The Office ✨

18 Dalis

Norėčiau, kad perskaitytumėte žinutę apačioje. Gero skaitymo

-Labas rytas,- nusišypsojau Jungkook virtuvėje.
-Sveikutė,- Kookie taip pat nusišypsojo. Mudu pusę nakties prašnekėjome apie visišką nieką ir man tai patiko.
-Pataisyti kavutės?- jis atsistojo.
-Ne, ačiū. Pati,- priėjau prie arbatinuko ir užkaičiau jį. Jungkook tik šyptelėjo ir atsisėdo.
-Rytas. Amy, pataisyk ir man,- Taehyung įėjo į virtuvę. Linktelėjau ir šyptelėjus paėmiau du puodelius.
-Jungkook?- atsisukau į vaikiną. Jis tik papurtė galvą ir atsisuko į Taehyung. Nusisukau ir ėmiau taisyti sau ir vadovui kavos.
-Ji turėtų jaustis kaip namuose, o ne kaip darbe, V. Tu suaugęs žmogus, gali kavos pasitaisyti ir pats,- Jungkook subarė. Aš tik truputį susiraukiau, ties kreipiniu, tačiau nekreipusi į tai dėmesio toliau taisiau arbatą.
-Amy ir yra darbe. Tai darbo kelionė,- Taehyung ramiai pasakė ir atsisėdo prie stalo, ką sprendžiau iš kėdės atitraukimo.
-Neversk gailėtis, jog ji važiavo su tavimi,- Jungkook gan rimtai pasakė. Susiraukusi atsisukau į jį. Ką jis turėjo omeny? Aš neturėjau pasirinkimo važiuoti su juo ar ne. Jis liepė man važiuoti.
-Ką tu turi omeny?- pakreipiau galvą.
-Na...
-Nekreipk dėmesio,- Taehyung pertraukė Jungkook. Vadovas priėjęs užpylę abu kavos puodelius ir pasiėmęs vieną išejo iš virtuvės. Nužvelgiau Kookie.
-Kas čia buvo?- papurčiau galvą.
-Sėsk,- jis linktelėjo kedės link. Paėmusi puodelį atsisėdau į Taehyung vietą ir padėjau puodelį priešais save.- Taehyung yra sunkus žmogus, todėl kartais siūlau tiesiog nekreipti dėmesio.  Kaip jis tau pranešė apie Ispaniją?- Jungkook paklausė.
-Na... Jis tiesiog pasakė, jog važiuosime į Ispaniją dėl susitikimo ir aš turėsiu važiuoti kartu,- trūktelėjau pečiais. Jungkook nusijuokė.
-Tu neturėjai čia važiuoti. Taehyung galėjo tau pasiūlyti, tačiau neliepti. Jis per daug išdidus, jog tau pasiūlytų,- Kookie atsirėmė.
-Maniau, kad tai būtina man,- trūktelėjau pečiais. Vaikinas tik šyptelėjo.
-Gerk, mieloji,- jis šyptelėjo. Tai kaip jis mane pavadino privertė plačiai nusišypsoti. Jungkook tai supratęs, taip pat nusišypsojo ir aš atsigėriau arbatos.

Pakėliau akis į duris kai kažkas pabarbeno į jas.
-Atleisk, mam. Kažkas barbena į duris,- šyptelėjau mamai telefone.
-Žinoma, mieloji,- mama tik nusišypsojo.
-Užeikit,- pasakiau ir truputį nustebau pamačiusi Taehyung.
-Pone Taehyung? Ar kas negerai?- susiraukiau. Jis įėjo į kambarį, kaip jam įprasta su rimtu veidu, tačiau kaip jam visiškai neįprasta, su maišeliu iš drabužių parduotuvės.
-Viskas gerai. Penktą valandą noriu, jog būtum apsivilkusi šitai. Vyksime į susitikimą šeštą valandą. Noriu, jog atrodytum oficialiai. Iki,- jis padėjo ant spintelės maišelį ir dingo iš mano kambario užtrenkdamas duris.
-Tavo bosas ne itin draugiškas, tiesa?- mama nusijuokė telefone mano rankose.
-Um... Taip,- nusijuokiau ir su telefonu rankose pakilau iš lovos ir priėjau prie maišiuko. Praskleidusi jį išsižiojau, o mama puikiai galėjo matyti mano reakciją.
-Parodyk ir man,- mama nekantravo. Kita ranka čiupau maišiuką, o telefoną atrėmiau į stalinę lempą. Kiek atsitraukiau ir išemiau baltą suknelę iš maišelio, batus palikdama jame ir padėdama maišelį ant lovos. Išlanksčiau suknelę ir mama taip pat išsižiojo.
-Dukra, įsivaizduoju kaip gražiai su ja atrodysi. Apsivilk,- ji paprašė. Linktelėjau ir priešais telefoną persirengiau, apsiaudama baltus batelius. Taip pat ten buvo diržas, kurį užsisegiau ties liemeniu.
-Tu atrodai nuostabiai,- mama su šypsena pasakė.
-Ką jis turėjo omeny sakydamas atrodysiu oficialiai? Aš atrodau lyg eidama vilioti turtingų vyrų,- nusijuokiau.
-O aš būčiau visai nieko prieš,- mama nusijuokė, eilinį kartą pradėdama gaminti maistą.
-Mam, mes juk kalbėjom. Be to, didžioji dalis verslininkų tiktų man į tėvus. Nenoriu būti ta, kuri naudotųsi vyrų pinigais,- nusišypsojau ir į duris vėl kažkas pabarbeno.- Užeik.
Jungkook įkišo galvą ir pamatęs mane taip pat išsižiojo.
-Atrodai nuostabiai,- jis įėjo į kambarį.
-Ačiū, Kookie. Ponas Taehyung atnešė ir sakė vilkėti tai per susirinkimą. Aš norėjau pasimatuoti,- paaiškinau.
-Kaip gražiai skamba. Kookie,- jis nusijuokė.- Su kažkuo kalbi?- Jungkook kiek pasimetė pamatęs pastatytą telefoną.
-Taip. Su mama,- šyptelėjau.
-Laba diena, Ponia Carter!- Jungkook garsiai pasisveikino. Mama telefone nusijuokė.
-Tai gal bent pasirodysi?- ji draugiškai paklausė. Jungkook priėjo prie manęs ir nusišypsojo.
-Dabar suprantu iš kur Amy paveldėjo tokį grožį,- Jungkook pasakė priversdamas nusišypsoti mus abi.- Aš Jeon Jungkook. Jums tiesiog Jungkook.
-Mieloji, o tu sakei visi vyrai susirinkimuose tiktų tau į tėvus,- mama tiesiai šviesiai rėžė, o aš išpučiau akis.
-Ir ji visiškai nemelavo,- Jungkook nusišypsojo pritardamas man.- Aš, jos bosas ir dar keletas vaikinų yra vadovai, gerai uždirbantys ir jos amžiaus. Daugiau visi tiktų mums visiems į tėvus,- Kookie nusijuokė.
-Tuomet nebūtinai iš jūsų visų, bet suraskit mano dukrelei draugą. Galima sakyti, ji jo net neturėjusi,- mama pavartė akis, kol aš paslėpiau savo veidą delnuose.
-Aš tikrai pasistengsiu,- Jungkook pasakė.- Gerai. Nebegėdinu Amy ir einu iš čia,- jis pasakė ir atsisveikinęs dingo. Atitraukiau rankas.
-Mama!- sucypiau.
-Tu pati tai neieškai,- mama šyptelėjo.

Dar kart žvilgtelėjau į veidrodį.
-Ar pasiruošusi?- Jungkook paklausė už durų.
-Taip,- šyptelėjau ir priėjusi atidariau vaikinui duris.
-Atrodai nuostabiai,- jis nusišypsojo.
-Ačiū. Ar ponas Taehyung jau važiuos?- susiraukiau. Kookie linktelėjo ir šyptelėjo.
-Nevadink jo ponu. Joks jis ne ponas,- Jungkook apsuko mane.- Va tu tai tikra ledi,- jis nusijuokė.
-Nejuokauk,- prunkštelėjau.- Jis mano viršininkas, todėl privalau jį taip vadinti. Jei nori ir tave vadinsiu ponu,- paplekšnojau jam per petį. Jis tik nusišypsojo.
-Man to nereikia. Nesu toks savimyla. Dabar eime,- Jungkook linktelėjo durų link.
-Taip, Jungkook. Tu tikrai nesi savimyla,- Taehyung įėjo į kambarį ir aš šyptelėjau.
-Negi aš meluoju?- Jungkook susiraukė. Taehyung pakėlė rankas ir nusišypsojo.
-Gražiai atrodai, Amy,- Taehyung nuleidęs rankas nužvelgė mane.
-Ačiū labai,- nusišypsojau.
-Mums laikas,- Jungkook pasakė pažiūrėdamas į laikrodį.
-O nereikia kažko pasiimti?-susiraukiau.
-Ne.Einam,- Taehyung rimtai pasakė, praleisdamas mane, visai kaip ir Jungkook. Su šiais vaikinais tikrai jaučiuosi kaip mergina. Gyvendama su mama, tame mieste nesulaukdavau didelio dėmesio iš studentų, o ką jau kalbėti apie mandagumą. Šie vaikinai, mandagūs ir, na, manau galiu teigti, jog yra ir draugiški. Šiek tiek abejoju dėl Taehyung, tačiau kartais jis tikrai labai draugiškas. Manau jis turi šiokių tokių psichologinių problemų, kuomet jis greit supyksta dėl menkniekių. Arba jis tiesiog per daug rimtas.
Ką aš čia dabar galvoju?
Mes jau lauke ir Taehyung atidarė man dureles. Tą jausmą viduje galėčiau justi visada. Vėl padėkojau, tačiau Taehyung į tai net nesureagavo.
Kaži, kaip draugai jį vadina? Girdėjau kažką su V, tačiau tik tiek. Ar būtų labai keista, jei aš į jį kreipčiausi Pone Tae? Manau taip. Jo vardas ilgas.
-Ką mąstai?- Kookie iš priekio atsisuko ir nusišypsojo.
-Apie nieką,- trūktelėjau pečiais ir šyptelėjau. Kaip norėčiau, jog bent čia rasčiau normalių draugų. Na, Sana mano draugė ir manau tai ilgai nepasikeis. Mes turime labai daug panašumų. Jungkook taip pat nuostabus, tačiau kartais imu bijoti, kad jis nepradėtų žiūrėti į mane kaip į merginą. Jis man draugas ir ne daugiau. Jhope aš prisibijau. Jis atrodo kiek per daug savimi pasitikintis, bet turėčiau nesusidaryti nuomonės taip iš karto. Jimin atrodo labai draugiškas, bet man trūko bendravimo su juo. Tikiuos dar susitiksime su juo. O Taehyung... Nė negalvoju apie jį kaip apie draugą. Jis yra mano viršininkas ir ne daugiau.

Papasakokit, ką manote jūs ^^
P.s. viršuje Amy suknelė