Sutrikusi inkstų,kepenų ir plaučių veikla.
Organizme rasta neištiriamų psichotropinių medžiagų.
Širdies ritmas sutrikęs.
Galimi vidiniai ir išoriniai sumušimai.
Smegenų veikla neaiški.]
Nieko nesuprantu. Tai kas jį taip pribaigė? Tos rastos medžiagos? Jo beveik visi organai pažeisti. O kur konkretumas? Ką jie čia rašo per nesamones?
[Gydimaspacientui paskiriamas įntensivios priežiūros gydimas. Stebėjimas visą parą organų veiklą. Kraujo perpilimas -1A grupės. Vaistų ar kitokių medikamentu naudojimas draudžiamas.
Pacientui pablogėjus,panirus į 3 grupės komą, arba vis dar funkcionuojantiems organams nustojus veikti,gyvybę palaikantys aparatai bus išjungti.
Taip pat, nepastebėjus menkiausio pagerėjimo. Kepenų,inkstų,plaučių ar širdies veiklos stabilizavimosi.
Smegenų tynimo pranikimo.
Kūno regavimo į aplinką,veiklos atsistatymo ar panašių ženklų.
Paciento Harrold Edward Styles gyvybės palaikymo aparatai bus išjungti,praėjus 150 dienų.]
Iš akių vėl pasipylė ašaros. Padėjau kortelė į vietą ir sugrįžau atsisėst ant kedės. Širdis beproto daužėsi,visas kūnas virpėjo. Dieve tu mano. Kas jam?
-Harry...Harry mažyti. Kodėl? Ką tu padarei?
Kalbėjau jam,nors žinojau,kad jis man neatsakys,nesu net tikra,kad jis girdi. Prisitraukiau kedę arčiau jo,nedrasiai pirštų galais paliečiau jo delną. Šaltas. Bet nėra taip baisiai... Glosčiau jo delną ir verkiau. Mintis vis grįždavo į perskaitytą tekstą.
,,Gyvybės palaikimo aparatai bus išjungti po 150dienų,,
Ne. Tu negali mirt. Prašau angele...Maldauju nemirk. Stenkis,dėl mūsų. Dėl savęs...