The Office ✨

2 Sezonas 7 Dalis

Pagaliau aš galiu judėti. Šiuo metu stoviu ant abiejų savo kojų ir atrodo, jog paskutinį kartą stovėjau prieš kokius du metus. Na, žinoma Taehyung stovi man pašonėje ir klauso seselės, kuri diktuoja kada reiks gerti vaistus ir vitaminus, nors tuo pačiu metu ir rašo ant lapelio.
Sana buvo padavusi Taehyung mano drabužius. Tiksliau ji juos čia atvežė ir dabar ji koridoriuje. Taehyung neatsitraukė nuo manęs nė per žingsnį, o visą naktį praleido šalia mano lovos, kol aš buvau apsikabinusi jo ranką. Taehyung melavo, jog negalėjo užmigti.
Seselė padavė Taehyung lapelį, o tuomet palinkėjusi sveikatos išėjo. Žvilgtelėjau į Taehyung, o jis atsisukęs į mane plačiai nusišypsojo ir pabučiavo. Kai vaikinas atsitraukė aš nusijuokiau.
Durys staigiai atsidarė, priversdamos mane krūptelėti. Į palatą įėjo seniai matyti Jimin, Jungkook ir Jhope, taip pat Sana su Felix ir man visiškai nepažįstamas vaikinas.
-Mielojii,- Jungkook suzyzė ir priėjęs mane apsikabino, taip priversdamas Taehyung atsitraukti, kas jam labai nepatiko.
-Sveikas, Kookie,- sukikenau.
-Daugiau taip nebegąsdink, gerai?- jis atsitraukė ir patempė lūpą.
-Daugiau niekada,- nusišypsojau.
-Dink, aš irgi jos pasiilgau,- Jimin pastūmė Jungkook, kas privertė mane nusijuokti, ir jis taip pat mane apkabino.
Kuomet jau visi mane apsikabino, išskyrus nepažįstamą vaikiną, Taehyung vėl prilipo prie manęs apkabindamas mano liemenį.
-Amy, čia Namjoon. Manau, jog minėjau tau jį,-Taehyung pristatė.
-Žinok, jis apie tave nenustojo kalbėjęs,- Namjoon pavartė akis ir nusišypsojo. Sukikenau.
-Norėčiau pasakyti tą patį, bet nepamenu, kad jis išvis būtų kažką apie tave pasakojęs,- nustačiau liūdną veiduką.
-Dar susipažinsim, pabendrausim. Spėsim,- vaikinas vėl nusišypsojo. Jų visų šypsenos tokios gražios...
-Gerai, aš vežuosi ją namo, o jūs visi taip pat važiuojate namo,- Taehyung pavadovavo.
-Tai nori pasakyti, jog nebematysiu jos?- Sana patempė lūpą.
-Kol ji nepasveiks, aš neleisiu jai iš namų kojos iškelti,- Taehyung prisimerkė.
-Tu jai atsibosi,- Jungkook nusijuokė.- Ji bus per gera tan pasakyti ir kankinsis.
-Ne,- nusijuokiau prisiglausdama prie vaikino.
-Jūs užsisakėt tokie mieli, kad net pykina,- Jhope papurtė galvą.
-Nepatinka, nežiūrėk,- Taehyung taip pat prisiglaudė prie manęs.- Viskas, važiuojam namo,- Taehyung paėmė mano daiktus. Visi išejo, o mums einant į koridorių Taehyung palinko man prie ausies.
-Atrodai fantastiškai,- jis sumurmėjo man į ausį priversdamas plačiai išsišiepti ir parausti. Sana man atvežė tikrai labai gražią suknelę su kuria nesimatė, jog esu be liemenėlės ir niekas nesilietė prie odos pjūvio vietoje.

-Na va, mes ir namie,- Taehyung užgesino automobilį savo namų kieme ir nusišypsojo man.
-O kur apsistojo Jungkook ir kiti vaikinai?- pasidomėjau.
-Viešbutyje. Sakė nenori tau trukdyti ilsėtis. Kartais atvažiuos aplankyti tavęs,- Taehyung pasakė ir aš susiraukiau.
-Ar jie juokauja? Jie tikrai netrukdys man! Na, galbūt tau trugdys, tačiau jie tavo draugai, todėl nemanau. Bijau, kad ir aš tau atsibosiu, be to, tu turėsi eiti į darbą, o aš bijosiu viena būti svetimuose namuose,- sumaliau viską.i
-Pala pala pala. Pirma, jie tiesiog nori, kad tu galėtum pailsėti. Antra, tu man niekada neatsibosi, Amy. Juk sakiau, aš myliu tave. Ir trečia, ar aš tau svetimas?- jis susiraukė.
-Tu nesvetimas, bet nesu buvusi tavo namuose tiek kartų, jog galėčiau juos lyginti su savais namais,- paaiškinau.
-Aš nesiruošiu eiti į darbą, kol tu prastai jausiesi,- Taehyung pasakė.
-Taip negalima,- atsidusau.
-Eime, tau reikia daug ilsėtis,- jis nusišypsojo ir išlipęs iš mašinos apėjo ją ir atidarė dureles.
-Aš galiu ir pati,- nusijuokiau.
-O tai kam aš tada reikalingas?- Taehyung taip pat nusijuokė, o aš išlipusi iš automobilio uždariau dureles ir apsikabinau vaikiną.
-Myliu tave, Taehyung. Tikrai,- sumurmėjau.
-Žinau, princese. Aš irgi tave labai myliu,- Taehyung taip pat mane apsikabino.
-Princesė?- prunkštelėjau.
-Nepatinka?- jis prisimerkė.
-Keistai skamba. Aš savo sesę taip vadinu,- sukikenau pakeldama akis į vaikiną.
-Tai... Na, gal sugalvosiu dar kažką,- jis nusijuokė ir pakštelėjo į lūpas.-Einam,- mirktelėjo ir ėmė vestis link įėjimo į didelius namus. Su šypsena sekiau jį, o jis kartkartėmis vis spustelėdavo mano delną. Mums įėjus į namus, jis nuvilko nuo manęs striukę, dėl ko aš kikenau. Toks jausmas, lyg būčiau invalidė.
Tuomet Taehyung vėl suėmė mano ranką ir pabučiavęs mano lūpas ėmė kažkur vestis. Sudrėkinau lūpas ir leidausi jo vedama. Jis nusivedė mane į virtuvę, kur sukosi kelios moterys.
-Lisa, Mary, Lana, sveikos. Čia Amy. Sakiau jums apie ją. Ji liks čia kažkuriam laikui. Amy, jei ko prireiks gali į jas kreiptis,- Taehyung nusišypsojo man.
-Gerai. Ačiū. Malonu susipažinti,- nusišypsojau.
-Ir mums,- manau, Lisa, pasakė už visas.
-Gerai, einu parodysiu kur ji apsistos, o jūs toliau darbuokitės,- Taehyung pasakė ir vėl ėmė mane vestis.
-Kur taip skubi?-nusijuokiau.
-Tau reikia ilsėtis,- jis eilinį kartą pakartojo lyg papūga. Suniurzgėjau. Taehyung atsivedė mane į savo kambarį.
-Maniau čia tavo kambarys,- prisimerkiau.
-Dabar jis mūsų,- Taehyung mirktelėjo ir padėjo ant lovos Sanos sukrautą kuprinę.- Apsirenk pižamą, ar kažką ir gulkis,- Taehyung nusišypsojo.
-Gerai,- linktelėjau ir priėjusi atsidariau kuprinę. Peržiūrėjus kiekvieną drabužį atsidusau.
-Kas?- už manęs stovintis Taehyung paklausė.
-Sana man pridėjo įvairių suknelių, bet tik ne pižamą,- pavarčiau akis.
-Duosiu tau savo maikutę,- jis pasakė ir priėjęs prie spintos išėmė paprastą juodą maikutę ir padavė man.
-Gal gali nežiūrėti?- paprašiau.
-Amy...-Taehyung prunkštelėjo.
-Man nepatinka,- suzyziau.
-Gerai. Išeinu. Pakviesk kai baigsi,- jis su šypsena išėjo iš kambario. Staigiai nusirengiau suknelę ir apsivilkau Taehyung maikutę. Pakviečiau vaikiną ir susitvarkiau daiktus, kol vadovas įėjo į kambarį.
Taehyung meiliai apsikabino mane iš nugaros ir prisiglaudė.
-Tau tinka mano drabužiai. Atrodai, lyg būtum su suknele,- jis lyg ir pagyrė.
-Ačiū,- nusišypsojau ir atsisukusi į jį apsikabinau. Taip keista, jį taip dažnai apsikabinti. Jo telefonas kišenėje ėmė vibruoti, todėl atsitraukiau. Taehyung išsiėmė telefoną ir pažvelgęs į ekraną susiraukė.
-Nepyk, meile, turiu atsiliepti. Svarbu. Jauskis kaip namie, aš pasistengsiu greit,- Taehyung pabučiavo mano kaktą ir aš jam šyptelėjau, tačiau telefoną vaikinas laikė taip, kad galėčiau matyti užrašą. Jam skambino jo tėvas. Taehyung išėjo iš kambario ir uždarė duris. Kodėl jis susiraukė, kai jam skambino šitoks artimas žmogus?
Trūktelėjau pečiais sau. Tikiuosi viskas gerai. Patraukusi kuprinę nuo lovos padėjau ją ant komodos ir atsiguliau į lovą prisiglausdama prie ,Taehyung kvepiančios, pagalvės. Jaučiuosi lyg bučiau daug jaunesnė nei esu iš tikro. Noriu džiaugtis gyvenimu ir daryti viską, ko nesu bandžiusi, kas man anksčiau buvo visiškai nepriimtina. Užsimerkiau. Baisiausia man tame, jog galiu neišlaikyti Taehyung prie savęs. Turiu omenyje... Jis vyresnis. Galbūt jis nenorės būti tik draugų statuse, o ypač kai dirbame kartu. Jam reikės nuotykių su mergina, nes jis pats yra toks. Taehyung viskas rūpi, jis viskuo domisi, kol aš, iki šiol, sėdėjau kamputyje slėpdamasi nuo pasaulio. Mes visiškai nederame viens kitam, tačiau vistiek labai jį myliu.
-Miegi, maže?- Taehyung grįžo į kambarį ir tyliai paklausė. Sumurmėjau neigiamą atsakymą ir atsimerkiau.
-Ar viskas gerai?- paklausiau šiek tiek susiraukdama.
-Viskas gerai,- jis nusišypsojo, tačiau Taehyung akys rodė kitaip.
-Kas negerai?- prisimerkiau ir atsisėdau. Taehyung nuleido akis lyg galvodamas, o tuomet priėjo ir atsisėdo ant lovos šalia manęs.
-Aš nenoriu tavęs jaudinti ar nervinti. Tu šiuo metu prastai jautiesi, todėl manau neįdomu apie mano gyvenimą. Pailsėk, mieloji,- jis atsiduso šyptelėdamas ir pabučiavo mano skruostą. Koks jis mielas.
-Ne, viskas gerai. Pasakok. Man įdomu,- prišliaužiau arčiau vaikino.
-Gerai. Tik palauk. Įsitaisykim patogiau,- Taehyung paglostė mano plaukus. Linktelėjau ir jis atsirėmė į pagalves ir ištiesė ranką link manęs. Nusišypsojusi prisiglaudžiau prie jo krūtinės, o jis vieną ranką užkišo už nugaros, o kita ranka apkabino liemenį.
-Taigi... Tiesą pasakius, nežinau nuo ko pradėti,- Taehyung nusijuokė.
-Papasakok viską,- sumirksėjau jau susidomėjusi.
-Tai... Aš čia gimiau. Keistai skamba, bet mano tėvas buvo išprotėjęs jog gims berniukas. Lisa man viską pasakojo. Jis taip norėjo berniuko, jog surado specialistus, kurie priimė mamos gimdymą mūsų namuose. Tėvas galvojo, jog ligoninėje gali apkeisti vaikus, kaip filmuose. Jis bijojo, kad pirmas jo vaikas bus sukeistas tik dėl to, kad jis turtingas. Žodžiu. Lankiau privačią mokyklą, studijavau dizainą ir ten susipažinau su Jungkook, Jimin, Jhope, Namjoon, Jin ir Suga. Na, taip mes vadinam vienas kitą,- Taehyung nusijuokė kažką prisiminęs.- Antrais studijų metais aš su Namjoon susilažinom iš kažko, nepamenu iš ko, bet pabaiga buvo tokia, jog Namjoon turėjo sugalvoti visiems pravardes. Na, o kaip studentai tą vakarą apsilankėm bare ir būtent tada jis sugalvojo tai daryti. Todėl ir pravardės tokios,- Taehyung nusijuokė.- Tada turėjau mesti studijas, nes tėvas nusprendė, jog man to neprireiks ir įkišo mane į savo verslą. Pats mėtė jį ir pradėjo lankytis striptizo klubuose taip išdavinėdamas mamą. Mama dar niekad jo nepagavo, todėl jie vis dar kartu. Šiaip visi šie pinigai yra iš mamos ir tėvas tuo naudojasi. Mama jam užrašė daug savo pinigų, kad jis galėtų įkurti tą savo dizaino verslą,- jis papurtė galvą.
-Tai baisu. Ar sakei mamai apie tai?- susiraukiau.
-Sakyčiau, bet tėvas sužinojęs išmes mane iš viso šito. Neturėsiu darbo, o aš baigęs tik vidurinę. Dar penki metai ir visas verslas bus mano. Tikiuosi jis nesugalvos vėl išprašyti mamos pinigų,- Taehyung pavartė akis.
-Tavo tėtis atrodo nelabai geras žmogus,- susiraukiau.
-Tu tiesiog per gera pasakyti negražiau,-Taehyung nusijuokė. Šyptelėjau.- Dabar pailsėk, meile. Tu ir taip prastai jautiesi.
-Ar liksi?- pakėliau akis į jį.
-Juk sakiau, kad tavęs nepaliksiu. Niekada, Amy,- Taehyung pasakė, kas privertė mane nusišypsoti.