29 Dalis

183 19 13
                                    

-Mano pirmas kartas buvo baisus. Nors, gal jis labiau buvo klaikus, negu baisus,- sumurmėjau.
-Amy, nereikia, jei tu nenori,- Taehyung paglostė mano plaukus pertraukdamas mane.
-Ne, viskas gerai. Manau nori suprasti, kodėl iš tiesų neturėjau nei vieno normalaus vaikino. Tada man buvo keturiolika, o gal penkiolika, tik žinau, kad tai buvo ruduo. Pas mus į mokyklą atėjo naujokai. Jie buvo vyresni už mane, tačiau labai gražūs. Jie buvo visų merginų numylėtiniai. Kažkurią pertrauką jie mane užkalbino ir su vienu iš jų ėmiau puikiai sutarti. Sutarėm taip, jog jis lankėsi mano namuose, susipažino su mano tėčiu, mama tuo metu retai buvo namuose, kadangi jie su tėčiu prastai sutarė tuo metu. Tėtis nekreipė į jį dėmesio. Tada jis nekreipė dėmesio ir į mane. Jis tik norėjo susitaikyti su mama. Didžiąją dalį laiko po pamokų praleisdavau viename parke. Jis man labai patikdavo. Tai papasakojau ir tam vaikinui. Po dar vienos geros savaitės mes sutarėm jog susitiksime ten pasimokyti. Tikrai nemaniau, jog jis turi omeny ne įprastus mokslus. Aš laukiau jo ant suoliuko, o jis atėjo ir užrišo man burną. Buvo vakaras, saulė leidosi, o tuo metu Liverpulyje tas parkas nebuvo labai populiarus. Jie buvo trys. Tai buvo baisu...- nusivaliau ašarą.- Po to gerą valandą praleidau parke, tačiau tėtis atėjo ir rado mane apsiverkusią. Parsivedė namo ir klausinėjo, tačiau aš tylėjau. Po savaitės jis viską pamiršo, o aš ne. Bandžiau nusižudyti, tačiau kažkoks vyras mane ištraukė iš ežero. Sekantį kartą turėjau susipjaustyti venas, bet grįžo mama su tėčiu ir pranešė, jog jie susitaikė. Labai sunkiai išgyvenau tuos metus, tačiau kai mama pranešė, jog jos pilve jau auga Ellie, aš neišdrįsau to padaryti. Kai gimė Ellie viskas dar labiau pasikeitė. Ji buvo mažas padarėlis, nesugebantis judėti ir aš žinojau, kad didelė tikimybė, jog ja taip pat pasinaudos, tik gal kitais būdą ir aš būtinai turėjau ją nuo to apsaugoti. Tada mirė tėtis, o mama sunkiai susirgo širdies liga. Su Ellie praleidau jos pirmus dviejus metus neišsiskirdama su ja. Po to, tiesiog nebesinorėjo jos palikti. Na, tada studijuodama dirbau ir stengiausi gydyti sesutę. Iki dabar stengiuosi tik dėl jos, o svetimi vaikinai man yra košmaras. Bijau visų jų,- atsidusau.- Tu vienintelis tai žinai.
-Amy, tu žinai kas tai per vaikinai, tiesa?- Taehyung sumurmėjo. Linktelėjau ir susiraukiau.
-Kodėl klausi?- žvilgtelėjau jam į akis, o jis dar labiau susiraukė.
-Skambinu į policiją,- jis pačiupo savo telefoną nuo spintelės paleisdamas mane.
-Ne!- sucypiau ir atėmusi telefoną priglaudžiau prie savęs.
-Amy, jie sės už šitai. Žinai kiek dar merginų galėjo nukentėti nuo jų?- Taehyung suėmė mano ranką.
-Tai įvyko prieš daugiau nei penkerius metus. Niekas vistiek šios bylos nesiims. Prašau, nenoriu, kad kažkas žinotų,- paprašiau. Taehyung nenuleisdamas akių nuo mano akių stebėjo mane kelias sekundes.
-Gerai,- jis atsiduso ir aš vėl jį apkabinau.
-Ačiū,- sumurmėjau ir vaikinas mane spustelėjo.
-Tai ar kraustysiesi pas Saną?- Taehyung paglostė mano plaukus.
-Norėčiau, bet senai nesimatėm. Nieko nesutarėm,- atsidusau.
-Ryt galėsiu nuvežti tave iki jos. Jei reiks, galėsiu padėti pervežti daiktus,- jis ėmė siūlyti.
-Taehyung. Nenoriu, kad dėl to ką tau papasakojau pasikeistų bendravimas. Tai nutiko seniai ir aš su tuo susitaikiusi. Apsimesk, kad to nežinai. Nenoriu gailėtis, jog tau tai papasakojau,- paprašiau.
-Gerai, bet aš vistiek galiu padėti,- jis kiek susiraukė.
-Gerai. Jei reikės, paprašysiu,- šyptelėjau.
-Dabar miegok,- Taehyung taip pat nusišypsojo.
-Tu nebeeisi pas vaikinus?- pasidomėjau.
-Ne, negi pali...
-Gerai,- sumurmėjau pertraukdama jį ir smarkiai apkabinau. Jis nusijuokė ir taip pat mane apkabino.
-Tu tokia maža,- jis nusijuokė spustelėdamas mane.
-Labos nakties,- užsimerkiau.
-Pailsėk, Amy,- jis sukuždėjo ir pabučiavo mano viršugalvį.

Pramerkusi akis sučepsėjau ir kiek susiraukiau.
-Labas rytas, Amy,- pasigirdo viršininko balsas šalia manęs.
-Labas rytas,-nusižiovavau ir pakėliau akis į jį. Jis man šyptelėjo ir paglostė mano skruostą. Nuleidau akis. Šis vaikinas kažkuo keistas. Jis nepastovus ir tai kartais nervina.
Kažkas šilto prisiglaudė prie mano lūpų ir aš krūptelėjau ir atsimerkiau. Priešais mane buvo Taehyung veidas užmerktomis akimis. Žinoma atsakiau į jo bučinį, o jis visiškai mane nustebindamas pasiguldė po savimi pakibdamas virš manęs.
-Ta...
-Sh,- Taehyung sumurmėjo pertraukdamas mane ir ėmė bučiniais leistis kaklu žemyn ir atsaginėti savo marškinius ant mano kūno.

The Office ✨Where stories live. Discover now