The Office ✨

32 Dalis

Stovėjau lauke, o šaltas vėjas švilpavo iš visų pusių. Jau tikrai rudenėja.
Šalia manęs sustojo tamsus automobilis ir Taehyung išlipo iš jo.
-Tu baisiai sušalusi. Imk,- jis nusirengė savo švarką ir padavė man.
-Ne. Lipam į mašiną,- paprieštaravau ir praėjau pro jį. Taehyung pasivijo mane ir uždėjęs savo švarką man ant pečių atidarė mašinos dureles.
-Nepasiduodi, tiesa?- sumurmėjau ir įlipau į mašiną. Jis plačiai nusišypsojo ir uždarė dureles.
Taehyung įlipo į mašiną ir įjungė šildymą užvesdamas automobilį. Patryniau rankas vieną į kitą. Lauke teko pastovėti porą minučių, o oras dabar jau labai nemalonus.
Taehyung ištiesęs ranką paėmė mano kairę pamėlusią ranką ir pritraukęs prie veido papūtė į ją šilto oro, bei pabučiavo ją, o tuomet nepaleisdamas nuleido ją ant mano kelio. Šyptelėjau ir nusisukau žiūrėti pro langą.
-Kur mane vėži?- tyliai paklausiau.
-Pavalgyti, Amy. Pavalgyti,- Taehyung pakartojo, o aš atsidusau. Nesu labai alkana.
Po dešimties minučių stovėjom prie didžiulio, įvairiai apšviesto pastato. Taehyung paragino įeiti mane į vidų.
Viduje buvo labai gražu, o žmonės buvo pasipuošę, priešingai nei aš. Taehyung linktelėjo apsauginiui stovinčiui šalia ir jis atsakė tuo pačiu.
Taehyung vis dar laikydamas mano ranką, nusivedė prie vieno iš staliukų ir atitraukė kėdę. Prieš atsisėsdama nusiėmiau vaikino švarką ir jis paėmęs jį iš manęs pakabino ant šalia esančios pakabos.
Kuomet vaikinas jau sėdėjo priešais, ant mūsų stalo atsirado ir meniu. Na, tai nebuvo Hario Poterio burtai. Tai tiesiog padavėjas, kuris neatrodė labai mandagus. Taehyung jį piktai nužvelgė, tačiau nieko nesakė.
-Čia viskas taip brangu,- sumurmėjau žiūrėdama ne į maisto pavadinimus, o į kainas.
-Tau tas neturėtų rūpėti. Vistiek mokėsiu aš,- Taehyung žvilgtelėjo į mane ir vėl nuleido akis į meniu.
-Aš nealkana,- sumurmėjau ir pastūmiau meniu į vidurį stalo. Taehyung piktai atsisuko į mane, tačiau prie mūsų priėjo padavėjas neleisdamas nieko pasakyti Taehyung.
-Ko užsisakysit?- jis šiurkščiu tonu paklausė.
-Du kepsnius, juodos arbatos ir šokoladinio torto,- Taehyung pasakė ir aš prisimerkiau.
-Ko dar?- jis sumurmėjo.
-Klausyk, tu gyveni iš mano pinigų, todėl pagarbiau,- Taehyung kiek įpyko ir padavėjas pasimetęs pasižiūrėjo į įpykusį vaikiną.
-Jūs Ponas Kim Taehyung?- jis išplėtė akis.
-O kas dar? Kad negirdėčiau šitaip kalbant su klientais, nes kitu atvėju greit neteksi darbo,- Taehyung pagrasino, o aš suėmiau ant stalo esančią jo ranką, tikėdamasi, kad tai padės jam nurimti.
-Atsiprašau, Pone Taehyung. Ar tai viskas, ar dar kažko norėsite?- jis nurijo seiles.
-Viskas. Eik,- Taehyung pasakė ir vaikinas dingo nuo mūsų staliuko.
-Taigi,- paleidau jo ranką ir atsirėmiau į kėdės atlošą,- maniau, kad domiesi tik dizainu,- pakreipiau galvą.
-Na, daugiausia taip, tačiau turiu kelis restoranus Anglijoje,- jis pasigyrė.
-Nenorėčiau tokio gyvenimo,- prisipažinau.
-Kodėl?- jis sukikeno.
-Visi tavęs bijo. Vos išgirsta tavo pavardę ir bando įsiteikti tau. Nemanau, kad tu turi tikrų draugų,- trūktelėjau pečiais.
-Draugų aš turiu. Antras, tiesa, bet skiriu tuos, kurie tik bando įsiteikti ir pasisavinti mano pinigus, ir tuos, kurie nori man gero. Ką turi omeny, sakydama, kad visi manęs bijo? Tu irgi manęs bijai?- Taehyung nusijuokė.
-Kartais,- pakreipiau galvą.
-Rimtai?- Taehyung nustebo.
-Žinoma. Keista, kad yra kas tavęs nebijo,- prunkštelėjau.
-Dabar neatrodo, kad tu manęs bijai,- Taehyung šyptelėjo.
-Nes dabar tavęs ir nebijau, nes jei ir padaryčiau kažką, jūs neturėtumėte preteksto atleisti mane iš darbo. Visiem yra svarbūs pinigai, o jūs esate tas, kuris didžiąjai mūsų juos mokate,- paaiškinau.
-Gerai. Gali nurimti, nes tavęs aš neatleisiu,- Taehyung bandė paguosti mane. Nusijuokiau.
-Žinoma, neatleisi. Juk aš esu brunetė, kokių tu nemėgsti, taip pat atlieku daugiau negu turėčiau, kas greičiausiai taip pat tau nepatinka,- šyptelėjau.
-Na ir kas? Tu gerai dirbi. To man užtenka. O kalbant apie plaukų spalvą, kurie vaikinai tau labiau patinka?- Taehyung kilstelėjo antakį.
-Jei pasakysiu, persidažysi plaukus. Žinau,- nusijuokiau ir priešais mus atsirado du nemaži kepsniai. Padavėjas jau palinkėjo skanaus maisto.
-Žinoma nusidažysiu. Reikia juk bent kažkam patikti,- Taehyung nusijuokė ir padavė man peilį su šakute.
-Jei ir nusidažysi, patiksi ne tu, o tavo plaukai,- taip pat nusijuokiau, o Taehyung pavartė akis ir nusišypsojo.
-Skanaus, Amy,- jis mirktelėjo.
-Ir jums, Pone Taehyung,- sukikenau ir jis prisimerkė, tačiau šyptelėjęs ėmė valgyti.

-Na va,- Taehyung atsistojo padėjęs pinigus.
-Man vistiek nepatinka, jog už viską mokėjai tu,- suniurzgėjau. Sunkiai atsistojau, tačiau susvyravus vėl įkritau į kėdę.
-Amy!- Taehyung išpūtė akis ir prišoko prie manęs.- Kas? Tau viskas gerai?- sunerimo.
-Viskas gerai,- šyptelėjau ir vėl atsistojau.
-Kas nutiko?- jis išsigandęs žiūrėjo į mano akis.
-Viskas gerai,- pakartojau norėdama panaikinti galvos svaigimą.- Susvaigo galva,- paaiškinau.
-Gerai,- Taehyung kiek susiraukė ir apkabino mane per liemenį. - Atsargiai,- jis sumurmėjo.
-Taehyung, aš nemirštu,- nusijuokiau. Jis paėmė savo švarką ir padėjo man nueiti iki automobilio.
-Viskas, viskas,- nusijuokiau, kai jis norėjo pakelti ir nunešti nuo laiptų. Atsitraukiau nuo jo per žingsnį ir nuskubėjau iki automobilio.
-Ir iš kur tau į galvą šovė mintis visą dieną nevalgyti?- Taehyung atrakino mašiną ir aš įsėdau į ją. Vaikinas taip pat įsėdo į mašiną ir nužvelgė mane.
-Kas?- kilstelėjau antakį.
-Nereikia į ligoninę?- Taehyung prisimerkė.
-Vežk mane namo!- suurzgiau ir nusisukau į langą. Taehyung sukikeno ir užvedė automobilį.
-Važiuojam pas mane?- jis žvilgtelėjo į mane išsukdamas iš aikštelės.
-Žinoma, ne,- atsisukau į jį.
-Kodėl?- Taehyung susiraukė.
-Sana jaudinsis, o ir šiaip, tu mano bosas,- trūktelėjau pečiais.

Šiuo metu guliu šalia Taehyung, jo lovoje, jo namuose. Na, tai labiau rūmai, o ne namai. Taehyung stipriau apkabino mane ir jo kvėpavimas sulėtėjo, kas reiškė, jog jis miega.
Taehyung sugebėjo mane įkalbėti ir aš parašiau Sanai. Ji ryt mane išklausinės, tačiau bent jau ramiai išsimiegosiu. Nereikės galvoti, jog blogai, kad atsisakiau.
-Miegok, Amy,- Taehyung sumurmėjo ir aš krūptelėjau. Linktelėjau ir užsimerkiau, tačiau vos vaikinui pradėjus snausti, atsimerkiau.
Šitie namai nuostabūs. Nors praėjau tik per koridorių ir į antrą aukštą, tačiau viskas atrodė lyg pasakoje. Manau Taehyung pats nedaro nieko. Tikriausiai net į tuoletą jį palydi kokia mergiotė, kuri gauna milijoninę algą.
Atsidususi patryniau skruostą į pagalvę ir priglaudžiau galvą prie vaikino krūtinės.
Norėčiau, kad sesė galėtų šitaip gyventi. Ji to tikrai nusipelnė.
-Amy,- suniurzgėjo Taehyung. Numykiau parodydama, kad klausau jo.- miegok. Reikės anksti keltis,- paglostė mano nugarą.
-Negaliu užmigti. Galvoju apie sesę,- atsidusau.
-Amy, apie sesę pagalvosi kitą dieną. Dabar pagalvok apie save. Tau reikia pailsėti,- Taehyung sumurmėjo.
-Gerai,- suniurzgėjau ir užsimerkiau. Gal jis ir teisus.

-Kelkis, Amy,- balsas pažadino mane.
-Dar truputį,- sumurmėjau prisiglaudama prie vaikino.
-Amy, tu jau ir taip miegi ilgiau nei turėtum. Žinau, kad vakar sunkiai užmigai, bet darbas tavęs laukia,- Taehyung paglostė mano plaukus.
-Kiek valandų?- sunkiai prasimerkiau.
-Jau pusė aštuonių,- Taehyung šyptelėjo nužvelgdamas mano veidą.
-Ką?- staigiai atsisėdau.
-Ramiai. Viskas gerai. Šiandien į darbą galim nuvykti ir vėliau. Svarbu, jog tu būtum pailsėjusi,- jis žiūrėjo į mane su šypsena.
-Kas negerai?- susiraukiau.
-Tu atrodai nuostabiai ryte,- jis pasakė priversdamas mane parausti.
-Užteks. Reikia ruoštis į darbą,- atsistojau iš lovos ir vaikinas nusijuokė.