Liberty

1.37

***Emily***

*Kita diena*

Apsiverčiau ant šono ir pramerkiau akis.Saulės spinduliai nušvietė mano veidą kadangi žvelgiau į sofos atlošą virš kurio buvo langas.Apsiverčiau ant kito šono ir išlipau iš sofos ant kurios miegojau pasirąžydama.

Vakar visą vakarą arba galima sakyti visą naktį kalbėjom su Amanda apie Carmen.Amanda vis negalėjo patikėti , kad jos duktė gyva ir vis klausinėjo tokių dalykų , kad įsitikintu , kad ten tikrai ji.Buvau ir aš suabejojus tuo , nes būna taip , kad vardas ir veido bruožai sutampa , bet visi Carmen pasakojimai apie jos praeitį pasakė viską.Amanda aišku norėjo važiuoti jos pasiimti , bet man pasakius , kad nėra taip paprasta ji tuomet pasiūlė kviesti farus , kadangi kaip pasakojau viskas vyksta nelegaliai.Aišku aš neleidau to daryti , nes tada Niall sės į kalėjimą ko aš tikrai nenoriu.Pasiūliau jai pasišnekėti ryte , kadangi buvo naktis ir aš buvau pavargus kaip ir Amanda kas mums neleido logiškai galvoti ir ji sutiko.

-Labas rytas.-įėjau į virtuvę ir iškart sutikau sėdinčią Amanda.Ji buvo liūdna ir įtemptai galvojo.Suprantu ją.

-Labas.-ji pakėlė galvą į mane ir menkai šyptelėjo.-Kaip miegojai?

-Puikiai , o jūs?-prisėdau prie stalo.

-Gerai.Nori arbatos?-ji pasiūlė ir man linktelėjus ji atsistojo ir į naują puodelį užpylė virdulyje esančio vandens.Ji greičiausiai neseniai atsikėlė , kadangi vanduo virdulyje buvo dar karštas , turbūt.Manau kitaip ji būtų užvirus naują.

Ji padėjo puodelį su karšta arbata ir atsisėdo prieš mane.Paėmiau puodelį ir truputi gurkštelėjau arbatos , o tada pažvelgiau į Amanda kuri tuščiai žvelgė į puodelį.

-Ar jus turit kokį vyriškos lyties draugą ar kažką patikimo , kad galėtų padėti?-paklausiau.

-Turiu brolį.-ji pakėlė akis į mane.-Bet nesuprantu kodėl tau to reikia.Ką sugalvojai?

-Mums reikia jo čia.Aš turiu planą.-šyptelėjau.

-Aš paskambinsiu jam.Jis negyvena labai toli , turėtų greitai atvažiuoti.-ji paėmė telefoną kuris gulėjo šalia ant stalo ir suspaudus kažką jame prisidėjo prie ausies.

-Labas , Robertai.Taip.Gerai , o tau?Oh , žiūrėk turiu aš čia tokį prašymą.Mhm.Gal galėtum užsukti pas mane?Man labai reikia tavęs.Tai labai svarbu.Mhm.Mhm.Gerai , lauksiu.Ačiū.Aš irgi tave , Broliuk.Iki.-ji visą laiką šypsojo kalbėdama.Akivaizdu su broliu sutaria labai gerai.

-Už pusvalandžio sakė , kad bus.-ji padėjo telefoną atgal ant stalo ir aš pažvelgiau į jį prisimindama apie skambutį mamai.

-Oh pamiršau , tu turbūt nori pasiskambinti mamai taip?-ji pastūmėjo telefoną.-Imk , aš leidžiu.

-Ačiū , nereikia.Pirmiausia padarykim visą reikalą su Carmen.-šyptelėjau.

-Tikrai?-ji nustebo.-Ačiū tau , tu gera mergina.-ji nusišypsojo.

-Ačiū.-atsigėriau arbatos ir tai pat jai nusišypsojau.

***Niall***

Anksti ryte atsikėlęs aš negalvojau apie nieką kitą kaip Emily.Aš negaliu patikėti , kad nesimylėjau jau tris dienas ir aš to nenoriu , kadangi tai būtų ne su Emily.Ta mergytė mane varo iš proto ir aš jaučiuosi tikrai kaip ne savas.

Apsirengęs juodas kelnes ir baltą maikę užsimečiau juodą odinę striukę ir apsioviau juodus kedus.Pagriebiau mašinos raktelius ir išėjau iš kambario.Perėjau koridorių praeidamas merginų menę ir užlipau laiptais į pirmą aukštą.Linktelėjau sekretorei kuri kaip visą laiką nuo pat ankstaus ryto sėdi čia ir išėjau pro duris į lauką.Priėjau savo juodą Range Rover ir atrakinęs jį įlipau į mašiną.Užvedžiau variklį ir išsukau iš kompanijos aikštelės.Pravažiavau per laukus ir pasiekiau mišką.Važiavau asfaltuotu keliu per jį kai staiga pastebėjau einančią blondinę.Iš nugaros ji atrodė visai kaip Emily taigi staigiai sustojau ir išlipęs iš mašinos pribėgau prie jos.

-Emily!-sušukau pagriebęs merginai už rankos ir atsukdamas į save.Vos pamatęs merginos veidą nusivyliau , nes tai buvo ne ji.Mergina rudomis akimis išsigandusiai stebėjo mane ir bijojo pajudėti.-Atsiprašau , palaikiau visai kitu žmogumi.-paleidau ją ir susinervinęs grįžau atgal į mašiną.

Suknista Emily.Negana to , kad visą laiką yra mano galvoje tai dar ir vaidentis pradėjo!

Iš pykčio trenkiau per vairą ir užvedęs variklį toliau tęsiau savo paieškas.

***Emily***

-...Tai viskas ką jus turite padaryti jeigu norite pasikalbėti su Carmen.-pabaigiau pasakoti savo planą Amandos broliui Robertui.

-Aš vis dar negaliu patikėti , kad Carmen gyva.-jis buvo tikrai šokiruotas.-Tiek metų praėjo.

-Jeigu norit , kad viskas pavyktų pagaliau patikėkit tuo ir susikaupkit.-pavarčiau akis.Jis mane truputį nervina.-Be to nepamirškit , kad jums gali tekti sumokėti didesnę sumą , nes Carmen ir taip turi daug klientų.

-Taip , gerai.Bus keista prašyti jos kaip-

-Tik pasakyk tą žodį ir aš tau išmušiu dantis.Ji buvo priversta tą daryti tam , kad išgyventų.Nedrįsk jos vadinti prostitutę.-Amanda piktai sugriežė dantimis.

-Jūs su ja vistiek nesimylėsit tai...-nutęsiau.

-Gerai , gerai.Aš tik pajuokavau.-jis pavartė akis.-Kada man reikės važiuoti ten?

-Baras atsidaro devintą , bet daugiausia klientų būną dieną arba vakare.Geriau važiuokit apie pietus , kad nesukeltumėt įtarimo.-įspėjau ir jis linktelėjo.

Aš tikiuosi , kad viskas eisis puikai ir Robertui pavyks pasikalbėti su Carmen.Tai pat tikiuosi , kad Niall nesuos , kad aš prie šito prisidėjusi.Niall.Aš prisiminiau Niall.Įdomu ar jis manęs ieško?

Kas tu tokia , Emily , kad jis tavęs ieškotu.

Taip , kas aš tokia.Aš buvau tik paprasta jo kekšė kuri su juo tik dulkinosi ir kentė jo pykčio priepuolius.Nesuprantu kodėl net tada kai jis mane išprievartavo , o paskui ir sumušė aš iškart nepabėgau.Kažkas mane laikė ir vertė manyti , kad jis pasikeis.Ir tas kažkas yra mano naivumas.Tiesiog mano suknistas naivumas.