Liberty

2.11

*Niall*

Stebėjau miegančią Emily glostydamas jos banguotus, blondiniškus plaukus.Nejausdamas kaip šypsausi galvojau apie tai, kas būtų jeigu kiekvienas mano rytas būtų toks kaip dabar.Kad ir kaip nenorėjau to pripažinti, bet labai norėjau kiekvieną rytą atsibusti glėbyje laikydamas jos smulkų kūnelį, norėjau pabučiuoti ją į kaktą pasakydamas 'Labas rytas'.

-Mmm, Niall?-Emily apsivertė pasiražydama ir kimiai sušnibždėdama.

-Labas.-šiek tiek sudvejojau.-Rytas.

Kad ir kaip tai absurdiškai skambėjo, bet aš norėjau tai pasakyti.Jai.Tik jai.

-K-kiek dabar valandų?-Ji pramerkė savo mėlynas, tobulas akis ir įsistebeilijo į mane.Jos kūnas pakilo taip pastatydamas ją į sėdima poziciją.

-Nesirūpink, aš pranešiau tavo bosui, kad neateisi šiandien.-šyptelėjau patraukdamas savo ranką nuo jos plaukų ir pasimuistydamas.

-Ką?Kaip suprast?-ji supanikavo ir greitai išlipo iš lovos pribėgdama prie mūsų rūbų kurie gulėjo ant žemės.Jos rankos knaisiojosi savo kelnių kišenėse turbūt ieškodamos telefono.Aišku aš nieko neatsakiau, nes buvau per daug užsiėmęs žiūrėjimu į jos kūną, kuris be to buvo pusiau nuogas.Emily buvo tik su juodais apatiniais, kurie vertė mane...galvot nešvankiai.

Emily atsistojo rankose laikydama telefoną ir žiūrėdama į jo ekraną.Ji pakėlė akis į mane pastebėdama, kad mano akys visai ne ten kur reiktų.

-Rimtai, Niall?-ji šiek tiek prisidengė save taip nukreipdama mano akis į jos.-Kodėl nepakėlei manęs?Jau trys dienos!-Emily nežymiai sušuko.

-A-aš.-sumikčiojau.Negalėjau nuleisti akių nuo jos kojų.Kodėl ji neateina ir nepalenda po kaldra, kad prisidengtų tai?-Tu erzini mane?-po minutės tylos pasakiau.

Emily prisimerkė ir tuomet nužvelgė save.Ji lėtai pakelė galvą prikasdama lūpą ir nuleisdama rankas nuo kūno kurį buvo nedaug pridengus.

-Oj ne...-ji pradėjo sukti plaukų sruogą ant vieno iš savo dešinės rankos pirštų.-Aš nė už ką to nedaryčiau.-ji pašaipiai šyptelėjo man artėdama.

Jeigu ji tai daro specialiai ir nesiruošia sutvarkyti tai ko pridirbs, aš prisiekiu iškrušiu ją nesvarbu ar ji norės to ar ne.

-Geriau nustok jeigu nesiruoši eit iki galo.-sustabdžiau ją.

-Nesuprantu apie ką tu kalbi.-Emily paleido plaukų sruogą ir krito į lovą užsiklodama kaldra.

Pavarčiau akis suprasdamas, kad ji mane apgavo.Nestipriai sukandau dantis pažvelgdamas į sieną.Ji kartais mane taip nervuoja.

-Žinai...Dėl vakar.-ji atsiduso.-Nemanyk, kad tai kažką keičia.-jaučiau kaip ji pasuka galvą į mane, bet aš to nepadariau.Nežinau kodėl, bet mano nuotaika subjuro, o po jos ką tik ištartų žodžių dar pablogėjo.

-Tai gal nesuteik man tuščių vilčių?-suurzgiau pakildamas iš lovos.-Tai, kad esu truputį kitoks nereiškia, kad neturiu širdies ir man neskauda.-pagriebęs nuo žemės kelnes jas apsivilkau.

-Kur tu eini?-Emily staigiu judesiu atsisėdo.Mačiau, kad ji nesureagavo į mano pasakytus žodžius.Ir gerai, jau visai išskidau.Nenoriu, kad kas nors pagalvotų, kad esu silpnas.

-Greitai grįšiu.Neužrakink durų.-šaltu tonu pasakiau ir pagriebęs marškinėlius išlėkiau pro kambario duris.

*Emily*

Praėjo kelios valandos kaip Niall dar negrįžo.Aš žinau, kad neturėčiau jaudintis ir apskritai jo laukti, bet negaliu.Aš vis dar myliu jį ir negaliu taip paprastai jį ignoruoti ir vaidinti, kad nieko nejaučiu.Tai tik trečia diena po to kai jis grįžo, bet nutiko tiek kiek per tą mėnesį prieš mano pabėgimą kompanijoje nebuvo nutikę.

Stovėjau prieš veidrodį čiupinėdama savo pilvuką.Jis buvo gerokai paaugęs nuo to laiko kai dar nežinojau apie mažą būtybę gyvenančią manyje.Pamenu kai turėjau gana plokščią pilvą, o dabar žiūrėk.Jau nedidelis arbūzas!Atsistojau šonu ir nežymiai nusišypsojau.Jis nėra toks didelis, kad būtų sunku paslėpti, bet nėra ir toks mažas, kad būtų dėl ko nerimauti.

Greitai nuleidau maikutę išgirdus kaip buto durys prasidaro.Perbraukus rankomis per plaukus išėjau iš vonios ir atsistojau tarpduryje svetainės, kad matyčiau kaip Niall nusirenginėja striukę.

-Aš nesu silpnas.-Niall pašnibždomis kartojo kas mane privertė šiek tiek susiraukti.

-Kur buvai?-paklausiau taip išgąsdindama jį.Žinojau, kad jis turi teisę neatsakyti, bet...man rūpėjo.

-Susidėk daiktus, mes išvažiuojame.-jis papurtė galvą taip truputį nusiramindamas.

-Kur?-priėjau arčiau jo sutrikus.

-Man baisu palikti tave vieną, nežinia kam Rachel dar pasakė šitą adresą.

-Aš negaliu...-papurčiau galvą.-Kur mes važiuosime?

-Nupirkau namą miesto pakraštį.Ten būsime saugūs.

-Niall...Tu nemanai, kad truputį persistengi?-Atsargiai paklausiau.Jis atrodė kažkoks keistas ir nuo jo galėjau jausti silpną alkoholio kvapą.Aš tikiuosi jis negėrė, nes nežinia kas gali atsitikti jam būnant neblaiviam.-Jau praėjo kelios dienos kai nieko nenutiko, gal Rachel norėjo tik pagąsdinti...

-Sakiau susikrauk daiktus.-jis pakėlė galvą piktai suurgzdamas.

-Ne.-sukryžiavau rankas piktai įsistebeilydama į jį.-Mes niekur nevažiuosime.Tu girtas.

Nespėjau net mirktelėti kai staigiu judesiu susidūriau su sieną.Niall viena ranka buvo ant sienos, o kita, su kuria mane pastūmė, man po krutine.Išsigandusiai stebėjau Niall juodas akis ir gyliai kvėpavau.Nejausdama uždėjau rankas ant pilvo taip saugodama jį nuo...Niall.Negaliu patikėti, kad turiu saugoti savo vaiką nuo jo paties tėvo.

-Neprieštarauk man.-jis atrodė kaip alkanas vilkas, kadangi jo balsas skambėjo skardžiai.-Mes važiuosim, ir jeigu ne geruoju, išsitempsiu tave bloguoju.

-N-nori pasakyt v-vėl mane pagrobsi?-sumikčiojau.

-Jeigu reikės ir surišiu, kad nepabėgtum kaip tąkart.-jis pašaipiai nusišypsojo ir šiurkščiai pabučiavo mane.Sučiaupiau lūpas neatsakydama jam į bučinį ir priversdama atsitraukti.

-Tai paskutinis kartas kai tai padarei.Nuo šiol taikysiu bausmes už kiekvieną tavo pasipriešinimą.-vos tai jam pasakius pajaučiau kaip mano kūnas atsipalaiduoja ir aš nebejaučiu nieko.