Liberty

2.17

*Niall*

Galiausiai nustojęs juoktis aš gyliai įkvėpiau , kad nusiraminčiau ir pažvelgiau į keistai stovinčią Emily.Jos veide nebuvo jokios šypsenos , tik rimta mina kas mane šiek tiek suglumino.Ji ką , rimtai?

-Gerai...-neužtikrintai numykiau ir atsistojęs iš vietos priėjau prie Emily.Ši praėjo pro mane ir atsisėdus į mano vietą nusišypsojo į pudingą ir iškart įsigrūdo vieną šaukštelį į burną.

Stebėjau ją kol ji tiesioginę to žodžio prasme rijo jį.Atrodė lyg ji būtų nevalgiusi visą mėnesį.

-Tačiau...-Emily po kiek laiko pradėjo kalbėti , bet nurijo prieš pabaigiant sakinį.-Aš vistiek pykstu.

Kelis kartus sumirksėjau prieš pasikeičiant mano nuotaikai.Aš taip ir maniau , kad nebus taip paprasta.Sukryžiavau rankas ir klausiamai pažvelgiau į ją , kai ji įsidėjo paskutinį šaukštą likusio pudingo į burną.

-Kas?-ji nustebo.-Aš gi negaliu taip paprastai tau atleisti.-ji patrūkčiojo pečiais ir atsistojus iš vietos paėmė į ranką tuščią pudingo indelį ir išmėtė jį į šiukšlių dėžę.

-Aš net nesupratau kodėl mes susipykom.-pakėlęs akis kiek piktokai atsakiau.

-Tu pavadinai mane silpna!-ji staiga surėkė atsisukus.

Žiūrėjau į ją kelias sekundes galvodamas ką atsakyti kai tuo tarpu Emily nervingai kramtė savo apatinę lūpą.Akivaizdu , kad ji bando išsilaikyti neverkusi.Negi tai taip ją įskaudino?

-Aš tiesiog sakiau tiesa , duh.-po kelių minučių tylos galiausiai pavarčiau akis.Nebesiruošiu pulti jai po keliais ką dariau paskutines kelias dienas.Per daug išskystėjau kas man nepatinka ir tuo labiau , kelią didelį pavojų.Nenoriu , kad mano priešai tuo pasinaudotu.

-Tu supistas asilas.Žinai tai?-ji susiraukė ir spjovė žodžius man tiesiai į veidą , o tada užsidengus veidą rankomis išbėgo iš virtuvės.

*Emily*

Atsidūrus svetainėje akimis greitai suradau savo tašę ir pribėgus čiupau už jos rankenos.Užsimečiau tašę ant peties ir ketinau eiti prie išėjimo iš šio namo , bet Niall kūnas stovėjo tiesiai man prieš akis.Kaip jis...?

-Kažkur susiruošei?-jo balsas nuskambėjo grėsmingai kas privertė mane šiek tiek išsigąsti.

-Pasitrauk.-iškėlus galvą pasakiau.Bandžiau apsimesti , kad nebijau jo , tačiau nenustebčiau jei kažkas pasakytų , kad visiškai nepavyko.

-Ne.-jis žengė vieną žingsnį arčiau manęs ir uždėjo rankas ant mano liemens.

-Niall.-sukandau dantis ir numetus jo rankas pakėliau akis į jo.-Nepradėk to pačio žaidimo.

Žengiau žingsnį į dešinę norėdama praeiti , tačiau jis kaip ir vakar atkartojo mane.Kelias sekundes pastovėjus ir palaukus tinkamos akimirkos numečiau krepšį ir pro kairį Niall petį pasileidau bėgti iki durų.Nespėjau net paliesti rankenos kai stiprios vyriškos rankos sugavo mane ir priverstinu būdu persimetė per petį.

-Paleisk mane.-sušukau muistydamasi , tačiau atsakas kurį gavau buvo stiprus pliaukštelėjimas į užpakaliuką.

Na žinoma , ko daugiau iš Niall tikėtis.

-Sušiktai patrauk rankas nuo mano užpakalio ir nuleisk mane ant žemės.-garsiai suurzgiau duodama suprasti , kad tai man , bent šiuo momentu nepatinka ir , kad tai manęs visiškai nejaudina.

Niall nieko neatsakęs praėjo koridorių ir įnešė mane į savo kambarį.Jis numėtė mane ant lovos ir greitai užgulė man nespėjus pabėgti.

-Visa tai yra mano ir niekas kitas to negaus , supratai?-jis piktai pasakė sudėdamas rankas man iš galvos šonų.Nors tai nuskambėjo mielai , bet aš kažkodėl pradėjau juoktis.

-Ne.-greitai paprieštaravau.

-Kaip suprast ne?-jis išplėtęs akis suurzgė.-Jeigu sužinosiu , kad tave lietė kažkas kitas-

-Sušiktai nustok man nurodinėti!-pertraukiau jį surėkdama jam į veidą ir pradėdama muistytis.-Paleisk mane.

-Matau pasiilgai manęs pikto.-jo akys staiga pajuodavo ir jis greitai nulipo nuo manęs.-Priminsiu tau koks piktas galiu būti.-jis pašaipiai tarė ir išsitraukė diržą iš kelnių.

Ne.Jis to nepadarys.Ne su diržu.

-Tik paliesk mane su juo ir iškviesiu policiją.-atbuliniu greitai atsiradau prie lovoje esančių pagalvių ir nurijau gerklėje susidariusį gumulą.

-Nagi , Emily , tu gi tokia drąsi pas mumis.-jis sulenkė diržą pusiau ir pradėjo artėti link manęs kas privertė mane prisispausti prie sienos.

-Nesiartink!-iš baimės sušukau kai jis jau lipo lova ir buvo visiškai arti manęs.Jaučiau kaip mano skruostais teka baimės ašaros.-Tu negali manęs mušti , negali.-pradėjau purtyti galvą į visas puses ir taip , man atrodo man prasidėjo panikos priepuolis.

-Ir kodėl gi?Todėl , kad esi kažkieno kito?-jis grėsmingai suurzgė ir čiupęs man už kojų apvertė mane ant pilvo.-Įsidėmėk , Blur.Esi mano ir joks kitas vyras supistai nelies tavo kūno.

-Tu negali.Negali.-verkiau į paklodę kai Niall kalbėjo.Jeigu jis tai padarys aš gyvenime jam už tai neatleisiu.

Jo rankos surado mano šortų kraštus ir numovė juos kartu su apatiniais taip apnuogindamas mano užpakalį.Didelė , vyriška ranka perbraukė per mano sėdmenis ir tuomet pliaukštelėjo taip sukeldama garsą.

-Gausi kirčių iki tol kol sušiktai pagaliau pripažinsi , kad esi mano.-pajaučiau kaip jis odiniu diržu perbraukia man per užpakalį ir tada jis dingsta.Supanikavau ir akimirksniu nusprendžiau dėl to ką seniai turėjau padaryti.

-Niall.-sušukau.-Paklausyk manęs.

-Neturiu laiko.-jis pasimuistė ir galiu prisiekti Dievu , kad pavartė akis.Žinojau , kad bet kurią minutę jis gali užsimoti ir trenkti man , o po to aš nebeturėsiu šansų , nes jis neteks kontrolės.

Pajutus kaip Niall užsimoja gyliai įkvėpiau ir užsimerkus pagaliau padariau tai ką turėjau padaryti ankščiau.

-Aš nėščia.