The Office ✨

17 Dalis

Taehyung lėtai pakėlė akis į mane ir plačiai nusišypsojo.
-Esu. Kodėl to klausi?- jis išsitiesė nužvelgdamas mane šiek tiek iš viršaus.
-Šiaip sau,- trūktelėjau pečiais ir nusisukau nuo jo. Nesugalvok susigėsti.
-Susitikinėjau su savo sekretore,- Taehyung šypsojosi, kas man visiškai nepatiko.
-Jūsų eilė klausti,- pasakiau. Nebenoriu kalbėti šia tema.
-Kodėl paklausei to klausimo? Ir norėčiau atsakymo kuris nebus sumeluotas,- Taehyung atsistojo.
-Aš nemeluoju. Tiesiog man tai buvo įdomu, todėl paklausiau,- trūktelėjau pečiais ir taip pat atsistojau.- Ar jau galime eiti?- paprašiau.
-Gerai,- Taehyung linktelėjo ir apsisukęs nulipo nuo tiltelio. Užsimerkusi atsidusau ir užsidengiau veidą. Jaučiuosi pavargusi, todėl labai tikiuosi, jog galėsiu greit atsigulti į šiltą lovą. Taehyung švarkas šildo, bet norėčiau sušilti labiau. Patraukusi rankas perkėliau koją, tačiau kažkodėl ten tiltelio nebebuvo. Susvyravau ir sucypiau, kai atbulomis ėmiau kristi į vandenį. Išsigandusi užsimerkiau, tačiau tuoj Taehyung rankos atsirado aplink mano liemenį ir pasijaučiau tikrai stabiliau. Vaikinas pastatė mane ant tiltelio ir aš atsimerkiau. Jis kiek išsigandęs nužvelgė mane.
-Nejuokauk šitaip,- Taehyung kiek susiraukė ir nuvedė mane nuo tilto.
-A...Aš... Ačiū,- sumurmėjau pasitraukdama žingsniu nuo jo.
-Turėtum būti atsargesnė,- Taehyung papurtė galvą.
-Žinau. Atsiprašau. Paimkite,- šyptelėjus nusiėmiau jo švarką ir pakišau jį jam.
-Ne. Užsidėk. Lauke šalta. Galėsime vykti namo nuėjus iki klubo ir radus Jungkook,- Taehyung paėmė iš manęs švarką ir priėjęs uždėjo jį ant mano pečių ir juos šiek tiek paglostė. Nieko nebesakiusi susisukau į švarką. Taehyung tik nusišypsojo.
-Eime,- sumurmėjo ir kartu ėmėm eiti iš čia.

-Jungkook,- Taehyung kreipėsi į vaikiną prie baro. Buvau smarkiai įsikibusi į vadovo ranką. Gal taip ir nedera, bet nenoriu pasimesti.
Kookie atsisuko, nusišypsojo ir sunkiai atsistojo. Jis priėjo prie manęs ir mane apkabino.
-Nemažai išgėrei?- Taehyung paklausė atitraukdamas jį nuo manęs.
-Nedaug,- Jungkook nusižiovavo.
-Tau daug ir nereikia. Važiuojam namo,- vadovas suėmė mano ranką, nors nespėjau pastebėti, kada jis ją paleido. Visi trys išejom iš klubo. Jungkook ėjo šalia manęs. Taehyung paleido mano ranką ir atrakinęs mašiną atidarė galines dureles.
-Sėsk, Jungkook,- jis pasakė. Kookie atsisėdo ir Taehyung uždarė duris, dėl ko aš kiek pasimečiau. Ar aš nesėsiu?
Vadovas atidarė priekines dureles.
-Lipk,- jis linktelėjo, pamatęs, jog stoviu nieko nedarydama. Linktelėjau ir įsėdusi padėkojau. Ponas Taehyung apėjo automobilį ir atsisėdo prie vairo, šalia manęs.

Naktį negalėjau užmigti. Planavau. Žinau, kad negalima planuoti, kai dar negauni pinigų, tačiau man nieko kito daryti nesigavo.
Vėl pačiupau pieštuką ir ant juodrasčio atimiau skaičius. Mano sąrašas atrodo taip :

      Mano atlyginimas bus du tūkstančiai, tačiau gali nutikti, jog gausiu kiek mažiau už pirmą mėnesį, todėl skaičiavau nuo tūkstančio penkių šimtų.
      Už butą šimtas penkiasdešimt eurų. Jei persikraustysiu pas Saną, yra tikimybė, kad tiek nesumokėsiu, todėl jei liks, juos atiduosiu Sanai. Sekantį mėnesį visa įmoka bus mokama Sanai.
      Už maistą pasiliksiu taip pat šimtą penkiasdešimt. Tikiuosi užteks visam mėnesiui.
      Už savas reikmenis pasiimsiu penkiasdešimt eurų. Nenoriu pasilikti per daug.
      Reiškia turėsiu pasilikti du šimtus penkiasdešimt.
      Už mokesčius sumokėsiu apie du šimtus.
      Man lieka tūkstantis penkiasdešimt. Na, galbūt pasiliksiu tą penkiasdešimt sau, o tūkstantį persiųsiu mamai.

Net keista pagalvoti, jog galėsiu turėti šitiek pinigų. Na, jie nebus man, tačiau tūkstantis yra be galo daug. Ellie's gydymas yra daug kartų brangesnis.
Jai paralyžius, tačiau tai kažkokia paralyžiaus forma, kuri ilgai gydantis gali visiškai išgydyti sesutę. Tačiau visos tos terapijos yra labai brangios.
Atsidusau ir įmečiau lapelį į lagamino mažiausią skyrių. Iš spintos nusikabinau chalatą. Gerti noriu jau gerą valandą, tačiau nedrąsu eiti. Nors tuo pačiu metu galvoju, jog vaikinai miega. Užsimečiau jį, tačiau neužsirišusi išėjau iš kambario. Visuose kambariuose nedegė šviesos, dėl ko aš šyptelėjau. Nupėdinau iki virtuvės ir prisipyliau šalto vandens.
-Nesimiega?- balsas už manęs pasidomėjo ir aš suspaudusi chalatą prie savęs apsisukau. Nusišypsojau vaikinui stovinčiam tarpdury.
-Ištroškau,- trūktelėjau pečiais ir gurkštelėjau vandens.
-Gal gali ir man įpilti?- Jungkook paprašė ir prisėdo ant kėdės. Linktelėjus įpyliau į kitą stiklinę vandens ir padaviau ją vaikinui.
-Ačiū,- Kookie nusišypsojo.
-Kaip jautiesi?- šyptelėjau atsisėsdama priešais.
-Jau geriau, nei tik grįžus,-jis tyliai nusijuokė.- Kodėl man neatrodo, jog tu nori miegoti?- Jungkook padėjo stiklinę ant stalo.
-Nes taip ir yra. Kažkodėl negaliu užmigti,- šyptelėjau.
-Ką tiek laiko veikei?- vaikinas sunkiai matėsi tamsoje.
-Truputį mąsčiau,- šyptelėjau.
-Apie ką, jei ne paslaptis?- Jungkook atsistojo ir nunešęs stiklinę padėjo į vietą.
-Apie sesę, išlaidas ir visa kita... Na nieko įdomaus,- trūktelėjau pečiais ir atsidusau.
-Amy? Ar viskas gerai?- Kookie priėjo kiek susirūpinęs.
-Taip. Žinoma,- nusišypsojau.
-Jei kas negerai, visada kreipkis. Nesvarbu ko reiks, gerai?- jis buvo šiek tiek pasimetęs, todėl aš nusišypsojau vėl.
-Viskas gerai,- apsikabinau vaikiną ir jis atsakė tuo pačiu.
-Aš kalbu rimtai. Jei ko prireiks, nesvarbu ko, visada gali man parašyti. Žinau, kad susipažinom tik šiandien, bet aš kalbu visiškai rimtai,- Jungkook atsitraukė.
-Gerai,- atsakiau ir jis nusišypsojo. Žinot tą jausmą, kai sutinki žmogų ir tu tiesiog jauti, jog jis yra geras ir gali juo pasitikėti? Būtent taip aš jaučiausi sutikusi Jungkook. Jis mielas ir begalo draugiškas, todėl nėra jokio pagrindo juo nepasitikėti.

Sveikučiai. Labai kviečiu paskaityti  AlienAndChocolate istoriją taip pat su BTS <33 Ji sulaukia mažiau dėmesio nei turėtų ^^
Gero savaitgalio visiem!