The Office ✨

3 Sezonas 28 Dalis

-Pagaliau, - Taehyung su šypsena atidarė namų duris. Plačiai išsišiepusi užšokau ant vaikino liemens ir smarkiai jį apsikabinau.-Mano mažutė, - Taehyung sumurmėjo įsikniaubdamas į mano kaklą ir uždarė namų duris.
-Net neįsivaizduoji kaip pasiilgau tave per šiandieną, - sumurmėjau. Vaikinas nieko neatsakęs priglaudė mane smarkiau prie savęs.
-Atrodai pavargusi, - Taehyung pasakė.
-Taip. Su merginomis visai nepailsėjau, - sukikenau.
-Turiu tau kai ką, - Taehyung pasakė man į ausį. Susiraukusi atsitraukiau ir nesupratusi nužvelgiau besišypsantį vaikiną.
Taehyung lėtai nuleido mane ant žemės ir pabučiavęs mano kaktą apsuko.
Mūsų virtuvinis stalas buvo paruoštas nuostabiausiai vakarienei, o ant vienos kėdės buvo padėtas mūsų mergytės lopšys, kuriame ji saldžiai snaudė.
-Kodėl? - sumurmėjau su didžiule šypsena.
-Tu nusipelnei daug daugiau, mieloji, - Taehyung sumurmėjo man į ausį. Papurčiusi galvą atsisukau į jį ir vėl smarkiai apsikabinau.
Vaikinas sukikeno ir suspaudė mane glėbyje.
-Myliu tave. Tu geriausia, - Taehyung sukuždėjo.
-Dievinu tave, - sucypusi suspaudžiau jo kaklą prisiglausdama prie jo kiek įmanoma arčiau.

Naktis su Taehyung praėjo tobulai, tačiau ryte jo kambaryje nebuvo, o šalia manęs gulėjo Emery, kurią naktį tikrai paguldžiau į jos lovelę.
Pabučiavau dukros galvytę ir išlipusi iš lovos apsivilkau chalatą, o tuomet paėmiau Emery ant rankų ir nusileidau į svetainę. Taehyung nebuvo ir čia. Susiraukiau ir norėjau grįžti paimti telefono, tačiau durų skambutis nuskambėjo sustabdydamas mane. Atidariau duris ir susiraukiau pamačiusi Jungkook.
-Sveikas. Ką darai čia taip anksti?- kilstelėjau antakį.
-Amy, kaip jautiesi? - Jungkook rimtu veidu paklausė.
-Normaliai, viskas gerai. Kodėl klausi? - susiraukiau. Jungkook atsiduso. - Hey, kas ne taip? - sunerimau ir įleidau jį į namus ir jam įėjus į namus uždariau duris.
-Amy, jis išėjo, - Jungkook pasakė rimtai, priversdamas mane šyptelėti.
-Jungkook, kas išėjo? Nekalbėk užuominomis, nes tau tai netinka, - papurčiau galvą.
-Amy, Taehyung turėjo išvažiuoti. Dėl darbo. Jis tiesiog negalėjo tau pranešti, nes nenorėjo skaudinti, o ypač kai kiekvienas jo išvažiavimas reikšdavo judviejų pertrauką. Na, o kelionė į Prancūziją buvo baisi jam ir visas tas laikas be tavęs jam buvo košmaras. Taehyung apie tą kelionę tau pranešė pats, prieš geras dvi savaites. Jis pamanė, jog tai buvo kažkas, ko jis daryti neturėjo. Todėl jis pasiuntė mane. Jis ją pakeliui, - Jungkook rimtu veidu pasakė.
-Manai, kad tuo patikėsiu?-nusijuokiau.
-Ką? - vaikinas susiraukė.
-Taehyung myli mane. Jis niekada taip nepadarytų. Jis taip pat žino, jog myliu jį ir taip, kiekviena jo kelionė buvo sunki mums, bet tuomet mes buvome tik pora. Dabar mes susižadėję, turime Emery ir galų gale, be galo mylime vienas kitą! Taehyung niekada taip nepadarytų,- gan rimtai pasakiau.
-Amy, bet jis taip padarė, - Jungkook atsiduso. Papurčiau galvą.
-Nepatikėsiu tavimi, kol neišgirsiu šito iš Taehyung,- pasakiau rimtai ir apsisukusi nuėjau į virtuvę.
-Amy, tu manęs nesiklausai! Jis bijojo padaryti tą pačią klaidą, todėl jis vėl išvažiavo. Tai buvo būtina! Jis negalėjo atsisakyti,- Jungkook pakėlė balsą atsekdamas mane.
-Emery, girdi? Neimk pavyzdžio iš jo ir niekada niekam nemeluok, - pasakiau dukrai, kuri žvelgė į mane didelėmis akimis.
-Aš nemeluoju? Kodėl turėčiau? - Jungkook nužvelgė mane.
-Nežinau. Tai tu man pasakyk, - kilstelėjau antakį.
-Niekada taip nesidžiaugiau, kai tu kartojai, jog aš taip nepasielgčiau, - Taehyung įlindo į svetainę.
-Sakiau, - pavarčiau akis atsisukusi į besišypsantį Jungkook. - Nors tiesą sakant jau buvau pradėjus abejoti, - vėl atsisukau į artėjantį sužadėtinį.
-Tu visiškai teisi, brangioji. Niekada nepalikčiau tavęs neatsisveikinęs,-Taehyung sumurmėjo ir norėjo pabučiuoti, tačiau aš atsitraukiau.
-O tu niekur neturi važiuoti, tiesa? - prisimerkiau.
-Ne, meile. Norėjome pažiūrėti kaip reaguosi. Tikrai neturiu niekur vykti, o jei ir reiktų, nevykčiau dėl judviejų, - Taehyung pasakė ir tuomet priėjęs jau saldžiai pabučiavo, nebeprašydamas leidimo.
-Daugiau taip nejuokaukite, - sumurmėjau prisiglausdama prie vaikino krūtinės ir nužvelgdama mergytę rankose. Taehyung sukikenęs apsikabino mus abi.
-Manęs laukia Kortney, - Jungkook nusišypsojo.
-Hey, palauk,- pasakiau ir švelniai paguldžiau dukrą į Taehyung rankas, o tuomet priėjau prie draugo. Taehyung netrukus atsisėdo ant sofos netoli mūsų ir ėmė kalbinti mažylę.- Judu gyvenate kartu? - prisimerkiau. Jungkook nuleido akis ir lėtai pasikasė sprandą mąstydamas. - Tik nemeluok ir vėl, - sudraudžiau.
-Gerai, mama. Taip. Neoficialiai, bet mes būname vienuose namuose. Na, dienomis būname dažniausiai atskirai, bet vakarais kuris nors pas kažkurį apsilanko ir išeina tik rytais, - Jungkook pasakė ir Taehyung lėtai pakėlė galvą, numanydamas kas bus.
-Tu naudojiesi mano drauge? - rimtai paklausiau, jausdama pyktį krūtinėje.
-Ką? Juokauji? Aš myliu ją labiau nei bet ką kitą. Tiesiog taip gaunasi. Jei tave tai nuramins, visą savaitgalį dažniausiai praleidžiame pas mane, o mylėjomės tik prieš daugiau nei savaitę. Niekada neisinaudočiau ja, ar kuo kitu dėl šito. Amy, kodėl tu apie mane taip pagalvojai? - Jungkook susiraukė.
-Gerai. Atleisk. Tiesiog kai prisimenu Kortney ašaras, kai tu pasirinkai Lillian, o ne ją... Nenoriu to vėl matyti. Tiesiog neskaudink jos, - atsidusau ir apsikabinau draugą.
Jungkook kelias sekundes laikė prispaudęs rankas prie savęs, dėl ko mano širdis suspurdėjo, jog jis labai supyko, tačiau netrukus jis švelniai apsivijo mano liemenį.
-Mažute, ir aš galiu tave apkabinti, - Taehyung pasakė.
-Taehyung, - sumurmėjau.
-Tik priminiau, - jis pasiteisino. Jungkook sukikeno kartu su manimi.
-Eik pas savo pavyduolį,- Jungkook nusijuokė paleisdamas mane. - Aš važiuoju pas savo Kortny, - vaikinas nusišypsojo kai aš prisėdau prie Taehyung.
-Nenori kavos ar šiaip ko? - prisimerkusi šyptelėjau dėl sugalvotos pravardės draugei.
-Ne. Kortny laukia, - Jungkook šyptelėjo ir mum pamojavęs išėjo iš namų.
-Žinai, galėtumėte sutrumpinti savo apsikabinimus... Kokiu dešimčia sekundžių, - Taehyung sumurmėjo.
-Taehyung, - piktai suurzgiau ir jis sukikeno.