The Office ✨

2 Sezonas 6 Dalis

     Amy pov.
-Man neleidžia likti čia per naktį. Aš visus išvariau, bet vistiek seselės man sako, jog negaliu likti per naktį. Siūliau kyšį, bet neėmė ir vistiek neleidžia pasilikti. Kodėl jie nesupranta, jog nenoriu tavęs palikti?- Taehyung nepatenkintas įėjo į palatą. Nusijuokiau.
-Kodėl tu tikėjaisi, kad kažkas leis tau čia likti?- sukikenau.
-Nes aš myliu tave?- jis kilstelėjo antakį.
-Gydytojai tuo nesidomi. Jie tik nori greičiau mane išrašyti. Papildomų žmonių jiems nereikia,- šyptelėjau.
-Žinai ką?- Taehyung kilstelėjo antakius.  Suklusau.- Jie manęs iš čia tikrai neišneš. Aš čia liksiu ir tegul daro jie ką nori,- Taehyung pasakęs atsisėdo ant neseniai čia atneštos kėdutės šalia lovos.
-Koks tu užsispyręs,- nusijuokiau.
-Aš nepaliksiu tavęs, kai kątik vos tavęs nepraradau,- Taehyung atsisukęs pasakė. Nusišypsojau. Jis toks mielas. Nors nenoriu tikėti, jog jis mane iš tiesų myli. Turiu omeny, jis vakar laiką leido su viena, o šiandien man sako jog myli mane. Negaliu juo pilnai pasitikėti.
-Ką mąstai?- Taehyung sumurmėjo.
-Mamai skambinai?- kiek susiraukiau žvilgtelėdama į jį.
-Ne. Tavo telefonas vis dar biure. Neturėjau jos numerio,- Taehyung trūktelėjo pečiais.
-Duokš telefoną,- paprašiau.
-Tau negalima. Tu ir taip guli ligoninėje. Tu po operacijos. Negalima,- Taehyung papurtė galvą.
-Gerai,- atsidusau.- Pasiimk pats. Padiktusiu mamos numerį ir pakalbėsiu su ja.
-Gerai,- Taehyung linktelėjo. Jis paėmė telefoną ir suvedė mano padiktuotą numerį. Kol jis vedė numerį norėjau atsisėsti, tačiau Taehyung žvilgsnis mane sustabdė.
-Kas?- susiraukiau.
-Gulėk tu tik,- sudraudė.
-Bet man nepatogu,- sumurmėjau ir sunkiai atsisėdau. Taehyung padavė man savo telefoną ir patvarkė mano pagalves. Šyptelėjau jam ir laukiau kol mama atsilieps.
-Klausau?
-Labas, mam. Čia aš,- šyptelėjau.
-Amy? Sveika. Kas nutiko? Iš kieno numerio tu skambini?- mama buvo pasimetusi.
-Aš skambinu iš Taehyung telefono.
-Kodėl? Kas nutiko?- mama kiek išsigando.
-Nebijok, aš sveika ir gyva, tačiau aš ligoninėje. Man viskas gerai. Buvo susidaręs trombas, tačiau jį sėkmingai pašalino ir man viskas gerai,- trumpai paaiškinau.
-Kaip suprasti trombas? Mieloji, kodėl nieko nepranešei?- ji buvo sunerimusi.
-Mane operavo, bet dabar viskas gerai,- pakartojau.
-Dukra, tai baisu. Dabar pat liepk Taehyung išsisaugoti mano numerį. Jei tau vėl kas nutiks, nuduosiu velnių jam, kad nepranešė,- mama suniurzgėjo ir aš nusijuokiau.
-Gerai, mam. Gerai,- papurčiau galvą.
-Dabar eik pailsėti. Manau prastai jautiesi. Vėliau pakalbėsime. Kada tave išleidžia?
-Sakė ryt,- trūktelėjau pečiais.
-Gerai. Pailsėk, mieloji. Iki,- mama atsisveikino.
-Iki,- šyptelėjau ir atitraukusi nuo ausies telefoną baigiau pokalbį.
Taehyung tučtuojau atėmė telefoną.
-Įsivesk mamos numerį, nes ji supyks,- nusijuokiau. Taehyung linktelėjo ir minutę žiūrėjo į telefoną. Baigęs padėjo ji ant spintelės ir nusišypsojęs atsisuko į mane.
-Išsaugojau,- pranešė.
-Gerai,- šyptelėjau. Taehyung kiek pasilenkęs pakštelėjo man į lūpas, atsitraukė, o tuomet sujungė kiek ilgesniam bučiniui priglausdamas vieną ranką man prie plaukų.
-Kaip aš tavęs pasiilgau,- jis atsitraukęs pasakė.
-Tu visada buvai šalia,- prisimerkiau.
-Taip, bet vistiek. Aš juk myliu tave,- Taehyung trūktelėjo pečiais.
-Aš taip pat myliu tave, bet žinai, manau, kad tu šią meilę supranti kiek kitaip,- liūdnai šyptelėjau.
-Kodėl?- Taehyung susiraukė.
-Na... Tu dar vakar buvai su kita, o šiandien sakai jog myli mane,- pripažinau.
-Palauk, iš kur tu žinai kad buvau su mergina?- jis pasimetė.
-Juk ne šiaip išeini iš darbo anksčiau,- trūktelėjau pečiais ir nuleidau akis.
-Taip, aš buvau su mergina, bet Amy aš tik šiandien supratau, jog myliu tave. Aš visą laiką galvojau apie tave, tačiau maniau, kad taip turi būti, bet kai šiandien pasakė, jog tu gali neišgyventi, aš galvojau, jog mirsiu,- jis rimtai pasakė, priversdamas mane minutei visuo šitu patikėti.- Aš... Nežinau kaip, bet pabandysiu įrodyti, jog myliu tave, gerai?- Taehyung suėmęs mano ranką priglaudė prie lūpų. Atsidususi linktelėjau.
-Galim apsikabinti?- paprašiau.
-Žinoma. Neklausk tokių dalykų,- jis kiek susiraukė, o tada mane apkabino. Po kelių minučių atsitraukėm. Atsidusau ir per kūną nuėjo nemalonūs šiurpuliukai.
-Viskas gerai?- Taehyung sunerimo. Nieko neatsakiau ir ėmiau giliai kvėpuoti, bet oro vėl ėmė trūkti.
- Šūdas,- Taehyung sumurmėjo ir pašoko. Nulėkęs iki durų pravėrė jas ir garsiai pakvietė seselę. Viena jų atbėgo ir padavė man šalia buvusią deguonies kaukę, uždėdama man ją ant burnos ir nosies. Ėmiau giliai kvėpuoti, kad kvėpavimas susivienodintų.
-Kas čia nutiko?- Taehyung buvo sunerimęs.
-Taip gali kartais nutikti. Čia dėl to, jog kraujagyslė dar nesugijusi, tačiau ji gyja daug greičiau nei jūs įsivaizduojate. Po poros dienų ji bus sugijusi,- seselė pasakė ir nuėmė nuo mano veido kaukę.- Ar geriau?
-Geriau. Ačiū,- padėkojau.
-Ar įmanoma nusipirkti šitą daiktą?- Taehyung prisimerkė.
-Ne. Nuo jo gali išsivystyti priklausomybė, todėl jis neparduodamas eiliniems žmonėms. Todėl jos ir neišleidome šiandien, nes rytoj gali pasitaikyti tokie keli priepuoliai, tačiau tai gaki ir būti du, tris kartus po užsiuvimo ir viskas,- ji pranešė.- Jei vėl kas negerai, kvieskite,- pasakė ir ,kai Taehyung linktelėjo, išėjo.
-Žinai ką sugalvojau? Jie juk manęs neištemps iš čia. Pasiliksiu bet kokiu atvėju. Jei tau vėl kas nutiks ir aš nebūsiu šalia...- Taehyung papurtė galvą ir priėjo prie manęs.
-Bet tau čia negalima likti per naktį,- paaiškinau.
-Amy, koks skirtumas ar aš nemiegosiu namuose, ar aš nemiegosiu šalia tavęs?- Taehyung prisimerkė.
-Kaip tai nemiegosi? Miegosi,- susiraukiau.
-Nesinervink dėl šito. Dabar įsitaisyk lovoj ir pasnausk. Po to tau atnešiu vakarienę ir pavalgiusi galėsi eiti miegoti,- jis nusišypsojo ir pasilenkęs pabučiavo mano kaktą. Papūčiau lūpas ir gavau bučkį ir į lūpas. Sukikenau, taip priversdama Taehyung plačiau nusišypsoti. Kaip jis ir liepė, atsiguliau į įprastą miegojimo pozą, o Taehyung apkamšė mane užklotu. Nusijuokiau.
-Miegok,- Taehyung paliepė paglostydamas mano ranką.
-Gerai, gerai,- šyptelėjau ir užsimerkiau.
Stengiuosi, kad tiek seselėms, tiek Taehyung atrodytų, jog jaučiuosi puikiai, tačiau atrodo, jog dar ir dabar būčiau pjaustoma. Labai nemalonus jausmas toje vietoje, kur yra pjūvis ir vis kartkartėmis pamaudžia. Jei aš pasakysiu Taehyung, jis iškels didžiulį burbulą, o jei pasakysiu seselėms, jos lieps pasilikti šioje įkalinimo įstaigoje ilgiau. Nenoriu nei vieno, nei kito.
Taehyung stengėsi elgtis kuo tyliau. Girdėjau, kaip jis nupėdino iki šioje palatoje esančio tualeto ir po poros minučių grįžo. Tuomet nesukeldamas jokių garsų atsisėdo ant kėdutės šalia lovos ir paglostė mano plaukus. Aš buvau nusisukusi nuo jo, tačiau vis tiek jaučiau, jog jis mane stebi.
Man įdomu, ar jis tikrai mane myli? Gal jis taip tik sako, nes kaltina save dėl to kas man nutiko? Tikiuosi, kad ne. Taehyung tikrai nėra kaltas dėl to kas man nutiko. Jei ne dabar, tai viskas būtų įvykę vėliau, tačiau vistiek būtų įvykę. Labiausiai nervinuosi dėl to, jog mama dabar yra susirūpinusi. Tikiuosi ji reguos į viską ramiai, kadangi aš jaučiuosi jau geriau.
Na, bet kokiu atvėju geriausia yra tai, jog bet kada ir ,tikiuosi, bet kur galėsiu apkabinti ar net pabučiuoti savo mylimąjį.