The Office ✨

3 Sezonas 19 Dalis

    Amy pov.

Prabėgus keletui savaičių atėjo ir šventės. Taehyung vis rečiau grįždavo namo pavargęs, arba bent jau taip atrodė. Šypsena visada puošė jo veidą, kas išlaikė ir mano gerą nuotaiką. Vaikinas labai pasistengė ir išpuošė visus namus, kuomet buvau pas mamą. Taip pat, Taehyung sustabdė įmonės darbą švenčių laikotarpiu, tad ir pats nuo Kūčių vakaro kartu su manimi iki naujųjų metų.
-Mieloji, - Taehyung pakvietė. Nulipau žemyn. Mano mažyliui jau trys mėnesiai, tačiau maniau, jog pilvas bus didesnis. - Kaip jautiesi?- jis nusišypsojo pamatęs mane.
-Puikiai, - išsišiepiau.
-Draugai jau pakeliui, - Taehyung priėjęs paglostė mano pilvą ir pabučiavo mane. Nusprendėme, jog Kūčias švęsime su draugais ir šeima. Todėl visi mudviejų draugai ir mamos, bei mudviejų sesutės jau važiuoja į mūsų namus, kur mes su Taehyung paruošėm didžiulį Kūčių stalą.
Svečiai susirinko per dešimtį minučių, o prie Kūčių stalo pabendravome apie porą valandų. Nieko nėra geriau, nei matyti laimingus visų veidus, tačiau Kortney neatrodė išties laiminga. Ji net vakarienę valgė nenoromis. Būtent todėl vos po Kūčių nusitempiau ją nuo stalo į šalia esantį kambarį.
-Kas nutiko? - prisimerkiau suimdama jos rankas.
-Aš... Nenoriu gadinti švenčių, Amy. Viskas gerai, - ji šyptelėjo, tačiau Kortney akyse sužibėjo ašaros, išduodamos merginą.
-Kortney, pasakok. Tu svarbesnė už viską, - apkabinau draugę, kuri netrukus ėmė kūkčioti.
-Jungkook susirado geresnę, kai aš ėmiau išties susižavėti juo. Jis atvažiavo į mano namus sakydamas, jog išgers kavos kartu su manimi, tačiau tarp eilučių jis užsiminė, kad susirado merginą,- Kortney ėmė guostis.
-Mažute... Jis buvo pas mane ir sakė apie tą merginą. Taip pat sakė, jog tu patinki jam, tačiau jis bijojo, jog pasirinks neteisingai. Papasakojau kokia nuostabi tu esi, tačiau jis akivaizdžiai pasirinko neteisingai, - sumurmėjau. Kažkam pabarbenus į duris Kortney atsitraukė nuo manęs. Taehyung įkišo galvą į kambarį.
-Ar viskas gerai? - prisimerkė. Va kaip būna, kai aš atsitraukiu nuo jo bent penkioms minutėms. Pamatęs, besišluostančią ašaras, Kortney jis įėjo ir uždarė duris.
-Kas ne taip? - prisimerkė.
-Jungkook ją įskaudino. Kaip visada, pasirinko ne tą ką reikia,-atsidusau.
-Nagi, nereikia liūdėti. Aš galiu pasikalbėti su juo, jei reikia, - Taehyung šyptelėjo.
-Ne. Viskas gerai, - Kortney giliai įkvėpė.
-Būtent. Jis pats kaltas, kad tave prarado, - pasakiau draugei sukeldama šypseną.
-Eime pas visus, - Taehyung paprašė.
-Nubėgsiu nusiprausti, - Kortney, labiau savimi pasitikinčia šypsena, šyptelėjo ir man linktelėjus išėjo iš kabineto.
-Jokių nervų, - Taehyung prisimerkė.
-Jokių nervų, - pakartojau nusišypsodama ir prieš praeinant pro jį pabučiavau jo skruostą.
Man įėjus į svetainę ir pamačius Jungkook visi žodžiai išgaravo. Sučiupau Taehyung ranką ir smarkiai suspaudžiau ją, jog nepulčiau ant draugo.
Taehyung akivaizdžiai suprato mane, todėl prisitraukė prie pat savęs.
-Viskas gerai? - mama prisimerkė. Linktelėjau ir giliai įkvėpusi atsitraukiau nuo Taehyung ir įsitaisiau ant sofos. Taehyung tik žvilgtelėjo į Jungkook ir priėjęs atsisėdo šalia.
-Ar norite pažiūrėti kokį filmą? - paklausiau šiaip ne taip išspausdama šypseną.
-Kalėdinė giesmė, - sesė pasakė primindama mūsų vakarus prieš Kalėdas. Tai buvo mūsų tradicija. Nusišypsojau.
-Gera mintis. Einu popkornų, - Jimin garsiai pasakė ir nuėjo į virtuvės pusę. Sesuo tuoj įsitaisė šalia manęs nustumdama Taehyung ir ji smarkiai mane apsikabino. Vaikinas su šypsena nužvelgė mus, bet jo šypsena dingo kai Eun Jun tam tikra žodžio prasme užkrito ant jo.
-Ups, - ji prunkštelėjo ir įsitaisė šalia.
-Bet televizorius visai kitam kambarį, - Taehyung ėmė juoktis. Yeontan įsitaisė ant mano kelių, kol abi mamos žiūrėjo į mus su šypsena ir apie kažką plepėjo. Vaikinai dar sedėjo prie stalo ir retkarčiais vis paimdavo kažką nuo jo, apart Jimin, kuris jau darė popkornus. Merginos buvo įsitaisiusios ant kitos sofos. Taehyung sunkiai atsistojo, tuomet padėjo atsikelti savo sesei, kuri atsistojusi padavė ranką mano sesei, o aš sučiupau Taehyung ranką ir jis be jokių pastangų padėjo man atsistoti.
-Einam? - paklausiau. Visi kambaryje esantys žmonės linktelėjo. Netrukus visi susirinkome į mūsų vadinamąjį poilsio kambarį. Taehyung neleido sėstis toli nuo jo, todėl mudvi su sese įsitaisiusios šalia jo. Žodžiu, Kūčių vakaras išties nuostabus.

-Myliu tave, - Taehyung sumurmėjo man į ausį ir aš nusišypsojau. Visi išvažiavo į savus namus, nenorėdami trugdyti man, nors ir sakiau likti. Bet kokiu atveju, visi išvažiavo, o Taehyung nepaleidžia manęs iš glėbio.
-Aš myliu tave labiau, bet mums reikia eiti į kambarį, - prisimerkiau pakeldama akis į jį. Jau beveik vidurnaktis. Taehyung suraukė nosį. Saldžiai pabučiavau vaikino lūpas.
-Dabar jau galim kalbėtis, - Taehyung staigiai pakėlė mane ant rankų, dėl ko aš sucypiau. Jis plačiai nusišypsojęs išnešė iš kambario ir patraukė mudviejų miegamojo link. Kol jis mane nešė ėmiau mąstyti, kas būtų, jei nebūčiau pažinusi Taehyung. Sesuo vis dar nevaikščiotų, aš, galbūt, draugaučiau su kokiu nors savimyla ir tikrai nebūčiau laiminga.
-Jokių ilgų mąstymų. Šiandien noriu, jog tu tiesiog būtum laiminga, - Taehyung tuojau sudraudė.
-Būtent. Aš galvoju, jog be tavęs aš tikrai nebūčiau laiminga, - nusišypsojau.
-Man nėra nieko nuostabiau nei matyti tave laimingą. Nors žinau, jog pridariau daugybę klaidų, aš esu labai dėkingas tau, mažute,- jis paguldė mane į lovą. - Tu išties esi mano viskas. Negalvok, kas būtų jei mudu nedraugautume, nes tu nebeturi kito pasirinkimo, - Taehyung išsišiepė ir paėmęs mano ranką pabučiavau prie pat sužadėtuvių žiedo.
-Net negalvoju apie kitą pasirinkimą, - nusišypsojau ir apsikabinau vaikiną. Na, o kaip gi be ašarų, kurios netrukus nusileido ant vaikino marškinių.
-Amy, - Taehyung suurzgė. Suinksčiau. Nekenčiu, kai negaliu to kontroliuoti.-Ką man su tavimi daryti? - jis prisimerkė ir suėmęs mane už skruostų piktai sumurmėjo.
-Aš myliu tave, - patempusi lūpą pakartojau.
-Jokių nervų. Nenoriu, jog mažiui kas nutiktų, - Taehyung užsimerkė ir suglaudė mūsų kaktas. -Negaliu sulaukti, kol jis išvys šį pasaulį.