The Office ✨

3 Sezonas 26 Dalis

    Taehyung pov.

Giliai kvėpuodamas važiavau link Jungkook namų. Susiraukiau sulaukęs mamos skambučio.
-Klausau, - stengiausi nustatyti normalų balsą, nors visiškai nesupratau ką darau.
-Sveikas, sūnau. Ar atvažiuosite? Niekas nepasikeitė? - ji paklausė. Susiraukiau. Juk važiuoti pas mamą...
-Ar labai svarbu? - atsidusau sustodamas pakelėje.
-Na, norėjau tave su kai kuo supažindinti. Amy viską žino, bet nekaltink jos. Ji tik laikė mano paslaptį,- mama pasakė.
-Aš atvažiuosiu, - pasakiau atsidusdamas. Mamai atsisveikinus ir padėjus ragelį apsisukau ir ėmiau važiuoti mamos namų link.
Nežinau kas įvyko namuose. Darbe vėl buvo daug darbo, o Amy greičiausiai tiesiog... Nežinau. Aš eilinį kartą padariau didelę klaidą, bet dabar Amy nenorės važiuoti niekur.
Įsukau į mamos kiemą ir išlipęs įėjau į mamos namus.
-Labas, - mama nusišypsojo ir apsikabino mane. Šyptelėjau.- Taehyung, noriu tave susipažinti su savo draugu. Amy man patarė, jog tu suprasi mane, tačiau buvo kiek nedrąsu tau sakyti. Net neįsivaizduoji kaip ji ragino pasakyti. Eime, - ji pakvietė.
Ką aš padariau?
Man įėjus į svetainę mama atsistojo tarp manęs ir mamos amžiaus vyro.
-Aš Adam, - vyras ištiesė ranką.
-Taehyung,- prisistačiau pasisveikindamas su juo. Mamos akys buvo išsigandusios ir labai pasimetusios. - Man malonu susipažinti, bet turėsiu nuvažiuoti iki Amy, mano sužadėtinės,- paaiškinau vyrui.
-Jūs susipykot, tiesa? - mama atsiduso.
-Galima pavadinti ir taip. Kalbėjot? - kilstelėjau antakį.
-Taip... Ji atrodė labai nusiminusi,- mama sumurmėjo.
-Nors tavo mama ir ruošėsi, manau, kad turi važiuoti pas ją. Dabar, - Adam pasakė.
-Taehyung, mes palauksim. Atsivešk ją ir Emery. Jei nepavyks šiandien, atvažiuokit rytoj. Aš tik norėjau judu supažindinti, - mama šyptelėjo.
-Gerai. Jūs teisūs. Važiuoju. Dar paskambinsiu, bet manau jog šiandien neatvažiuosim, mam, - sumurmėjau.
-Viskas gerai, - mama nusišypsojo ir vėl apsikabino. Mamai atsitraukus vėl sukirtome rankomis su Adam ir jiems leidus išėjau.
Staigiai įsėdau į mašiną ir užkūriau. Privalau ištaisyti ką pridirbau.
Tikriausiai dar niekada nebuvau taip greit pasiekęs namų.
Svetainėje degė šviesa, vadinasi, ji nemiega. Na, bet žinant Amy, ji ir neužmigtų.
Tyliai įslinkau į namus.

        Amy pov.

-Now I call my doctor every day. Since I met you, something in me's changed. Second that you called me yours, I had something worth living for. Now I'm scared of planes and heart attacks. If I die, I'll never get you back. You made me a hypochondriac, - raminančiai dainavau dukrai, kuri jau snaudė, o ant jos rausvo kombinzonėlio kas kelias sekundes nusileisdavo mano ašaros.
Paglosčiau mergytės skruostą.
-Amy, - Taehyung balsas nuskambėjo kambaryje dėl ko aš krūptelėjau, tačiau neatsisukau į jį.
-M? - numykiau. Vaikinas priartėjo prie manęs ir atsisėdo šalia, ant sofos.
-Aš kvailys, - jis sumurmėjo ir švelniai atitraukė plaukus, jog matytų mano veidą. - Neverk, gražuole, - Taehyung gailiai pasakė, o mano skruostu nusirito dar pora ašarų. Vaikinas tučtuojau priartėjo ir priglaudė mane prie savęs. Pasimuisčiau, o Taehyung pasimetęs nužvelgė mane.
Atsargiai paguodžiau dukrytę šalia ir smarkiai apsikabinau vaikiną, kuris leido man kūkčioti į jo marškinius.
-Aš atsiprašau, mieloji,- Taehyung sumurmėjo spausdamas mane arčiau. Jo pirštai, atrodo, degino mano odą lysdami vidun ir sušildydami mane.- Atsiprašau, - jis dar tyliau sukuždėjo.
Nesugebėjau ištarti nei žodžio. Tik kūkčiojimas paliko mano lūpas.
Nežinau kiek laiko praėjo, bet Taehyung šalia mane nuramino.
-A... - išleidau kažkokį garsą.
-Nešnekėk. Aš atnešiu tau vandens, - Taehyung pasakė ir paleidęs mane iš glėbio nulėkė į virtuvę. Man vos spėjus nusišluostyti ašaras, jis grįžo su stikline vandens, kurią aš gan greitai išgėriau.- Nurimk,- Taehyung švelniai paglostė mano nugarą.
-Aš myliu tave, - sumurmėjau vėl prisiglausdama prie vaikino.
-Aš myliu tave labiau. Tau reikia nueiti pailsėti, - Taehyung sumurmėjo. Linktelėjau. Vaikinas atsistojo ir priėjęs prie Emery pakėlė ją ant rankų. Sunkiai atsistojau, tačiau galvai susvaigus aptemo ir akyse.

     Taehyung pov.

Amy susvyravo, išpūčiau akis ir staigiai, bet atsargiai paguldęs mergaitę, pagavau mylimąją. Paguldžiau ją ant sofos priešais miegančią Emery ir nužvelgiau ją. Tai mano kaltė. Ji pervargo. Įsivaizduoju, jog būdama namuose Amy pavargsta ne ką mažiau nei aš, tiesiog ji yra Amy. Ji to neparodo.
Pačiupęs Amy telefoną parašiau žinutę Kortney, jog ji kuo greičiau atvažiuotų. Ji pabus su Emery, kol aš nesugalvosiu ką daryti su mažute.
Kviesti greitąją - nėra tikslo. Amy pervargusi, jie niekuo nepadės.
Nuskubėjęs prie kriauklės sudrėkinau rankas ir priėjęs švelniai sudrėkinau Amy veido odą.
-Nagi, mieloji, - sumurmėjau. - Neleisk man galvoti, jog tau kas nutiko. Tu juk stipri, - suglaudžiau mūsų kaktas.
Amy lėtai ir sunkiai atmerkė akis.
-Mažute, viskas gerai. Tu pavargusi, miegok, - paliepiau jau su šypsena. Jei ji pabudo taip greitai, vadinasi, tai tik nuovargis. Pabučiavau merginos skruostą ir ji pasimuisčiusi vėl užsimerkė.
Per namus nuskambėjo durų skambutis. Kad jis nepažadintų mano mergaičių, staigiai nulėkiau ir atidariau duris.
-Kas nutiko? - Kortney išsigandusi paklausė.
-Amy, nualpo, maniau, jog kažkas baisaus, todėl reikėjo, kad pabūtum su Emery, tačiau Amy pabudo, tad viskas gerai, - paaiškinau.
-Kas jai nutiko? - Kortney susiraukė ir įėjo į namus paleisdama Jungkook ranką. Vaikinas tylėdamas įėjo į namus ir pasisveikino su manimi.
-Ji tiesiog pervargo, - sumurmėjau, linktelėdamas svetainės link.
-O kodėl ji be sąmonės? - Kortney įėjusi tuoj pritūpė prie Amy.
-Amy miega, mažute, - Jungkook pasakė. Nusišypsojau. Amy apsidžiaugs sužinojusi, kad jie kartu.
Paėmiau vis dar miegančią dukrą. Ne tik Amy pavargusi. Nors Emery ir pavargusi, galiu garantuoti, jog ji pabus po kelių valandų alkana, todėl ir Amy pailsėti nepavyks.
Paglosčiau mergaitės skruostą, o Jungkook atsisėdo šalia.
-Susipykot? - Jungkook sumurmėjo.
-Argi galėčiau savaitę kažko nepridirbti? - retoriškai paklausiau, jog Kortney negirdėtų. Ji mane nužudytų, jei žinotų, kad čia mano kaltė. - Imk, mažę. Aš nunešiu Amy į kambarį, - padaviau Emery Jungkook, o jis su didele laime prisiglaudė ją prie savęs. Man priėjus prie Amy, Kortney taip pat atsirado prie miegančios Emery. Pakėliau savo merginą ir žvilgtelėjau į draugus. Jie abu susiglaudę žiurėjo į miegančią mano dukrą. Papurtęs galvą išėjau, su Amy ant rankų, iš kambario.
Nusigavus iki mudviejų kambario, lėtai paguldžiau ją į mudviejų lovą, tačiau jos ranka staigiai suėmė manąją.
-Pasilik. Prašau, - Amy tyliai paprašė.
-Ar galėčiau tave palikti? - šyptelėjau ir pabučiavau jos skruostą. Atsidusęs atsisėdau šalia jos ir laisva ranka glosčiau jos švelnius plaukus, kol jos kvėpavimas vėl susilygino.
Vėl pabučiavau mylimąją ir nusileidau pas draugus.
-Duokit man mažę. Nepykit, kad sutrukdžiau, - pasakiau susiglaudusiems balandėliams.
-Mums patiko jos kompanija, - Jungkook nusijuokė ir atsistojęs perdavė miegančią Emery.
Susiruošę jie išvažiavo, o aš grįžau pas sužadėtinę. Į lovytę, prie sienos, paguldžiau mergaitę ir šiltai užklojau ją. Pabučiavęs jos kaktą, priėjau prie Amy.
-Mažuti, kur tu taip ilgai? - Amy mieguistai sumurmėjo.
-Miegok, princese. Viskas gerai. Geriau jautiesi? - sumurmėjau pasilenkęs prie jos.
-Taip,- ji pramerkė savo dideles akis.
-Myliu tave, - šyptelėjau.
-Taehyung, ar manai, jog galėčiau palikti tave? - Amy susiraukė.
-Ką? Ne,- papurčiau galvą.
-Tuomet kodėl... Kodėl sakei, jog būčiau palikusi tave ir išvažiavusi pas Saną? - ji paklausė kiek sparčiau sumirksėdama.
-Amy, mažute, aš buvau labai pavargęs. Nežinau kodėl tai įvyko. Žinau, jog myli mane ir nepaliktum, visai kaip ir aš tavęs. Prašau, pamiršk tai kas įvyko, - paprašiau atsidusdamas.
-Gerai, bet kol tu ne lovoje, nieko negaliu pažadėti, - jos veide iš lėto atsirado šypsena, dėl ko ir aš nusišypsojau.
-Tu geriausia, - pabučiavau sužadėtinę ir mirktelėjęs nuėjau iki vonios kambario.