Liberty

2.3

Po to kai baigėsi mano ašaros aš atsitraukiau nuo Niall ir nusivalius pirštais paakius praėjau pro tarpduryje stovinčius Zayn ir Carmen.Taip , jie stebėjo visą šį spektaklį ir net nebandė paliktu mudu vienus.

-Aš noriu šokoladuko.-pasakiau Carmen kuri sekė mane į jos virtuvę.-Aš tikiuosi tu turi tokį , nes kitaip turėsi mane nuvežti į parduotuvę , kad nusipirkčiau.

-Turiu.-Carmen kiek nervingai tarė vos mums įžengus į virtuvę.-Žinai...-ji numykė pasilenkdama prie apatinės spintelės ir atsidarydama ją.-Nepaisant visko kas dabar ką tik buvo , aš vistiek manau , kad tau derėtų apsilankyti pas gydytoją.-ji atsistojo ir ištiesus man "Lion" šokoladinį batonėlį įdėjo į ranką.

-Carmen...Aš gi sakiau , kad tai tik paprastas-.-atsilupau šokoladuką ir atsikandau jo.-Maisto apsinuodijimas.

-O kaip gi tai , kad tu taip iš nieko panorai šokolado?-ji sukryžiavo rankas.-Tu turėtum dabar vietoj valgymo mano virtuvėje ir kalbėjimo su manimi išeiti iš mano namų vien dėl to jog čia yra Niall.

-Tu nori manim atsikratyti?-prisimerkiau.

-Ne , Emily...Aš bandau tau pasakyti tai ką tu jau seniai turėjai suprasti.-ji pavartė akis.

-Tai sakyk.Aš nesuprantu kai tu kalbi užuominomis.-susiraukiau.

-Aš manau , kad tu nėščia.

***

Sėdėjau svetainėje susikėlus koją ant kojos ir sukryžiavus rankas laukiau grįžtančios Carmen.Po mūsų pokalbio virtuvėje aš kaip reikiant sutrikau , nes visi jos išvardinti simptomai atitiko nėštumo pradžią.Iš tiesų buvau turėjus viltį , kad tai tik sutapimas kai Carmen manęs paklausė apie periodą.Tuo metu man pasidarė silpną ir aš tiesiog atsisėdau supratusi , kad jau praėjo gerokai laiko nuo paskutinių menstruacijų.Ir kaip aš nepastebėjau to ankščiau?Per suknistą verkimą dėl Niall aš pamiršau tai kas turėjo įvykti KETURIS kartus per tą laiką.O Dieve...

Tuo tarpu kol galvojau apie mudviejų su Carmen pokalbį Niall žvilgsnis iš priešais esančios sofos degino mano veidą.Jis sėdėjo prieš mane , atrodo sulaikęs kvėpavimą ir tiesiog žiūrėjo.

-Tai šiurpu.-sušnabždėjau pažvelgdama į savo rankas ir tada atgal į jį.

-Atleisk.-jis užsimerkė ir ranka perbraukė per savo akių vokus vėliau vėl atsimerkdamas.-Tiesiog pasiilgau tavęs.

-Aš ne.-pasukau galvą į šoną nenorėdama matyti jo žvilgsnio.

Melavau pati sau , bet privalėjau.Aš tiek ašarų dėl jo išliejau , tiek naktų nemiegojau , o jis staiga grįžta atgal į mano gyvenimą ir sako , kad pasiilgo manęs.Kur logika?

-Bet aš tavęs pasiilgau.-iš šono mačiau kaip jis trūktelėjo pečiais.-Visą laiką galvojau apie tave.

-G-gerai.-bandžiau apsimesti šalta ir nepasiekiama , bet man neišėjo.Mano balsas sudrebėjo taip išduodamas mane.

Kelias minutes tarp mūsų buvo tyla kai Niall vėl nutraukė ją.

-Kodėl man meluoji?-jis privertė mane atsukti galvą atgal į jį.

-Ką?-susiraukiau.

-Kodėl meluoji , kad nepasiilgai?-jo balsas skambėjo taip keistai , kad aš akimirką suabejojau ar tai tikrai tas pats Niall Horan.Jis buvo kitoks.Jo veidas žiūrėjo į mane kitaip.Jis elgėsi kitaip.Jis kalbėjo kitaip.Jis buvo ramesnis.

-Aš nemeluoju.-stipriai susiraukiau parodydama , kad pykstu.-Ir nekalbink manęs.Apskritai dink iš mano gyvenimo.

-Aš žinau , kad vis dar mane myli.-jis toliau kalbėjo ignoruodamas tą faktą , kad aš jam ką tik pasakiau jog nenoriu kalbėtis su juo.Jo ištartas sakinys nuskambėjo šaltai , bet jausmas mano pilve įtikinėjo , kad jis tik apsimetinėja.

-Taip aš mylėjau tave , galbūt myliu dar ir dabar , bet mes nebuvome pora ar kažkas dar , ir tu nemylėjai manęs , todėl nesuprantu ką tu nori iš manęs išpešti , Niall.-atsidusau.Man atsibodo šis jo žaidimas , kad ir koks jis trumpas bebuvo.

Niall lūpos prasiskyrė taip parodydamos , kad jis kalbės , bet Carmen įlėkimas į svetainę sutrukdė mūsų pokalbį.

-Nupirkau.-ji uždusus pasakė ir aš atsistojau nuo lovos pažvelgdama į ją.Nusivaliau savo prakaituojančias rankas į kelnes ir pažvelgiau į Niall kuris nedaug susiraukęs stebėjo mudvi su Carmen.

Jeigu testas bus teigiamas , aš prisiekiu , kad šitą idiotą užkasiu miške.

***

Klūpėjau tualete ant grindų ir žvelgiau į baltą lazdelę.Padariau jau penkis testus ir visi rodė tą patį.Mano skruostais riedėjo ašaros ir aš tyliai kūkčiojau užsidėjus delną ant burnos taip slopindama garsą.Nežinojau kaip jaučiausi šiuo metu , apskritai nežinojau kas dėjosi mano galvoje.Buvau tokia pasimetus ir sutrikus , kad nežinojau ką ir galvoti.

-Emily.-išgirdau Carmen balsą už durų.-Tu jau ten pakankamai ilgai.Atidaryk duris.-jos susirūpinęs balsas pasiekė mano ausis.

Užsimerkiau ir gyliai atsidusau atsisukdama į duris.Atrakinau duris ir uždėjus ranką ant šaltos durų rankenos palenkiau ją.Prieš mano veidą išdygo Carmen veidas ir ji staiga įsitempė mane atgal į tualetą.

-Nu?-jos akys buvo kupinos smalsumo.

-Tu buvai teisi.-abejomis rankomis užsidengiau veidą ir garsiai pravirkau.Tai nebuvo laimės ašaros , bet tai nebuvo ir tos kurios reiškė , kad aš nenoriu vaiko.Aš tiesiog buvau per daug sutrikusi ir visiškai negalvojau.Viskas kas buvo mano galvoje tai buvo tik tai , kad tai yra Niall vaikas.To šūdžiaus kuris mane pagrobė , sumušė , išprievartavo , privertė įsimylėti ir paskui paliko vaikas.To kurio aš šiuo metu nekenčiau visą širdimi.

Bent jau man taip atrodė.