Love or Blood - Strangers (1) [BAIGTA]

Laikinai laiminga

Ėjau gatve ilgai galvodama. Mano galvoje buvo daug minčių. Priėjusi Devinos namą aš pasibeldžiau.
Devina atidarė duris:
-O Dieve! Heile! Ko taip anksti atėjai?
-Devina, man nėra labai lengva... aš noriu kuo greičiau ištrūkti iš tų namų.
-O per telefoną sakei, kad tau viskas gerai... užeik!
-Sakiau todėl, kad nenorėjau per daug varginti su savomis problemomis... -paaiškinau Devinai ir įėjau į jos namus.
-Padėk man dabar pasiruošti ir apie nieką negalvok, o vakare viską mums papasakosi! - patarė man Devina.
Mes kartu su Devina ėjome į parduotuvę, šiek tiek apsipirkome mūsų šiokiam tokiam mini vakarėliui. Prisipirkome daaaug maisto.
-Atleisk, Devina, kad neatsinešiau aš savo maisto... - atsiprašiau jos.
-Nieko. Galvoji tą šventę planuoju šiaip? Tikrai ne. Aš planuoju ją tau, nes kalbėdama su tavimi telefonu pajutau, kad kažkas ne taip.
-Jezz... Devina, tikrai nereikėjo. - sumurmėjau.
-Nezysk Heile, pamatysi, kaip bus smagu, bent jau vienai nakčiai viską pamirši...
-Ačiū tau Devina... - padėkojau.
Taip plepėdamos pasiekėme Devinos namus. Devina atrakino duris ir mes abi įnešėme viską į virtuvę.
-Sunkiausią darbą jau padarėme. Tu suruošk kebabus. O, ir beje, žiūrėk ką turiu! - jis iš savo maišelio ištraukė burboną. Tai pamačiusi iš kart supratau, kad šis mūsų mini-party bus nepakartojamas.
Kažkas pabeldė į duris:
-Turbūt čia Lidija. Devina, aš atidarysiu duris. - pasakiau.
Atidariusi duris išvydau Lidiją:
-Little party never kill nobody!!! - garsiai šaukė Lidija.
Lidija apkabino mane taip stirpiai, kad aš vos nesprogau.
-Pasiilgau tavęs Heileee!!! - surėkė į ausį man Lidija.
-Lidija, tu gal girta? - nusijuokė Devina.
-Aš?! Neee... Aš tiesiog linksmai nusiteikus!
Lidija garsiai paleido muziką per kolonėles.
-Ar tiks: Listenbee - Nottatum town? - paklausė Lidija.
-Tiks!!! - sušukom kartu su Devina.
Visos mes šokom. Aš pamiršau Elijų, Klausą ir visą jų tą šeiminėlę. Buvau laiminga. Nors dabar, nors minutėlei mano nuotaikos negadino Klausas.
-Geriau pasiruošiam namų darbus ir einam tūsint - pasiūlė Devina.
-Ok - pasakė Lidija ir išjungė muziką.
Kai paruošėme namų darbus, ėjome pavalgyti kebabų. Lidija atsinešė filmą. Išsikepę popcornų, peržiūrėjome visą filmą. Buvo labai smagu! Devina mums įpylė burbono.
-Ne per stipru Devina? - paklausė Lidija.
-Visai ne. Galim gerti ir pažiūrėti, kas pirmiau išsijugs! - nusijuokė Devina.
-Galim visa tai atidėti, nes dabar pasikalbėkim apie berniukus ir visa kitą. Juk šita mano mėgstamiausia vakarėlio dalis. - pasiūlė Lidija.
-O taip! Galim. Heile, juk nori išsipasakoti...
-Taip, bet jūs pirmos pradėkit. - žinojau, kad jos pasakos apie geresnį savo gyvenimą.
Visos persirengusios pižamomis gurkšnojome burboną ir tylėdamos sedėjom.
-Tai gal aš pirma papasakosiu kažką. - nekantraudama pasisiųlė Lidija.
-Gerai, mes neprieštaraujam. - leido Lidijai pasakoti Devina.
-Žodžiu, pamačiau tokį gražų vaikiną Naujojo Orleano centre. Parėjusi namo, susiradau jį per facebook. Toks rudais plaukais, nežinau, gal jo ir akys buvo rudos. Jis į mane net nepažvelgė, o aš į jį įdėmiai žiūrėjau. Turiu jo fotkę telefone, išsilydisit.
-Parodyk! - nekantraudamos paprašėme Lidijos.
-Prašom:

Pamačiusi tą foto aš sustingau. Tai juk Elijus!
-Omg... jis tikrai gražus... - išgirdau, kaip pasakė Devina.
-Klausyk, Lidija, kaip tu jį susiradai facebooke? - paklausiau Lidijos.
-Tavo drauguose yra. Tu gal jį pažįsti asmeniškai? - įtariai paklausė manęs Lidija.
-Nepažįstu aš jo. Ir net nežinojau, kad turiu jį facebooke. - kodėl aš joms meluoju? Kas man darosi? Kai pamačiau jo foto mano viduje kažkas kilo... lyg pavydas... Pavydas? Dėl ko? Nežinau...
-Gaila... jis man labai patinka... jis gražus... - matėsi, kad taip kalbėdama Lidija yra įsimylėjusi jo išvaizdą, o gal net ir jį patį.
-Gal geriau baikim... - pasakiau.
-Heile, tu jo nepažįsti, bet kažkodėl apie jį kalbėti nenori. Kas yra? - įdėmiai paklausė manęs Devina.
Neturėjau ką pasakyti... tiesiog man buvo gėda dėl to, kad aš joms melavau...
-Žiūrėkit jis facebooke yra įkėlęs foto su Klausu! - staiga suškuo Lidija.
-Parodyk! - paprašė Devina.
-Žiūrėkit:

-Palauk, Lidija. Apačioje parašyta: "Great sun with brother." Iš tikrųjų čia įkelta Klauso nuotrauka, tik jis yra užtaggintas. Vadinasi čia Klauso brolis. - išsiaiškino Devina.
-Kaip tai... tai kodėl tas gražuoliukas neina į mūsų mokyklą?! - nustebo Lidija.
-Nes jis mokosi privačioje Naujojo Orleano mokykloje. - paaiškinau.
Negalėjau joms daugiau meluoti...
-Pala, pala, tu gi sakei, kad jo nepažįsti! Tai kaip yra iš tikrųjų Heile? Iš kur tu pažįsti Klauso brolį??? - užsipuolė mane klausimais Devina.
-Pažįstu... nes aš gyvenu pas juos. Jie dar turi ir sesę vardu Rebeka. - prisipažinau.
-Kodėl mums melavai? - paklausė Lidija.
-Nežinau... - ir tada pradėjau pasakoti viską, ką patyriau atsikraustydama pas Klausą.
-O Dieve! Heile... mes pačios vengiam Klauso, o tu papuolei tiesiai pas jį... - netikėdama tuo ką papasakojau išlemeno Devina.
-Taip išėjo. Aš jau nuo jo kentėjau, bet jaučiu, kad čia dar tik pradžia...
-Atsimeni, kai pasakojai tą vietą kur Klausas tau grasino? Šitas mane labiausiai gąsdina... bet čia nieko, išgyvensi. Geriau pasakyk kur tu gyveni, noriu pamatyti tą gražuolį... - visai neužjausdama pasakė Lidija.
-Lidija! Tau Klauso neužteko? Nori, kad Elijus tau padarytų tą patį??? Mes juk nežinome koks iš tikrųjų yra Elijus! - supyko Devina.
-Su tokiu gražuoliu būtų smagu... Ar Elijus blogas? - paklausė manęs Lidija.
-Nežinau. Aš su juo beveik nebendravau. - atsakiau.
Aš nebuvau pasiryžus pasakoti visas detales.
-Gal jis dar blogesnis už Klausą. - svarstė Devina.
-Jis manęs neprideda prie draugų... - sumurmėjo Lidija.
O aš nejučiomis nusišypsojau.
- O! Jau 03:42 gal einam miegoti? Juk mums į mokyklą! - sunerimo Devina.
Mes nuėjome miegoti. Prieš užmigdama galvojau, kad šis vakaras - nuostabiausias pasaulyje... ir užmigau...