Really? [LTU]

2.52

Mano tėvas pašoko ir suriko. Truputėlį pasimečiau,tik nesuvokiu kolkas dėl ko. Ar ddėl tėvo tokios reakcijos,ar dėl to,kad mane nori uždaryt į "psichūškę". Pala ką? Ar jie nevalgę? Mane? Kas per?
-Prašau nusiraminti.
Daktaras pasakė mano tėvui. Visdar sedėjau apšalęs,nesugebėjau nieko pasakyt, užtai mano tėvas pasirodo turi ką pasakyti.
-Ką nusiraminti? Jūs iš mano sunaus debilo nedarysit ir į durnyną jo neguldysit!
-Pone,jis buvo perdozavęs narkotikų. Tai yra priklausomybė ir tą reikia gydit.
Stabdyk arklius daktarėli!
-Niekur aš negulsiu,galit būt ramūs. Aš jum visai į durną panašus?
-Harroldai,jums reikia.
-Nereikia.
Šitas pokalbis priminė šešemečių ginčą. Tėvas buvo raudonas iš pykčio,ranka braukė per veidą ir beperstojo vaiksčiojo po palatą.
-Ne. Daktare ne,jūs jo neguldysit.
Daktaras atsiduso ir kreipėsi į mano tėva.
-Pakalbėkime prašau mano kabinete.
-Gerai.
Jie ruošėsi išeit,tai tipo aš kai durniukas lauksiu čia?
-Ej,o kaip aš? Jūs gi kalbėsit apie mane!
Pakėliau balsą.
-Nusiramink Harry. Aš viska sutvarkysiu.
Tarė ir uždaręs duris paliko palatą. Tai da nu n....

***Liusi pov***

Pietų pertraukos metu sedėjau kavinėje su Viki ir Liam.
-Ka veiksit per atostogas vištelės?
Paklausė Liam atsikasdamas savo trijų aukštų sumuštinio. Niekada nesupratau,kaip galima valgyt tiek daug ir turėt tokį velnioniškai gerą kūną?
-Mes su Olly varysim pas jo giminę į londoną.
Draugė pasakė nelabai laiminga.Kas vyksta?
-Ko tokia nepatenkinta Viki?
-Oj Liusi. Ta jo giminė. Jie visi labai arogantiški supranti? Jie išsikelia save auksčiau visko.
-Tai ko ten važiuojat?
-Jo "babčeros" jubiliejus. Didžiulis balius. Neužtruksim visą savaitę,bet varysim keliom dienom.
-Aišku. O tu Li?
Kramtydamas pakėlė ranką,kad ale palaukčiau kol nuris.
-Nežinau. Norėtume su Sofi kurnors pailsėt nuvaryt, nes čia su Louis vėl visas atostogas pragersiu ir jis paliks mane vidurį gatvės šnekėt su gatvės žibintu.
Visi nusijuokėm,iškart prisiminiau,kai Louis grįžo be batų ir pametęs Liam.
-Aišku,sako labai Penzancei gražu šiuo metu.
-Tiksliai! Ačiū Liusi!
Jis šyptelėjo,Viki jau žiojos manęs klaust,turbūt ką aš planuoju,bet ją aplenkiau.
-Aš busiu ligoninei,gali neklaust.
Ji nusijuokė. Poto surimtėjus tarė.
-Tai gal paleis iki to laiko?
-Nežinau,norėčiau,kad paleistų. Jis sparčiai taisosi,bet tik šiandien jį daktarai apžiurės ir gal kažką nuspręs.
Liam baigė valgyt ir buvo lyg užsuktas.
-Mes buvom pas jį šeštadienį nuo ryto. Tai jis gerai jautėsi labai. Net nustebau,manau turėtų jį paleist.
-Tikiuos Liam.
Viki pabaksnojo man į šoną,galva parodydama į kavinės duris. Ten stovėjo Džeimis ir Kevin. Mano ir jo akys susitiko jis myrktelėjo man. Staigiai nusukau akis ir pažiūrėjau į Liam kuris piktu veidu stebėjo juos.
-Dar pamirksės gaidys,nebeturės kuo mirksėt greit. Nepatinka man jie.
-Man ir. Jie kažkoki keisti.
Draugė jam pritarė.
-Nežinau,kai susipažinom atrodė draugiški ir gan mieli. Bet dabar,o dar Louis papasakojo Harry apie tą įvyki.
-Nu gaideliai jau galima sakyt be dantų.
Paglostidamas pilvą pasakė Liam. Ištikrųjų to labiausiai ir bijau.
-Daug paskaitų su jais turi?
-Ne,tik anglų ir matematiką.
-Aš ir turiu su jais istorija,psichologija ir informatika. Dėl to ir sakau,kad jie keisti. Nes visada atsisėda šalia manęs,vienas iš vieno šono vienas iš kito. Man truputėlį nejauku.
Liam dar labiau pasiuto. Tiesa pasakius ir aš labai supykau. Ką jie čia bando daryti.
-Nesedėk viena.
-Nebesėdžiu,visada atsisėdu šalia Kerol arba Kler.
Vėl pasukau galvą link jų. Stovėjo ir kalbėjo su ketvirtakursėmis. Ko jie nori? Ar tai tiesiog normalu ir mes to nesuprantam?
Pasibaigus paskutiniai paskaitai palikau universitetą ir patraukiau link automobilio. Kaip patogu jį turėti, nereikia eit iki stotelės ir laukt autobuso. Kiek daug susitaupo laiko. Pasaka! Jau buvau visai netoli,kai pajaučiau rankas aplink savo liemenį.
-Kur leki Liusi? Nauja mašina?
-Džeimi paleisk mane!
Pasimuisčiau ir ištrūkau iš jo glėbio.
-Kas yra Liusi nepatinka prisilietimai vaikino normalaus? Nenori sekso?
Kas jam negerai? Ko jis pristojo prie manęs?
-Klausyk Džeimi. Ko tu nori? Manau aiškiai pasakiau viską aną kartą.
Jis sugriebė mane už kaklo ir atrėmė į automobilį.
-Klausyk kalyte,tu geriau man nesipriešink. Nes jau už aną karta esi prasikaltus. Nesilaužyk gerai?
Liežuviu perbraukė man per žandą.
-Mmm...O tu skani.
-Džeimi paleisk man skauda!
Paleidęs mano kaklą vaikinas žengė žingsnį atgal. Nužiūrinėjo gašliu žvilgsniu ir apsilaižė lūpas. Koks jis šlykštus!
-Gera tavo figura Liusi. Papai. Šikna. Aš išdulkinsiu tave taip,kaip niekas dar nedulkino. Ypač tavo narkomanas vaikinas.
Apsisukęs ant kulnų jis nuėjo į priešingą pusę. Stovėjau keletą minučių apmirusi. Aš labai išsigandau ir net nenumanau,ką daryti.
Sėdau greitai į mašiną ir nuskubėjau ligoninės link.
Dieve už ką? Už ką man taip nesiseka šiuos metus? Ką aš tokio blogo padariau? Ką daryti dėl to Džeimio? Harry to pasakot tikrai negaliu... Nes prisidirbs. Jis jį užmuštų. Tikrai.