Liberty

1.36

***Niall***

-Kvietėt , Horan?-išgirdau Carmen balsą ir iškart apsisukau kėde į ją.

-Prisėsk , Carmen.-parodžiau , kad sėstu priešais mane ir ji taip ir padarė.

-Ką žinai apie Emily?-sukryžiavęs rankas ties krutinę įdėmiai pažvelgiau į juodaplaukę kuri truputį susimėtė.

-Nieko.Visą dieną jos nemačiau.-ji pasitaisė kėdėje.

-Tai tu tipo nežinai ane?-pakėliau antakius.

-Nežinau ko?-ji pakėlė vieną antakį.

-Ji pabėgo ir aš žinau , kad tu puikiai tai žinai.-rimtai pasakiau.

-Kodėl aš turėčiau tai žinoti?

-Tu buvai vienintelė kuri bendravo su Emily.-pavarčiau akis.

-Tai nereiškia , kad ji man turėjo pasakyti savo planus.-ji tai pat pavartė akis.

-Klausyk , arba tu pasakai man kur yra Emily arba-

-Arba kas?-pro duris įžengė Zayn.-Nužudysi ją?

-Ko tu čia atsivilkai.-sukandęs dantis pasakiau.-Aš kalbuosi su Carmen.

-Atsivilkau jos iš čia pasiimti , nes nežinia kas tokiam psichopatui kaip tu gali užeiti.-jis paėmė Carmen už parankės ir taip privertė ją atsistoti.

-Gelbėji savo "gyvenimo meile"?-nusijuokiau.

-Tai pat kaip ir tu savąją apklausdamas manąją.-jis mirktelėjo.

-Užmušiu.-sugriežiau dantimis kai Zayn su Carmen ėjo link durų.

-Aha , jo.-Zayn nusijuokė ir jie dingo iš mano kabineto.

-Po velnių.-trenkiau į stalą garsiai surėkdamas.-Aš niekada jos taip ir nerasiu.-sumurmėjau rankomis perbraukęs per veidą.

Apsisukau kėde į langą ir pažvelgiau į mišką bei tolumą už jo.Kur tu Emily?Kodėl tau reikėjo bėgti nuo manęs?Tai skaudina jeigu tikrai.Skaudina , kad tu pabėgai nuo manęs.

-Nieko taip nebus.Reikia pačiam jos ieškoti.-atsistojau nuo kėdės ir nužingsniavau iki kabineto durų.-Aš ją surasiu.

***Emily***

-...Ir jis dabar manęs ieško.-pabaigiau pasakojimą kol tuo tarpu Amanda visą laiką buvo išpūtus akis ir  rankomis užsidengus burną dėl nuostabos.

-O Dieve , vaikeli...-ji sumurmėjo.

-Žinau.-pabaigiau gurkšnį arbatos kuris liko puodelyje ir tuomet pažvelgiau į moterį.-Hm , pamiršau paklausti.Ar galėčiau pasinaudoti jūsų telefonu?-prisiminus , kad taip galiu susisiekti su mama paklausiau jos.

-Žinoma , kad gali.-ji atsistojo nuo fotelio ir priėjus prie sekcijos paėmė telefoną nuo ten.-Štai.-ji padavė man jį ir aš iškart surinkau mamos numerį.

Dieve , aš negaliu patikėti , kad pagaliau grįšiu namo.

Paspaudžiau skambinti ir atsistojus nuo sofos priėjau prie sekcijos.Man patiko kalbėti telefonu vaikštant.Praėjo keli signalai , bet mama neatsiliepė kas mane labai nuliūdino.Negaliu patikėti , kad jos dukra kuri dingo beveik prieš dvi savaites bando dabar prisiskambinti mamai , bet ji neatsiliepia.Negaliu tuo patikėti.Gal ji maudosi?Arba darbe?Perbraukiau per rėmelį su nuotrauką kuris buvo padėtas ant sekcijos ir pažvelgiau į paauglę mergaitę toje nuotraukoje.

-Neatsiliepia.-nuliūdus pažvelgiau į moterį ir paėmus tą nuotrauką kartu grįžau atgal ant sofos.Padaviau Amandai telefoną ir tuomet parodžiau nuotrauką.-Ar tai jūsų dukrą?-švelniai paklausiau.

-Taip.Jai tada buvo vos penkiolika.-ji pirštu perbraukė per nuotrauką kurią laikiau.-Džiaugiuosi , kad bent ši nuotrauką išliko po gaisro.

-Ji labai panaši į mano vieną draugę.-įdėmiau pažvelgiau į ją ir galėjau prisiekti , kad nuotraukoje yra Carmen.Plaukai , akys ir tas žvilgsnis.Atrodo lyg Carmen kopija.

-Gali būt.-ji atsiduso.

-Koks buvo jos vardas?-lėtai paklausiau.

-Carmen.-ir kai ji tai pasakė atrodo mano širdis sustojo.

-Ką?Ar jūs tuo tikra?-sumišau.

-Kaip aš negaliu būti tikra koks buvo mano dukros vardas?-ji susiraukė.

-Palaukit , prieš kiek metų jūsų namas sudegė ir kiek metų tuomet buvo jūsų dukrai?-greitai paklausiau.

-Tai įvyko prieš keturis metus.Carmen buvo tada šešiolika.-ji susiraukus šnekėjo.-Ar kas negerai?

-Juokauji?Nekaltybe praradau būdama vos 16.Tiesiog dulkinuosi ne su Horan.-Carmen nusijuokė.

-Man atrodo aš žinau kur yra jūsų dukra.-prisiminus Carmen žodžius pažvelgiau į nuotrauką ir tada dideliomis akimis atsisukau į Amandą.

***Niall***

Buvo naktis , bet aš kaip durnelis važinėjau po Wexford'ą ieškodamas Emily.Aš negaliu patikėti , kad rimtai jos ieškau.Ir dar pats!Taprasme , kiekvieną merginą kuri buvo pabėgusi surasdavo apsaugininkai ir tada aš ją nušaudavau , bet su Emily...Nors aš jos net nušauti negalėsiu tai dar ieškau jos pats!Aš suknistai nesuprantu kodėl aš taip reaguoju į Emily ir saugau jos gyvybę nuo savęs ir apskritai nuo pasaulio kuriame dabar ji yra.Ji turbūt tupi kažkur ir dreba iš šalčio dėl šalto vakaro arba bando numalšinti alkį kurį dabar jaučia , nes valgė tik prieš pabėgdama arba apskritai nevalgė jau nežinia kiek laiko.Aš nesuprantu kas tai yra , bet mane tai žudo.Tai tikrai ne meilė ir ne susižavėjimas , nes aš net nežinau kas tai yra , bet tai greičiausiai naujas instinktas kuris verčia mane saugoti gerą pasidulkinimą.Taip , tai tik naujas instinktas ir daugiau nieko.Aš tikrai negalėčiau jausti susižavėjimo ir meilės Emily.Nei jai nei apskritai kažkokiai merginai.Tai tiesiog didžiausia nesąmonė pasaulyje.

trenkiau per vairą sukeldamas pyptelėjimo garsą ir apsisukau važiuoti atgal į kompanija.Aš negaliu patikėti , kad tokia maža ir silpna būtybė gali taip gerai slėptis nuo manęs.