The Office ✨

31 Dalis

-Eh, norėčiau ir aš žinoti, ką reiškia permiegot su bose,- Michael atsiduso.
-Tavo bosė keturiasdešimtmetė moteris turinti mūsų amžiaus sūnų ir vyrą, o tu turi merginą. Tu nesveikas?- Sana susiraukė, o aš ėmiau juoktis.
-Ne tą turėjau omeny. Spėju ji geriau su manim elgtųsi. Duotų kokį laisvadienį dažniau,- Mike ėmė svajoti.
-To nebūtų,- papurčiau galvą.- Jei jus sietų lovos santykiai, jūs tiesiog ir būtumėte draugai lovoje, o darbe jūs tik viršininkas ir pavaldinys,- paaiškinau.
-Nu, tavo atveju, kai bosas vienmetis su tavim, tai iš lovos viskas gali pereiti iki altoriaus,- Michael paerzino.
-Tai jau tikrai ne. Man jis net nepatinka. Jis kažkoks keistas. Panašus į mane per mano periodą,- pavarčiau akis ir Michael ėmė garsiai juoktis. Jo juoką pertraukė mano skambantis telefonas.
-O kad būtų Taehyung, o kad būtų Taehyung,- Sana ėmė kartoti užsimerkusi. Paėmiau telefoną ir sukikenau.
-Tavo svajonės neišsipildė. Tai mano mama,- nusišypsojau.- Klausau.
-Sveika, Amy, netrukdau?- mama draugiškai paklausė.
-Labas. Žinoma, netrukdai. Ar viskas gerai?- pasidomėjau.
-Amy, tu vakar man pervedei didžiulę sumą pinigų. Iš kur tu juos gavai? Amy, mes tarėmės, kad tu nedirbsi papildomai. Juk nepadarei nieko nelegalaus, tiesa?- mama ėmė nervintis.
-Mama, ne. Taehyung... Jis pasisiūlė man padėti ir kaip dovanų nuo jo Ellie, jis atsiuntė man tuos pinigus,- paaiškinau.
-Ar dabar tikrai gali kalbėti?- mama pasidomėjo.
-Aš pas vieną draugę, bet taip,- šyptelėjau.
-Tuomet pakalbėsim vakare, meilute. Ellie norėjo pabendrauti, bet ji juk nori su vaizdu, o tau bus patogiau kai būsi namuose,- mama pasiūlė.- Iki,- atsisveikino.
-Gerai, mam. Iki,- taip pat atsisveikinau ir padėjau ragelį.
-Tavo mama atrodo pasakiška,-Mike nusišypsojo.
-Ji ir yra pasakiška,- sukikenau.
-Amy, nenori likt nakčiai?- Sana pasiūlė, o aš žvilgtelėjau į laikrodį. Jau penkta valanda vakaro.
-Nežinau. Geriau grįšiu namo ir susidėsiu daiktus, o vėliau galėsiu juos pernešti pas tave,- pasiūliau ir ji ėmė linkčioti.
-Aš nuvešiu tiek šiandien, tiek ryt,- Mike paprieštaravo man. Šyptelėjau priimdama jo pasiūlymą.
-Tuomet galim pažiūrėti dar vieną Hario Poterio dalį,- sukikeno Sana ir mes abu su Mike linktelėjom. Jis vėl persikraustė ant sofos ir prisiglaudė prie mano peties, o aš prisiglaudžiau prie Sanos.

-Ačiū,- nusišypsojau Micheal išlipdama iš automobilio.
-Nėra už ką. Susirašysit su Sana ir aš atvažiuosiu ryt,- jis taip pat nusišypsojo.
-Gerai. Dar kart ačiū,- vėl padėkojau ir Sanos brolis linktelėjo. Man uždarius dureles jis nuvažiavo, o aš įėjau į savo apartamentus. Vos užtrenkiau namų duris, ėmė skambėti mano telefonas kišenėje. Išsitraukiau jį ir pasimetusi pažiūrėjau į Taehyung numerį. Nenoriu. Nenoriu dabar jo girdėti.
Nutildžiusi telefoną palikau jį koridoriuje ant spintelės ir nuėjusi į virtuvę prisipyliau stiklinę vandens ir godžiai ją išgėriau.
Kaip aš galiu taip ramiai elgtis. Tai nėra teisinga, nes santykiai su bosu, yra tas pats, kas turėti santykius su mokytoju. Tai tiesiog nėra priimtina šiais laikais. Negaliu prisileisti jo tiek arti, kad tai peraugtų į tikrus santykius. Galbūt Sana teisi. Kadangi tai tik lova, tai ir turi likti tik lovoje. Iki tol, kol aš to norėsiu.
Grįžau į koridorių. Telefono ekrane blizgėjo skaičius 25. Jis per porą minučių sugebėjo šitiek kartų man paskambinti.
Atsidususi paėmiau telefoną ir atsiliepiau vaikinui, kuris vėl ėmė skambinti.
-Amy, pagaliau! Ar tau viskas gerai? Kodėl neatsiliepei!?- Taehyung kaip pamišęs ėmė klausinėti.
-Man viskas gerai. Kas nutiko?- ramiai paklausiau.
-Tu... Tu juokauji? Aš tau šitiek kartų skambinau... Na, nesvarbu. Amy, noriu su tavimi pasikalbėti,- jis atsiduso.
-Aš klausau,- nuėjusi į svetainę atsisėdau ant sofos.
-Manau turėtume pakalbėti akis į akį,- jis sumurmėjo.
-Ne. Sakyk. Aš klausau,- paliepiau.
-Juk supranti, kad šito niekas negali sužinoti,- jis užsiminė.
-Žinau,- linktelėjau, nors jis to ir nemato.
-Na, tu juk esi... tu, o aš... Žodžiu, tai nebūtų gerai. Imtų sklisti kalbos ir kiti dalykai, todėl tiesiog tai turi likti tarp mūsų,- jis pasakė. Aš sparčiai sumirksėjau. Ar jis kątik pasakė, kad aš esu prastesnė už jį? Žinoma, aš žinau tai, tačiau jis turėtų nebūti toks savimyla.
-Atsiprašau?- susiraukiau.
-Na tai tiesa, negi ne?- Taehyung pasimetė. Prunkštelėjau ir padėjau ragelį. Atsirado ponas geriausiasis. Yra daug geresnių už jį ir jei tik norėčiau, greit rasčiau sau geriausią. Nusižiovavusi palikau telefoną ant stalo ir įsitaisiau sofoje priimdama šiltus sapnus, kurie yra vienintelis geras dalykas šiomis dienomis.