Liberty

1.33

***Emily***

*Po dviejų dienų*

Pagaliau.Pagaliau praėjo tos dvi dienos ir aš galiu įvykdyti savo sugalvotą planą.Abi dienas nebuvau išėjus iš kambario ir galiu prisiekti , kad per tą laiką nevalgiau nieko tai dabar mano pilvas tiesiog grojo maršus.Spintoje suradus kažkokią juodą kuprinę ir susidėjus į ten kelis reikalingus rūbus aš apsirengiau patogiai ir palikau kuprinę ant lovos.Vistiek dar grįšiu čia.

Atidarius duris išėjau iš kambario ir mane iškart pasitiko didelis šurmulys koridoriuje kuris sklido iš menės.Praėjus koridorių ir atsiradus menėje aš nekreipus dėmesio į merginas iškart nuėjau prie šaldytuvo.Išsitraukus iš šaldytuvo kelis produktus pasidėjau juos ant virtuvės baro ir pradėjau tepti sumuštinius bei žvalgytis menėje.Merginos esančios čia net nekreipė dėmesio į mane , kadangi buvo užimtos rinkimusi rūbais kuriuos dėvės per aukcioną.Jos visos atrodė tokios laimingos kas man atrodė begalo keista.

Kas gali džiaugtis dėl to jog bus kažkokio vyro metų pasitenkinimas?

Susitepus sumuštinius aš apieškojau stalčiuose plastikinių dėžučių , bet jų ten neradus susiradau paprastą maišelį.Įdėjau į juos sumuštinius ir užvyniojus pasiėmiau ir išėjau iš menės.Perėjau koridorių ir jau buvau belenkus kambario rankeną kai išgirdau moterišką balsą iš kito koridoriaus galo.

-Emily?-pasisukus pamačiau Carmen kuri ėjo į mane.-Kur tu buvai?Nemačiau visas tas dvi dienas tavęs.-ji paklausė manęs kai aš įėjau į kambarį.

Nekreipiau dėmesio į ją ir priėjus prie lovos įsidėjau sumuštinius į kuprinę bei ją užsisegiau.

-Ką tu čia...Ne , tu to nedarysi.-jai įėjus į kambarį ji papurtė galvą kai aš užsidėjau kuprinę ant pečių.

-Taip aš darysiu ir tu man nesutrukdysi.-susiraukiau atsisukus į ją.

-Emily , aš tau sakiau , kad Niall-

-Shhh , nepagaus.Jis manęs nepagaus.Aš viską suplanavau.-užtikrintai pasakiau , nors iš tikro nebuvau tokia.

-Na , tuomet sėkmės.-ji numykė pažvelgdama žemyn.

-Tu gali bėgti su manim jei nori.-priėjau prie jos ir stipriai ją apkabinau.

-Neturiu kur.-ji sumurmėjo man į plaukus.

-Aš galiu tave priimti pas save.-atsitraukus pažvelgiau į jos akis ir galėjau matyti ten norą gyventi laisvai.

-Sėkmės.-Ji papurtė galvą ir dar kartą mane apkabino.

***

Palaukus kol prasidės aukcionas ir visi sueis į barą aš galiausiai išėjau iš kambario ir pradėjau vykdyti planą.Tyliai perėjus koridoriumi užlipau laiptais ir pažvelgiau į sekretorę kuri sėdėjo prie stalo.

Šūdas.Neapgalvojau šito.

Teks viską daryti greitai ir bėgti , Emily.

Gyliai įkvėpus ir suskaičiavus iki trijų aš pradėjau paprastai eiti link durų lyg kokia paprasta darbuotoją ir kai jau buvau netoli jų mane sustabdė moteriškas balsas.

-Kur eini?

Nieko neatsakius greitai išbėgau per duris į lauką.Girdėjau kai mergina prieš man išbėgant pašaukė apsauginius taigi nesustojau ir tiesiog bėgau per laukus.Bėgau tiek kiek galėjau jausdama kaip skauda šoną nuo neteisingo kvėpavimo , bet nesustojau.Prakeikiau šią vietą kadangi ji buvo vidurį laukų ir atrodė jog jie nesibaigia , bet nepasidaviau ir toliau tęsiau savo bėgimą.Staiga užkliuvus už kažkokio akmens parkritau ir plojausi priekių į žemę.Girdėjau kaip mane vejasi todėl greitai atsistojau ir toliau bandžiau bėgti.Jaučiau skausmą kūne nuo kritimo , bei kojose , bet negalėjau tiesiog imti ir pasiduoti.

Galiausiai bėgdama pastebėjau netoli esantį mišką ir iškart nudžiugau dėl to.Bėgdama kiek tik galima greičiau aš pasiekiau jį kai truputį pasisukus pažiūrėti ar mane vis dar vejasi staiga plojausi į medį.Neišlaikius pusiausvyros nukritau ir daug kartų mirksėdama bandžiau pašalinti susiliejusi vaizdą mano akyse.Pajutau kaip apsauginiai kurie vijosi mane artėja šaukdami vienas kitam , kad aš nukritau ir jie turi šansą taigi bandžiau atsistoti , bet vėl suklupau.Per prievartą atsistojus toliau bėgau jausdama kaip aš po mažu silpstu ir prarandu jėgas.Staiga pasitaikius patogiam medžiui ir jo šakų išsidėstymui aš įlipau į jį ir užsikoriau ant aukščiausios šakos kurią galėjau pasiekti.Atsirėmiau į medžio kamieną ir ištiesus kojas bandžiau neprarasti sąmonės ramindama savo pagreitėjusį kvėpavimą bei širdies plakimą.

Pažiūrėjau žemyn į apačią ir pastebėjau prabėgančius tris stambius apsauginius gilyn į mišką pro medį kuriame sėdėjau ir tyliai nusijuokiau.

Štai kodėl jie manęs nepagavo.

***Niall***

-Dešimt tūkstančiu vienas...dešimt tūkstančių du...dešimt tūkstančių trys!Parduota!-Harry sušaukė kai kažkoks vyras pasiūlė už Amelia 10 000 svarų.Tai nėra dideli pinigai kaip už kekšę , bet ir ne maži.

Gurkštelėjau vyno kurio stiklinė stovėjo ant mano staliuko ir kartu su visais pradėjau ploti.Visgi pinigai ateina į mano sąskaitą tai kodėl gi ne.

Atėjo eilė kitos kekšės šokiui kai staiga į salę įėjo vienas iš mano apsauginių patraukdamas visų dėmesį.Jis artėjo manęs link su keista veido išraiška lyg jis bijotų manęs , todėl ranka parodžiau , kad palauktų manęs koridoriui.Jam apsisukus aš atsistojau nuo stalo ir pasitvarkęs juodą švarką kurį buvau apsivilkęs išėjau iš salės į koridorių.

-Pone , jums tai nepatiks.-Adam pasakė sukeldamas manyje susidomėjimą kas nutiko taigi linktelėjau , kad tęstų.-Pabėgo naujokė ir mes pamėtėm ją.