Liberty

2.15

Drebančiomis rankomis suradau buto raktus ir atsirakinus duris įbėgau į butą.Daug negalvojus puoliau prie spintos esančios prieškambaryje ieškodama kokios didesnės tašės , kad tilptu rūbų ir keletą daiktų , kuriuos tikiuosi pasiimti.

Suradus tai ko man reikia griebiau krepšį ir uždarius spintą greitu žingsniu nuskuodžiau į kambarį.Atsidariau spintą ir paėmus reikalingiausius rūbus sukišau juos į tašę.Iš apatinio stalčiaus išsitraukiau vokelį su pinigais , kuriuos laikiau juodai dienai ir tai pat juos sugrudau prie rūbų.Kelias minutes pagalvojus paėmiau dar kelis daiktus ir tuomet užsimetus tašę ant peties išėjau iš kambario.

Priėjus prieškambarį apsiaviau batus ir pasisukau link veidrodžio spintelės , kad paimčiau raktus , tačiau jų čia nebuvo.Velnias.Aš gi tikrai juos čia padėjau.

Numečiau tašę ir tuomet pritūpus prie spintelės pradėjau apžiūrinėti ją galvodama , kad galbūt kažkur užkrito.Pasilenkiau pažiūrėti po spintele , bet nieko , tik dulkės.

-Šitų ieškai?-krūptelėjau išgirdus pažįstamą merginos balsą.

Pakėliau galvą į merginą ir iš nuostabos nežymiai susiraukiau.Ką ji čia daro?

-Abby?Ką čia darai?-atsistojau nuo žemės bei sumišus paklausiau.

-Eh...ir nuo ko čia pradėjus...-ji pašaipiai numykė.Kas jai yra?

-Žinai , pakalbėsim vėliau.Aš labai skubu.-su ranka bandžiau sučiupti raktus kuriuos laikė Abby , bet ši patraukė ranką palikdama mane nieko nepešusią.-Abby?-sutrikau.

-Tu niekur nevažiuosi.-ji įsikišo raktus į galinę džinsų kišenę ir tuomet pradėjo eiti link manęs.-Pirmiau turiu atlikti tai ką planavome visus tris mėnesius.

-Ką?Apie ką tu kalbi?-Traukiausi atgal.Buvau pernelyg išsigandusi , todėl susvyravau ir vos nenukritau.

-Nusiramink , Emily.Tau gi negalima jaudintis.-ji vaikišku balsu tarė.

-Iš-Iš kur tu žinai?-greitai paklausiau.Vienintelis žmogus kuris apie tai žino tai tik Carmen ir tikrai tikiu , kad ji bet kam šitokio dalyko neišduotu.O tuo labiau kai ji net nepažįsta Abby!

-Manai stebint žmogų trečia mėnesį neįmanoma pastebėti tai kas akivaizdu?-ji sarkastiškai paklausė.-Žinai , aš taip ir nesupratau kaip Niall nepastebėjo , kad tu žymiai sustorėjai.-Abby nužvelgė mane su panieka ir tuomet iš dešinės kišenės išsitraukė kažkokį skuduriuką.

Man nespėjus nieko atsakyti ji puolė ant manęs su juo ir bandė jį pridėti man prie nosies , bet aš nesileidau.Judinau galvą į visas puses su rankomis bandydama ją nustumti , kai staiga su ranka užčiuopiau lazdą esančią man prie kojos.Stipriai suėmiau tą lazdą ir iš visų jėgų trenkiau Abby per pakaušį.Ši keletą sekundžių sustingus žiūrėjo į mane , bet greitai , be sąmonės nukrito ant grindų.

Prisispaudžiau prie sienos ir kelias minutes gyliai kvėpuodama žiūrėjau į Abby.Paleidau iš rankos lazdą ir tuomet susidėjau rankas ant burnos.Ne , to negali būti.Aš negalėjau jos nužudyti.Jai viskas gerai , tikrai.Ji tik susitrenkė galvą ir dabar guli be sąmonės.

Neįtikinus savęs drebančiomis rankomis išsitraukiau iš džinsų kišenės telefoną ir suradus numerį paspaudžiau skambinti.Po velnių , aš tikiuosi ji nemirė.

-Emily?Niall man skambino ir sakė , kad tave reikės pasiimti.Tu jau?Man atvažiuot?

-Aš...Aš nežinau.Ji mane užpuolė ,o aš tada vožiau jai su lazda per galvą.Dabar ji guli ant grindų be gyvybės ženklų.Zayn , ką man daryt?O jeigu ji negyva?-kažką sumaliau į ragelį.Jaučiau kaip mano skruostais ritasi ašaros.

-Ką?Kaip suprast užpuolė?Niekur neik , aš tuoj būsiu.-jis kiek išsigandęs tarė ir tuomet numetė ragelį.

Nuėmiau ranką nuo ausies ir pažvelgiau į telefoną delne.Susinervinus mečiau jį į žemę ir šio ekranas sudužo.Atsisėdau ant grindų ir apglėbus kelius pažiūrėjau į Abby ir garsiai pravirkau.Aš laikiau ją savo drauge , o pasirodo ji visą tą laiką mane tiesiog šnipinėjo.Negaliu patikėti , kad visus tuos tris mėnesius ji mane kvailino.Ir kodėl aš tokia naivi?

*Niall*

-Šūdžiai jūs!Kaip jus galėjot nepastebėt , kad dingo viena dėžė?NEGALĖJOT SUŽIŪRĖTI VIENOS SUPISTOS DĖŽĖS?!-kaip reikiant sušukau ant vaikinų kurie dirbo pas mane.-Kam aš jus samdžiau a?Tam , kad miegotumėt per darbo laiką?GREITAI PRIE DARBO AVIGALVIAI , O TAI VISIEMS IŠTAŠKYSIU SMEGENIS!

Nepatenkintas garsiai suurzgiau ir tuomet iš pykčio trenkiau į šalia esančią sieną.Negana to , kad mane medžioja , tai dar ir versle reikalai ne kokie.Per tuos supistus pimpagalvius visas įmonės mėnesio darbas šuniui ant uodegos!

-Um bose...-vieno iš pimpagalvio balsas sutrukdė mano mintis.Sukandęs dantis atsisukau ir išplėtęs akis įsistebeilijau į jį.Kaip jis drįsta mane trukdyti.

-Ko tau dar reikia.-suurzgiau.

-Um , čia tas raštelis...Manau jums derėtų jį perskaityt , nes-

-NE TAU SPRĘST DERĖTŲ MAN AR NE.-greitu žingsniu atsidūriau šalia jo ir grubiu judesiu išplėšiau lapelį iš jo.-Dink man iš akių.Dabar!

Persigandęs vaikinas dėjo į kojas ir per kelias milisekundes dingo nuo manęs.Pavarčiau akis ir šiek tiek paėjęs į šoną perbraukiau ranka per plaukus.Atverčiau lapelį ir susifokusavau ties žodžiais , kurie buvo parašyti.

Pasiskolinau kaip daiktą sužlugdant tave. -H

O jau buvau pradėjęs tikėti , kad Rachel tik pajuokavo.Supistas Henry po tiek metų nubudo.Bet...Šiaip tai gerai.Pagaliau bus proga užbaigti visą mėšlą , kuris mane sieja su juo.

***

Pradariau gaujos namo duris ir nors buvo jau tikrai vėlu net neketinau elgtis tyliai.Esu be proto piktas ir susierzinęs , todėl tie kas mane pažįsta nesipainios mano kelyje.

Nieko nelaukęs iškart nuskuodžiau link virtuvės ir vos joje atsiradęs priėjau prie šaldytuvo.Atsidariau jį ir mano laimei radau ten alų , nes jei ne , visame šiame name jau skambėtų mano balsas.

Paėmiau skardinę ir uždaręs šaldytuvą ją atsidariau.Atsirėmiau į spintelę šalia ir užsimerkęs užsiverčiau.Šaltas skystis nuslydo mano gerkle taip priversdamas mane šiek tiek atsipalaiduoti.Šyptelėjau pats sau.

-Niall?-išgirdau Emily balsą šalia.Staigiai atsimerkiau ir šalia savęs pamačiau ją.Ji stovėjo susigūžusi , kadangi buvo vien tik su šortukais ir ant petnešėlių maikute.

-Kodėl vaikštai nuoga?-Susiraukiau labiau nužiūrėjęs ją.Jeigu bent vienas iš vaikinų matė kaip ji dabar atrodo - prisiekiu , neturės dantų.

-Aš ne nuoga.-ji nepiktai susiraukė.

-Tai per atvira apranga.Ypatč.-Netyčia atsiriaugėjau.-Šiame name.-šaltai atsakiau.Iš tiesų nenorėjau , kad ji čia būtų , nes bet kurią akimirką ją dėl nieko aprėksiu.

-Fuuu , Niall.-jos veidas šiek tiek persimainė , lyg ją pykintu , bet ji užsikimšo nosį ir tuomet nusiramino.

-Oj , tik neapsivemk.-pavarčiau akis.

-Niall....-Ji numykė nekreipdama dėmesio į tai , kad šiuo metu kalbu kiek per šiurkščiai su ja.-Ar dabar paaiškinsi kas vyksta?

-Ne.-greitai , paprastai ir trumpai atsakiau.

-Kaip suprast ne?-ji sumišo.-Tu žadėjai paaiškinti kai grįši!

-Neturiu tam nuotaikos.-praėjau pro ją kaip pro sieną ir užsukau į koridorių , kuriame buvo mano kambarys.

-Neturi nuotaikos?Sakai neturi nuotaikos?!-ji pradėjo.-Po velnių , Niall!Aš sėdžiu nervindamasi dėl to ko pati nežinau ir baiminuosi dėl mūsų gyvybių , o tu man nieko nesakai , nes tiesiog neturi nuotaikos?Žinai ką?Eik velniop , Niall.Aš išvažiuoju.-ji suriko man iš už nugaros ir greitu žingsniu pralenkė mane iki mano kambario.

Užverčiau galvą ir garsiai nusikeikiau.Jeigu ji mane taip ir toliau nervuos tai nesusivaldysiu ir išpersiu jos užpakalį , o tada išdulkinsiu pro visus galus , kad savaitę nepaeitų.