1.1

16.1K 532 60
                                    

Viršuje istorijos traileris ;)

---------------------------------------------------------

Visas mano gyvenimas - tai tik sėdėjimas ant sofos , žiūrėjimas į televizoriaus ekraną ir kanalų perjunginėjimas.Po mokyklos baigimo ištisas dienas vien tai tik ir darau.Aišku mama pyksta dėl to , bet ką man padaryti , kad mano įstojimo laiškai vėluoja?

Klausimas ar iš vis įstojau kažkur?

Buvo vėlus vakaras ir aš sėdėjau ant sofos susikėlus koją ant kojos bei perjunginėdama kanalus.Tuo tarpu kai maigiau pultelio mygtuką aš staiga sustojau ties vienu kanalu per kurį rodė žinias.

"Šiąnakt iš Mullingar kalėjimo pabėgo 21 -erių metų vaikinas Niall Horan.Pabėgelis buvo jau 7 kartus teistas už narkotinių medžiagų laikymą , vagystes ir kitus smulkius nusikaltimus.Vaikinas rudų plaukų , mėlynų akių ir liesaus kūno *nuotrauka televizoriaus ekrane* , jei matėte ar numanote kur jis galėtu būti paskambinkite numeriu pavaizduotu ekrane"

Nusipurčiau dėl ką tik pereito nemalonaus jausmo.Visada buvau trapi mergaitė kuri bijo net menkiausių smulkmenų taigi šis dalykas mane tai pat sukrėtė.

Plius gyvenu MULLINGAR'E kur greičiausiai dabar tas pabėgėlis slapstosi.

Greitai išjungiau televizorių ir numetus pultelį į kitą sofos pusę užbėgau laiptais į antrą aukštą ir iškart pasukau į savo kambarį.Užtrenkiau kambario duris taip greitai pribėgdama prie lovos ir palysdama po kaldra.

Emily tau 19.

Išlindau iš po kaldros ir įsispoksojau į sieną.Gerai , kad bent mano pasąmonė primena man jog esu metai kaip pilnametė ir neturėčiau taip elgtis.

Truputį pagalvojus aš nusprendžiau nelaukti mamos grįžtant ir eiti miegoti.Nusivilkau rūbus ir juos numetus kažkur į kitą kambario galą įsitaisiau lovoje.Keista , bet mėgstu miegoti vien tik su apatiniais arba dar geriau išvis NUOGA.Tiesiog naktį aš noriu jaustis patogiai.

Užmerkiau akis ir pradėdama skaičiuoti "Avis" užmigau.

***

-EMILY!-skardus mamos balsas iš pačio ryto pasiekė mano ausis.

Nusprendžiau nereaguoti į tai ir apsimesti lyg negirdėjau , bet kur tau.

-Emily.-išgirdau švelnesnį mamos balsą kuris jau buvo šalia manęs ir galiu teigti jog ji mano kambarį.

Kartais pagalvoju , kad ji kokia vampyrė , nes tik ji viena sugeba taip greitai atsirasti iš pirmo aukšto pas mane.Tai erzina , išties.

-Mmm.-sumurmėjau.

-Kelkis dukrele.-ji atsisėdo ant mano lovos ir pradėjo glostyti mano galvą.

-Kodėl?-tyliai paklausiau.

Į mokyklą nereikia , į paskaitas kolkas irgi ne..Tai kodėl tu mane po velnių keli?

-Jau 2 valandos dienos , miegale.Kelkis.-mama nusijuokė ir aš lėtai pramerkiau akis.

Dieve , kaip aš sugebėjau tiek ilgai išmiegot?Vakar tikrai neblūdijau ir nuėjau miegoti pakankamai anksti pagal mano įprastą laiką.

-Dar 5 minutes.-sušnabždėjau vis dar neatsimerkdama.

-Emi , kelkis.Tikrai jau ilgai pamiegojai.-jos balsas sugriežtėjo ir aš pagaliau pramerkiau akis.

-Bet-

-Jokių bet.Tau devyniolika , Emily.Jeigu neini mokytis į universitetą ar kažkur tai bent darbą susirask.Negaliu aš tavęs gi visą gyvenimą viena išlaikyt.-Mamos balsas akivaizdžiai buvo piktas ir aš giliai atsidusau dėl to jog spėjau ją suerzinti iš pačio ryto.-O dar ir miegi kaip tinginė iki pietų.PRAMIEGOSI GYVENIMĄ.-paskutinius du žodžius ji pasakė ypač piktai ir su jais ji išėjo iš kambario.

Gyliai atsidusau pasikeldama į sėdėjimo pozą ir iškišau kojas iš lovos taip pavartydama akis.

Na ką , prasideda dar viena , visiškai neįdomi diena.

**

Kadangi visiškai neturėjau ką veikti nei perjunginėti pulteliu kanalus mama mane išsiuntė į parduotuvę su sąrašu ko reikia nupirkti.Galiu prisiekti jog ji surašė produktus kurie pirmiausiai jai šovė į galvą.Ir visą tai vien tik tam , kad surastu man veiklos.

Juokinga , jeigu rimtai.

Vaikščiojau parduotuvėje su krepšiu rankoje ir eidama tiesiai prie gėrimų skyriaus.Parduotuvėje prasilenkiau turbūt jau su kokiais 3 pareigūnais ir tai mane kiek sutrikdė kadangi šiaip sau jų tiek daug čia nebūną.

Vos priėjus gėrimų skyrių aš pritūpiau , kad galėčiau iš žemiausios lentynos pasiimti savo mėgiamiausių bananinių sulčių.

Pagriebus jas ketinau jau išeiti iš šio skyriaus kai mano ausis pasiekė piktas ir storas vyriškas balsas.

-Nejudėt!

Lėtai pakilus nuo žemės aš apsisukau į tą pusę iš kurio sklido balsas ir pamačiau 5 pareigūnus nusitaikusius į mane pistoletais.Sudrebėjau dėl baimės , bet tuo pačiu ir susiraukiau dėl nesupratimo kas vyksta.

Aš gi nieko nepavogiau.Ar pavogiau?

Lėtai pakėliau abi savo rankas ir įsistebeilijau į pareigūnus kurių akys buvo visai ne į mane , o į kažką už manęs.Susiraukiau dėl to ir lėtai pasukau galvą , kad pažiūrėčiau į ką jie taip žiūri.

Visas mano nesupratimas išblėso kai supratau jog už manęs stovi vaikinas su juodu gobtuvu prisikišęs kažko į megztinį kas greičiausiai yra daiktai kuriuos jis BANDĖ pavogti.

-Panele , su jumis viskas gerai.Galite eiti.-vienas iš pareigūnų pasakė.

Giliai atsidusus nuleidau rankas ir norėjau išeiti iš čia kai staiga kažkieno rankos apsivijo mane ir peilis atsirado prie mano gerklės.Sucypiau dėl kažkieno staigumo ir lėtai pasukau galvą pamatyti kas tai padarė.

Tas pats vaikinas stovėjęs už manęs dabar jau laikė prie mano gerklės peilį ir gyliai kvėpuodamas žiūrėjo į pareigūnus.

-Nuleidžiat ginklus arba ji mirs.-duslus vyriškas balsas garsiai ištarė žodžius netoli mano ausies ir jaučiau kaip tuoj apsiverksiu , o dar geriau iš tos baimės nualpsiu.

LibertyWhere stories live. Discover now