The Office ✨

5 Dalis

-Amy, pabusk,- pajutau kažką šalto ant savo kaktos ir šiltą ranką prie skruosto. Sunkiai pramerkiau akis ir nužvelgiau rudaplaukę.
-Kur aš?- sumurmėjau.
-Amy, tu esi mano namuose,- Sana šyptelėjo.
-Kodėl? Aš nepabaigiau rašyti,- staigiai atsisėdau.
-Nejuokauk. Gulk ir gulėk. Atnešiu tau arbatos,- Sana subarė ir dingo man iš akių. Susiraukusi nuėmiau drėgną rankšluostį ir padėjusi jį ant stalo nuleidau kojas ant grindų. Merginos namai atrodė nuostabiai.
-Kodėl tu manęs neklausai?- Sana purtydama galvą atėjo iš kito kambario, greičiausiai virtuvės, su padėklu ant kurio garavo du puodeliai arbatos.
-Sana, atleisk, bet man reikia namo. Nenoriu trugdyti tau,- sumurmėjau, tačiau atsistojus tuojau turėjau prisėsti, kadangi galva ėmė svaigti.
-Nejuokauk. Be rytojaus tu iš čia neišeisi. Paskambinsiu Taehyung ir pranešiu jog ryt negali dirbi. Tu tuo tarpu gerk arbatą ir nė negalvok prieštarauti,- ji pasiėmė telefoną, o aš atsidususi paėmiau arbatą ir gurkštelėjau jos.
Po keletos minučių ji grįžo.
-Na va. Ryt tu būsi čia. Taehyung kažkas negerai, nes jis leido man tave prižiūrėti, nors nebuvo patenkintas, kad tavęs nebus. Na, bet man nerūpi ir jis tai žino,- mergina nusižiovavo ir atsisėdusi pasiėmė arbatą.
-Kiek dabar valandų?- pasmalsavau.
-Puse devynių vakaro,- ji šyptelėjo.
-Aš nenoriu tau trugdyti,- sumurmėjau padėdama arbatą.
-Tu man netrukdai. Tu mano draugė ir man nesunku tavim pasirūpinti. Dabar pasakok, ką tokio veikei šiandien?- ji kilstelėjo antakius.
-Na... Tiesiog nuo pačio ryto Taehyung sakė, jog jaučiasi prastai ir sugalvojo mane vestis į visus susitikimus, todėl didžiąją dalį viso darbo atlikau aš. Jis tik pasirašė svarbiausius dokumentus ir išklausė visus, su kuriais susitikome,- nusižiovavau.
-Jis negali taip elgtis. Tau tik pirmos dienos darbe ir tu nespėjai susigaudyti, o jis jau bando tave pamokyti. Gali nurimti, taip nebus visuomet,- Sana stengėsi guosti mane.
-Ar gali papasakoti ką nors apie jį? Noriu bent truputį žinoti,- trūktelėjau pečiais.
-Na... Aš mielai, bet pati nelabai daug ką žinau. Darbe jis niekuomet nepasakoja apie save, bet tai ir būtų keista,- Sana sukikeno.- Vieną sykį pas jį buvo atvykusi jo mama. Nuostabios išvaizdos moteris, o tai parodo iš kur pats Taehyung toks gražus. Neteko su ja bendrauti, bet atrodė miela. Taehyung yra pakankamai griežtas, bet tu tą jau žinai. Nežinau ką dar papasakoti apie jį. Taehyung nėra labai draugiškas, todėl nelabai ką ir žinau,- Sana nusijuokė.
-O kaip antra pusė? Nemanau, kad jis labai jaunas, nors išvaizda sako priešingai. Gal turi žmoną ar vaikų?- susiraukiau.
-Ne. Nei žmonos, nei vaikų, bet Smith jo draugė,- parodė kabutes.- Jie kartu leidžia laiką tada kai to nori Taehyung, jei supranti ką turiu omeny,- Sana atsirėmė ir aš linktelėjau.
-O kaip dėl Felix? Jis juk tau patinka?- sukikenau.
-Oj ne. Jis baisus savimyla ir mes visiškai nepanašūs. Be to, jis kiekvieną naktį praleidžia su kita mergina, todėl mano akyse jis šlykštus,- Sana pavartė akis.
-O kaip paaiškinsi savo žvilgčiojimus į jį?- pabaigiau gerti arbatą.
-Nenumanau apie ką tu kalbi,- Sana truputį pasimetė.
-Sakykim,- nusijuokiau.
-O dabar pasakok apie save. Esu įsitikinusi, tavo gyvenimas labai įdomus,- Sana padėjusi alkūnes ant kelių rankomis pasirėmė galvą ir aš šyptelėjus ėmiau pasakoti savo neįdomią, bet skaudžią praeitį.

   Kita diena

-Ar nori išeiti pasivaikščioti? Gal geriau pasijusi,- Sana pasiūlė su šypsena, kątik pavalgiusi pusryčius.
-Sana, aš jaučiuosi puikiai. Mielai dabar būčiau darbe,- nusijuokiau.
-Na jau. Džiaugis išeigine vidury savaitės,- Sana taip pat nusijuokė.- Gerai. Kelk savo užpakaliuką ir eime pajudėti,- Sana mirktelėjo ir pametė man mano striukę. Pavarčiusi akis apsirengiau ją ir kartu išėjome iš jos namų.
-Tu gyveni viena?- pasidomėjau.
-Taip. Tai labai užknisa. Kai mama atvažiuoja aplankyti, nesupranta kodėl aš šneku su savim,- ji nusijuokė. Išėjus iš kiemo vėl nužvelgiau namą.
-O tu turi jį nusipirkusi ar nuomuojiesi?- vėl pasmalsavau.
-Brolis nupirko, jog galėčiau dirbti svajonių darbą. Visai norėčiau kokio kambarioko, bet eh... Bet palauk, juk tu gyveni kažkur visai kitoj pusėj,- ji susiraukė.- Nenori atsikraustyti pas mane?- Sana plačiai nusišypsojo.
-Vėl tave apkrauti? Ne, ačiū,- sukikenau.
-Amy, man bus malonu, kad mano draugė gyvena su manim! Mes dar nedaug pažįstamos, bet aš jau laikau tave savo drauge,- Sana mirktelėjo ir užmetė ranką man ant pečių, dėl ko aš nusijuokiau.
-Tu taip pat mano draugė, Sana, bet tokius dalykus reiktų gerai apgalvoti,- trūktelėjau pečiais.
-Nereikia nieko galvoti. Nori arba ne. Viskas labai paprasta. Įpratau gyventi ta diena. Tai kaip, nori?- Sana šyptelėjo. Ji nuostabi ir gyventi su ja būtų tikras rojus, nes niekuomet nemėgau gyventi viena.
-Žinoma, noriu, bet kaip dėl nuomos. Na, tikrai negyvensiu pas tave už dyką,- pavarčiau akis.
-Jokios nuomos. Tu tiesiog gyvensi, pirksim maistą kartu ir... Ojetus, turėsiu su kuo eiti apsipirkinėti!- ji ėmė strykinėti gatvėje, o aš ėmiau juoktis, nes keli žmonės nužvelgė mus.
-Aš visuomet tavo paslaugoms,- mirktelėjau ir ji smarkiai mane apsikabino.
-Tu nuostabi,- Sana sumurmėjo.
-Tuomet, savaitgalį galėsi vėl praleisti su manimi, padėdama susikrauti daiktus,- šyptelėjau.
-Kodėl gi ne,- ji mirktelėjo.- Felix turi mašiną ir galės padėti.

-Amy, nepyk, bet atvyko mano brolis. Nežinojau, kad jis atvyks,- Sana sumurmėjo.- Jis jau netoliese.
-Ar man išeiti?- paklausiau.
-Ką? Ne! Tiesiog susipažinsi su juo,- Sana nusišypsojo ir nuskambėjo durų skambutis. Ji vėl šyptelėjo ir nuėjo prie durų. Iš mandagumo iškart atsistojau vos vaikinui įėjus į kambarį. Maniau, jog  Sanos brolis bus... vyresnis. Pagal išvaizdą galiu sakyti, jog jis tik keliais metais vyresnis už mane, kol tuo tarpu aš atrodau kaip trylikametė.
-Sveika,- jis nusišypsojo kerinčia šypsena.- Aš esu Michael,- vaikinas prisistatė priėjęs arčiau.
-Aš Amy,- nusišypsojau ir jis mane apsikabino, kas buvo kiek keista.
-Malonu susipažinti,- Michael sumurmėjo.
-Man taip pat,- pasakiau atsitraukdama.
-Gerai. Prisėskit. Gersit arbatos?- Sana paklausė, kuomet abu įsitaisėme ant skirtingų fotelių.
-Pataisyk man arbatos,- Michael nusišypsojo sesei. Man pasakius tą patį, Sana linktelėjus išėjo iš svetainės, o aš nuleidau akis į rankas ant kelių.
-Taigi, jūs su Sana kartu dirbate, tiesa? Ji yra minėjusi apie užknisantį vadovą,- Michael nusijuokė ir aš taip pat sukikenau. O jo juokas tikrai gražus.
-Taip. Sana dizainerė, o aš to pačio vadovo sekretorė. Nemanau, kad jis toks labai užknisantis, bet tiesiog turi charakterį,- trūktelėjau pečiais.
-Jis užknisantis, tik Amy per daug gera tai pasakyti,- Sana įeidama mirktelėjo ir padėjo arbatą ant stalo ir atsisėdo ant sofos. Michael šyptelėjo man ir pasiimė puodelį.
-Mike, mes su Amy pasitarėm ir ji gyvens kartu su manim, todėl prašom nenustebti, jog tau atvažiavus ji bus čia,-Sana prisėsdama pasakė, o aš kiek sutrikusiu žvilgsniu nužvelgiau ją. Jos brolis nespėjo nė apsižvalgyti, o ji jau išrėžė naujausias naujienas.
-Puiku. Pagaliau nebešnekėsi su savim,- Michael nusijuokė, o Sana pavartė akis. Na, galbūt ji ir pažįsta jį, todėl taip ir padarė.
-Taigi, kiek tau metų, Amy?- Michael nusišypsojo.
-Aš skaitau tavo mintis, mano mielas broliuk,- Sana sumurmėjo ir aš susiraukiau. Michael numojo ranka ir atsisuko į mane, laukdamas atsakymo.
-Man dvidešimt dveji,- šyptelėjau.
-Atrodai tikrai jaunesnė,- Micheal šiek tiek nustebo, o aš trūktelėjau pečiais. Nelabai sugebu bendrauti su svetimais žmonėmis. Vaikinas tai supratęs įsitaisė fotelyje ir su maža šypsena atsisuko į seserį.
-Tai kaip ten su tuo Felix?- po jo žodžių Sana susiraukė.
-O kas su juo turi būti? Jis įkyrus ,kaip ir visada. Erzina mane visą laiką kuomet būname darbe. Jei tik sugebėčiau paprašyčiau jog mane perkeltų į kitą kabinetą, bet nesu tokia drąsi,- Sana pavartė akis, o Michael sukikenęs atsisuko į mane.
-Man patinka ją erzinti kalbant apie jį, nes jie patinka viens kitam, bet nei vienas to nepripažįsta,- Micheal pavartė akis.
-Ką? Nejuokauk,- Sana tuojau paneigė ir aš nusišypsojau. Vadinas ne man vienai taip atrodo.
-Gali ir toliau sau meluoti,- Micheal mirktelėjo sesei. Visuomet norėjau vyresnio brolio, kuris galėtų erzinti, saugoti ir mylėti mane, bet žinoma, be galo džiaugiuosi turėdama sesutę.
-O kaip Camila?- Sana kilstelėjo antakius.
-Camila gerai. Ji mano mergina, jei ką,- Michael šyptelėjo man ir aš linktelėjau.
-Tu užknisi. Nežinau kaip galiu tave paerzinti,- Sana suniurzgėjo ir atsigėrė arbatos.
-Žinau, kad turi kažką skanaus, todėl...,- Michael numykė ir Sana pavarčiusi akis nuėjo į virtuvę, o grįžo su pilna saldainine.- Ji šitaip laikosi dietų,- Sanos brolis nusijuokė paimdamas vieną saldainį.
-Nustok,- Sana suzyzė ir atsisėdo.