Liberty

2.4

-Aš jau turėčiau eiti.-nuleidus akis negarsiai pasakiau kai tik mes išėjome iš vonios.Nebenorėjau čia būti ir tai buvo dėl dviejų priežasčių.Vaikas kuris gyvena manyje yra nuo Niall , kuris būtent dabar yra čia.

-Viskas gerai?-Carmen švelniai paklausė padėdama ranką ant mano peties.Mano akys buvo nuverktos , o veidas turbūt paraudęs dėl to , todėl atrodžiau siaubingai.

-Taip , aš tiesiog noriu grįžti namo.-sušnabždėjau pakeldama akis į ją ir sudarydama akių kontaktą.

Carmen linktelėdama man šyptelėjo ir aš apsisukus priėjau prie lauko durų.Apsiaviau batus ir užsivilkau striukę , o tada pakėliau žvilgsnį į Carmen kuri stovėjo žiūrėdama į mane.Ji taipogi neatrodė geros nuotaikos kaip ir aš , tikiuosi tai nėra dėl manęs.

-Jeigu ko reikės , ar norėsi prasiblaškyt - skambink.-Carmen priėjo arčiau manęs kai aš jau išeidinėjau pro lauko duris.

-Ačiū.-atsisukau paskutinį kartą į ją.-Iki.-atsisveikinus menkai šyptelėjau ir nulipau dvejais laipteliais žemyn.

Išsitraukiau telefoną iš kišenės ir suradus taxi numerį įrašytą į mano adresatus paspaudžiau mygtuką "Skambinti".Prisidėjau telefoną prie ausies ir laukiau.

-Aš tave parvešiu.-išgirdau gerai pažįstamą balsą už savęs ir atsisukus pašalinau telefoną nuo ausies.

-Nereikia , išsikviesiu taxi.-sumurmėjau pažvelgdama į ekraną.Ekrane vis dar švytėjo užrašas "Laukiama"

-Sakiau parvešiu.Kokio velnio tau mokėti pinigus kai galiu nuvežti aš?-jis kiek suirzo.

-Gerai , bet tik šįkart.-pavarčiau akis ir padėjus ragelį susikišau telefoną į kišenę.Pasisukau į vartų pusę ir pastebėjusi tą patį Niall automobilį patraukiau link jo.Staiga mašina supypsėjo taip pranešdama , kad atsirakino ir aš atidarius keleivio dureles įsėdau į mašiną.Niall apėjo mašinos priekį ir įsėdo į vairuotojo vietą.Prisisegiau diržą kaip tik kai Niall užvedęs variklį išsuko iš kiemo.

-Ką darėt su Carmen vonioje?-jis paklausė kai mes važiavome keliu iš Carmen ir Zayn namų rajono.

-Tau nebūtina visko žinoti.-paprastai atsakiau.Žvelgiau į kelią , nenorėjau turėti akių kontakto su Niall šiuo metu.

-Bet man rūpi.-jis pasisuko į mane , bet aš to nepadariau atgal.Sėdėjau taip kaip ir sėdėjau prieš tai nekeisdama pozicijos.

-Bet tau neturėtu.-sumurmėjau.

-Aš girdėjau kaip tu verkei , pasakyk kas atsitiko.-jis piktai suurzgė.Visiškai nesupanikavau , kadangi buvau prie to priratusi ir tiesiog nekreipiau į tai per daug dėmesio.

-Mes nesame kažkas , kad turėčiau tau aiškintis , taigi tiesiog atstok ir nieko neklausinėdamas parvežk mane namo.Antraip aš išlipsiu ir eisiu pėsčiomis.-šį kartą jau atsisukau į jį su piktu žvilgsniu.

Niall suurzgė iš nepasitenkinimo ir kažką sumurmėjo panašaus į "gerai".Jis suraukė antakius ir rimtai stebėdamas kelią tęsė mūsų kelionę.

-Aš gyvenu centre , prie prekybos centro.-priminiau jam , kadangi numaniau , kad jis gali mane nuvežti į mamos namus.Niall atsiduso ir pasuko į dešinę taip pakeisdamas mūsų važiavimo kryptį.Atsirėmiau į langą ir apsilaižius apatinę lūpą užmerkiau akis.

Vis dar negaliu patikėti , kad laukiuosi.

Automobilis sustojo pranešdamas , kad atvažiavome.Atmerkiau akis ir pakėliau galvą nuo stiklo pažvelgdama į Niall.Blondinas žvelgė į mane savo mėlynomis akimis ir laukė kažko , bet aš nesupratau ko jis nori.

-Ačiū.-pasakiau prieš išlipdama , bet Niall ranka sugriebė manąją.

-Ir viskas?-jis negarsiai paklausė.

-Ką?

-Viskas taip ir baigsis?-jis kelis kartus sumirksėjo.

-Manau , kad taip.-pažvelgiau į savo riešą kuris dabar buvo Niall rankos glėbį.Atsakiau neužtvirtintai , kadangi viduje troškau pabučiuoti Niall ir grąžinti viską į senas vėžias , bet tai buvo neįmanoma.Aš pykau ant jo už tai kaip jis su manimi pasielgė ir tai buvo stipriau negu vidinė šiluma.

Pakėliau akis dėl tylos kuri dabar buvo tarp mūsų.Niall vis dar laikė mano ranką ir dabar jo žvilgsnis buvo sutelktas į ją.

-Aš nenoriu , kad viskas taip baigtusi.-jis pasakė vėl padarydamas tarp mūsų akių kontaktą.

-Tai privalo.-pasakiau kiek pikčiau.

-Emily...

-Atleisk , Niall , bet tai būtina.Kaip paprastai sugebėjai palikti mane , taip ir paprastai tai baigsis.-ištraukiau savo ranką iš jo išlipau iš mašinos.

-Emily!-girdėjau kaip trenkėsi durelės ir greiti žingsniai už manęs artėja.

-Palik mane ramybėje , Niall.Tiesiog sušiktai palik kaip ir tada.Man nereikia tavęs gyvenime.-atsisukus griežtai pasakiau.Mano akyse kaupėsi ašaros , bet aš tramdžiau jas nenorėdama vėl verkti prieš jį.Pagaliau turiu nustoti , nes tai vyksta tikrai dažnai ir tai nervina mane pačią.

-Antrą kartą tos pačios klaidos nekartosiu.Ir man nesvarbu tu nori to ar ne , aš vistiek tave turėsiu.-jis grėsmingai priėjo prie manęs ir staiga suėmęs abejais delnais už mano skruostų prisitraukė mane bučiniui.

Jo išsiilgtos lūpos apie kurias svajojau visus keturis mėnesius dabar buvo ant manųjų ir aš tikrai nežinojau kas vyksta.Buvau visiškai pasimetusi ir mano lūpos automatiškai judėjo neklausydamos mano įsakymų.

Galiausiai sukaupus visą drąsa uždėjau rankas ant jo krutinės ir atstūmiau Niall nuo savęs.Mano ranka automatiškai pakilo ir susidūrė su Niall skruostu.Jo veidas pasisuko į šoną , o ranka prilietė dabar jau raudoną skruostą.Pirmą išsigandau ką padariau , kadangi tai gali baigtis blogai , bet tada prisiminus , kad esu viešumoje nusiraminau.

-Daugiau nedrįsk manęs bučiuoti.-sugriežiau dantimis ir apsisukus greitu žingsniu nuėjau link daugiabučių.