Niekada nežinai kas gali nutikti...Gal vieną akimirką tavo automobilį sumėtys ir tu trenksiesi į stulpą?O gal staiga tau sustos širdis dėl nežinomos priežasties?Arba iš kažkur atsiradęs vaikinas ko tau užčiaups burną ir nusitemps kartu su savimi.
Em...
Dideliomis bei pasimetusiomis akimis žvelgiau į merginą ir žmones esančius jai už nugaros.Mano rankos prakaitavo , kūnas drebėjo , o smegenys neįstengė galvoti.Nežinodama ką daryti pasukau galvą į Niall , bet tai nepadėjo.Jis , kaip ir aš stovėjo sustingęs , tačiau jo rankos pirštai gerai įsižiūrėjus trūkčiojo.
Nurijus gerklėje susidariusį gumulą suėmiau Niall ranką ir supynus mūsų pirštus pažvelgiau viršun į jo veidą.Atsisukau į stebėtojus , kurie tyloje laukė mano atsakymo.
-Taip.-iš mano burnos išėjo tylus , teigiamas atsakymas ir visi , įskyrus Harry nustėro.
Kelias minutes name buvo mirtina tyla.Mano ranka nejausdama spustelėdavo Niall ranką , o šis atsakydavo tuo pačiu.Galėjau jausti kaip Niall širdis plaka labai greitai.
-O Dieve!-rudaplaukė stovinti tiesiai prieš mane staiga džiaugsmingai sušuko.Ji apsisuko į savo draugus ir kelis kartus pastriksėjo vietoje.-Ji nėščia!Ji nėščia!-kelis kartus garsiai pakartojo.-Reikia švęsti!
Ir tuomet name įsivyravo garsūs šūksniai.Vaikinai ir merginos pakilo iš sėdimų vietų puldami mus sveikinti.Liam , Eleanor , Louis , Harry ir kelios man nepažįstamos merginos su šypsenomis iki ausų atsidūrė šalia mūsų su Niall ir pasikeitinėdami mus apsikabinėjo.
Tačiau mes nieko negirdėjome.Mūsų žvilgsniai buvo susmigę vienas į kitą , o ausys...lyg užkimštos.Viską ką mačiau ir girdėjau buvo Niall.Ir taip , man tai patiko.Man patiko nieko negirdėti ir tiesiog žiūrėti į Niall.
-Hey!-Harry pamojavo man tiesiai prieš akis ir aš papurčius galvą susikoncentravau į jį.
-M?-beveik be garso paklausiau.Tik dabar pastebėjau , kad Harry abi rankos laiko mane už pečių.
-Nagi , kur šypsenos?Visi jus sveikina!-jis sušuko man į veidą , kadangi name buvo taip garsu , kad vos įstengiau išgirsti ką pasakė Harry.
-Atleisk , aš tiesiog užsigalvojau!-sušukau atgal ir prasibrovus pro žmones stovinčius aplink mane atsidūriau kažkokiame koridoriuje.
Perėjau per visas duris esančias šiame koridoriuje ir pagaliau suradus vonią užsidariau joje.Nuslydau durimis žemyn ir dešine ranka perbraukiau sau per plaukus.Jaučiausi šiek tiek laiminga dėl to , kad visi reagavo teigiamai , tačiau ir bijojau.Bijojau to , kad Niall tai nepatiks.Jam nepatiks , kad visi žino.Jis nebenorės manęs.
Nenorėjau verkti , tačiau prisitraukus kelius prie veido apsikabinau juos.Padėjau smakrą ant kelių ir tyloje žvelgiau į vonios kraštą.
Nespėjus praeiti kelioms minutėms pajaučiau kaip duris šiek tiek prasidaro priversdamos mane pasistumti į priekį.Pakėliau galvą ir šiek tiek pasitraukiau leisdama įeiti Niall.
-Tave irgi tai išmušė iš vėžių?-jis tyliai , bet švelniai paklausė atsisėsdamas šalia.
-Taip.-prisitraukus kelius atgal ir pasidėjus smakrą ant jų atsidusau.-Tik prašau nepyk ant manęs už tai.
-Aš nepykstu.-jis greitai ir šiek tiek garsiau atsakė.-Aš netgi džiaugiuosi.Vistiek kažkada būtų reikėję pasakyt.
Nieko neatsakiau.Taip ir toliau sėdėjau sustingus , galvodama apie tai kas gali atsitikti.Taip , aš girdėjau ką jis sakė , tačiau manęs tai nenuramino.Jis daug ką sako , bet daro kitaip.
Pajaučiau kaip Niall atsistoja ir tuomet jo rankos šešėlis krinta man ant veido.Pakėliau akis į viršų pamatydama jo ištiestą ranką ir paėmus ją atsistojau.Norėjau apsisukus išeiti , tačiau Niall mane sustabdė.
-Kas yra?-jis šiek tiek per stipriai suspaudė mano ranką.-Kodėl tu taip šaltai elgiesi?
-Aš-š bijau.-sutrikau kai pajaučiau skausmą rankoje.Niall tai pastebėjęs atleido ją , tačiau vistiek manęs nepaleido.
-Ar aš kažką padariau?-jis paklausė keistai žvelgdamas į mane.
-Ne , žinoma ne.-papurčiau galvą.Nežinau kas man atsitiko , tačiau aš vėl jo bijau.
-Emily.-jis staiga sugriežė dantimis.-Kodėl tuomet bijai?
-Aš bijau , kad tu manęs nebenorėsi.-greitai išbėriau ir tuomet nusukau žvilgsnį į grindis.Nenorėjau šiuo metu žiūrėti į jį.
-Ką?-jis paleido mano ranką ir iškėlė savąsias.-Kodėl taip galvoji?
-Na , tu neseniai sužinojai , dabar jie visi ir...-pradėjau sakyti kai staiga sustojau prisiminus kas blogiausia.-Ir , o Dieve , aš būsiu stora ir tau nebereikės manęs.Tu norėsi gražios , kūdos , kuri galėtų tave patenkinti ir-
-O Dieve , Emily...Nenusišnekėk.-jis nusijuokė rankomis suimdamas mano veidą ir atsukdamas į save.-Praėjo tiek laiko nuo to kai supratau , kad man nereikia jokių kitų , kad apsistojau ties tavimi , nes vos pažvelgus į svetimą bandau ją sulyginti su tavimi , ir žinai ką?Niekas neprilygsta tau.Visos ne tokios gražios , ne tokios seksualios , ne tokios tobulos kaip tu.-jis sekundei sustojo ir tada užsimerkęs ir gyliai įkvėpęs pražiojo burną sakyti.-Aš myliu tavo akis , tavo plaukus , tavo šypseną , tavo bjaurų charakterį , tavo priešinimasi man.Aš myliu tave visą , Emily.Ir į nieką tavęs nekeičiau.
