The Office ✨

2 Sezonas 4 Dalis

    Amy pov.
Šiandien pagaliau penktadienis. Su Sana, vėl kaip mum įprasta, abi atėjome į darbą ir pasiskirstėm į savus kampučius. Žinoma, palinkėjau jai sekmės bendradarbiaujant su Felix, dėl ko ji susiraukė ir nieko nesakiusi nuėjo nuo manęs. Ji per miela, jog ant manęs pyktų.
Įsitaisiau savo patogioje kėdėje ir nužvelgiau tvarkaraštį. Šiandien visiškai nėra žmonių kurie būtų užsirašę susitikimui su Taehyung. Tai yra ir gerai, ir blogai. Tokiais atvejais galiu tinginiauti darbe, bet jaučiuosi kalta, kai gaunu didžiulę pinigų sumą už nieko neveikimą.
Žvilgtelėjau į laikrodį. Pusė devynių ryto. Taehyung jau turėtų būti netoli arba jau čia. Jis bent jau pusvalandį visada vėluoja, todėl iki dešimtos valandos stengiuosi neužrašyti jokių susitikimų, o ypač pirmadieniais. Mano manymu, jis kiek per jaunas vadovauti tokiam dideliam verslui, kadangi Taehyung dar labai mėgsta susitikti su draugais, pasibastyti klube ir pagulinėti su visomis pasaulio merginomis.
Paskutinis mane šiek tiek skaudina, bet neturėtų.
Kabineto durys atsivėrė, taip išsklaidydamos mano mintis apie Taehyung.
-Sveika, Amy,- vadovas pasisveikino.- Norėčiau, kad už dešimties minučių nueitum paimti man ir Ponui Smith kavos. Jis atvyks čia už maždaug penkiolikos minučių,- paaiškino.
-Labas rytas, tačiau jis man neskambino,- kiek susiraukiau.
-Kalbėjau su juo asmeniškai,- Taehyung šyptelėjo. Linktelėjau. Vaikinas nieko nebesakęs išejo iš kabineto švelniai uždarydamas duris.
Šyptelėjau, tačiau atgaminusi jo žodžius susiraukiau.
Ponas Smith. Kodėl jis kalbėjo su Taehyung asmeniškai? Juk jei tai būtų susiję su darbu, jis būtų skambinęs tiesiog į įmonę, o tai yra man.
Nejaugi Taehyung vėl bendrauja su Panele Smith? O gal aš be reikalo nerimauju?
Dešimt minučių praėjo labai greitai. Žvilgtelėjau į laikrodį dar porą kartų ir atsistojusi išėjau iš savo kabineto.
Ponas Smith taip pat kartais vėluoja, todėl neskubu, jog nereikėtų jiems gerti šaltos kavos.
Taehyung kabineto durys buvo praviros, dėl ko aš stabtelėjau, norėdama paklausti, ar Taehyung viskas gerai, tačiau išgirdusi balsus suklusau.
-Negaliu jos atleisti. Ji viena iš geriausių mano darbuotojų,- Taehyung balsas buvo piktas.
-Gal ir negali, bet toks merginų elgesys nėra priimtinas!- Smith taip pat atrodė nepatenkintas. Įdomu, apie kurią darbuotoją jie šneka?
-Ji nieko nepadarė,- Taehyung gynė tą merginą.
-Amy siūlėsi man už pinigus. Ji neverta dirbti tokioje įmonėje,- Smith balsas pasiekė mano ausis ir aš kelis kart sumirksėjau. Atrodo, jog mano plaučiai nustojo veikti ir aš niekaip negalėjau gauti taip reikiamo oro. Man užgulė ausis ir galva ėmė svaigti. Kuomet užtemo akys, kojos atsisakė dirbti ir aš nualpau.

    Taehyung pov.

-Ji nieko nepadarė,- gyniau Amy. Puikiai žinau, kad ir ką jis pasakys, tai bus ne tiesa. Juk jis norėjo, kad Amy tu išeitų, jog Jeniffer vėl galėtų būti su manim.
-Amy siūlėsi man už pinigus. Ji neverta dirbti tokioje įmonėje,- Smith teigė ir aš prunkštelėjau. Galėjo sugalvoti kažką įtikinamesnio.
Susiraukiau, kai už durų, kurių Smith pilnai neuždarė, pasigirdo dunktelėjimas, lyg kažkas būtų nukritęs.
Smith taip pat šiek tiek susiraukė. Atsistojau ir liepęs likti Smith mano kabinete pravėriau duris. Man už akių užkliuvo prie pat mano kabineto gulintis Amy kūnelis.
Ji girdėjo.
Priklaupiau šalia jos. Tikiuosi, jog ji tiesiog nualpo ir viskas tuo pasibaigs. Susiraukęs priglaudžiau du pirštus prie merginos kaklo, kur turėčiau užčiuopti pulsą.
Tikriausiai dar niekada nebuvau toks išsigandęs.
Neužčiuopęs pulso, staigiai pakėliau Amy and rankų ir bėgte patraukiau laiptais žemyn.
Šiuo metu, man nerūpi niekas, apart jos.
Ligoninė maždaug už kilometro. Kol užkursiu automobilį, ji gali mirti. Nerizikuosiu.
Ignoruodamas visų žvilgsnius išlėkiau iš savo darbo vietos ir nestabtelėdamas, bėgte patraukiau link ligoninės.
Nežinau po kiek laiko aš buvau ligoninėje. Tikriausiai atrodžiau klaikiai, kadangi nesu labai geras bėgikas, tačiau oro negaudžiau. Buvau tik šiek tiek pavargęs.
Registratūros moteris pastebėjo mane, kai dar buvau kitoje gatvėje, todėl vos įėjus į ligoninę Amy buvo perimta ir paguldyda į ligoninės stumdomą lovą. Neįsivaizduoju kaip jos vadinasi.
-Kas jai nutiko?- viena moteris, seselė, paklausė.
-Ji nualpo. Radau ją tokią. Neužčiuopiau pulso,- paaiškinau. Seselė taip pat pridėjo du pirštus prie merginos kaklo. Tuomet staigiai suėmė jos rankos riešą, norėdama pajusti kažką ten, tačiau Amy nekvėpavo.
-Kvieskit chirurgus! Jei greičiausiai trombozė, turime daryti operaciją tučtuojau!- seselė suriko ir kelios seselės ėmė stumti lovą link, koridoriaus gale esančios, operacinės. Viena jauna seselė liko šalia.
-Trombozė, tai kraujo krešulys kraujagyslėje. Gali būti, jog dėl jo mergina negali kvėpuoti. Mums reikės kiek įmanoma daugiau jos duomenų. Pasakykite viską ką apie ją žinote registratūroje,- ji liūdnai šyptelėjo.
-Ar ji išgyvens?- susiraukau su baime.
-Nežinau. Pagal tai, kurioje vietoje trombas. Jei jis šalia širdies, mes nieko nebepadarysim. O jei ne, bet kokiu atvėju, viskas priklausys tik nuo pacientės. Ar paskutinėmis dienomis, ji patyrė stresą?- seselė paklausė. Šūdas. Tai dėl manęs. Žinoma ji patyrė stresą. Aš jai patikau, bet gulinėjau su Naomi. Kai Amy yra tokia jautri, spėju, ji galėjo verkti pusę nakties dėl šito, o dabar, ji ant mirties slenksčio.
-Manau, kad taip. Tai mano kaltė,- sumurmėjau, o rankos nenustojo drebėti.
-Tai niekieno kaltė. Jei galite, surašykite žinomą informaciją registratūroje. Tuomet, galite laukti šalia operacinės,- seselė pasakė ir nuejo link ten, kur guli Amy. Kodėl aš taip bijau? Nejau ji man ištiesų patinka? Jaučiuosi, lyg ten būtų ne ji, o mano mama. O ją aš myliu labai.
Negi aš įsimylėjau mažę?
Papurčiau galvą, supratęs, kad dabar turiu galvoti ne apie tai, ir priėjau prie registratūros.
-Kaip ilgai truks operacija?- paklausiau.
-Porą valandų tai tikrai. Užjaučiu, bet teks laukti. Galite pakviesti jos draugus. Jei ji pabus, ji norėtų matyti kažką, ką myli,- registratūros moteris trūktelėjo pečiais šyptelėdama.- Užpildykite viską ką apie ją žinote. Tai mums labai padėtų,- ji pakišo man lapą, kuriame buvo prašomi Amy vardas, pavardė, amžius ir kiti dalykai, kuriuos aš puikiai žinojau.