The Office ✨

Epilogas

Jungkook gurkštelėjo juodos kavos, kurią ką tik jam atnešiau. Atsistojau šalia fotelio, ant kurio sėdėjo Taehyung rankose laikydamas miegančią Emery. Mūsų mažoji jau ropoja, tad labai greit nuvargsta.
-Mes čia ne šiaip sau, - Jungkook nusišypsojo.
-Kažkas nutiko? - susiraukiau.
-Turime naujieną, - Kortney pasakė taip pat nusišypsodama. Žvilgtelėjau į pasimetusį Taehyung ir nužvelgiau draugę.
-Mes susižadėjom, - Jungkook pasakė.
-Sveikinu! - nusišypsojusi nužvelgiau juos abu. Jie tokie mieli.
-Ir turiu dar vieną naujieną, - Kortney pasakė. Jungkook susiraukęs atsisuko į ją, parodydamas, jog nesupranta apie ką kalba.
-Aš laukiuosi, - Kortney pasakė nusišypsodama.
-Hey, aš norėjau pirma pasakyti, - sukikenau. Kortney išsižiojo, tačiau vaikinai nesuprato.
-Sveikinimai! - Taehyung taip pat nusišypsojo.
-Rimtai? - Jungkook paklausė būsimos žmonos. Jai linktelėjus jie smarkiai apsikabino.
-Taehyung, būsi mano mokytojas, - Jungkook nusijuokė.
-Čia jau kas be ko, - Taehyung taip pat nusijuokė. Kortney atsitraukusi atsistojo, priversdama Jungkook susiraukė.
-Kartais vaikinai tokie... Nieko nesuprantantys, - Kortney atsiduso su šypsena ir priėjusi apsikabino mane.
-Ką?-Jungkook visiškai pasisekė.
-Jei Amy mamytė antrą kartą, tai nereiškia jog jos nereikia sveikinti, - Kortney pavartė akis atsitraukdama. Taehyung nustebęs lėtai atsisuko į mane. Nusijuokiau.
-Mes einam raugintų agurkėlių, - Kortney pasakė ir norėjo sučiupusi mano ranką nusivesti į virtuvę, tačiau Taehyung staigiai trūktelėjo mane už rankos ir aš atsiradau ant jo kelių.
-Ji rimtai? - Taehyung paklausė, tačiau akyse jau matėsi džiaugsmas. Linktelėjau ir šyptelėjau. Jis smarkiai mane apsikabino ir aš nusijuokiau.
-Kur mažutė? - susiraukiau prisiminusi, jog jis laikė mūsų dukrą.
-Jau pabėgo, - Taehyung kaltai nusišypsojo, bet tuojau vėl prispaudė mane prie savęs.
-Myliu tave, Tae, - sumurmėjau.
-O aš myliu jus, mažute, - Taehyung ranka atsirado ant mano pilvo, vėl priversdamas mane nusišypsoti.

Sveiki dar kartą.
Ši istorija užėmė gan didelę dalį mano laiko, bet aš visiškai to nesigailiu. Man labai patiko rašyti, o dar labiau patiko skaityti nuolatinių skaitytojų komentarus ar pamatyti vis didesnį peržiūrų ar vote skaičių. Be šios istorijos, nebūčiau pažinusi draugės, kuri mane palaikė visos istorijos rašymo metu. Didelis ačiū jai ir, žinoma, visiems kas skaitė ar skaito šią istoriją.
Ačiū dar kartą ir iki kito susitikimo!