Atsisveikinimas su sveiku protu.

844 42 8
                                    

Mes buvome uždaryti kažkokiame rūsyje. Ieškojau savo telefono, bet neradau...
Pamačiau Elijų pririštą prie grandinių. Aplink mane buvo apibrėžtas kažkoks ratas.
Aš bėgau prie Elijaus, bet atsitrenkiau į kažkokią nematomą sieną.
-Elijau... - pasakiau.
-Heile, tu esi užburtame rate, negalėsi išeiti. - paaiškino Elijus.
-Kodėl ji taip su tavimi ji elgiasi?
-Dėl to, kad ji nori mane nužudyti... bet Heile, mums viskas bus gerai. - ramino mane Elijus.
Man pradėjo riedėti ašaros... aš pradėjau daužyti tą nematomą sieną.
Prie manęs priėjo Kolas.
-Heile, esi įspūdinga, kad tave pamilo Elijus ir Klausas...
-Išleisk mane šikniau! - rėkiau aš.
-Heile, nieko nedaryk! Kolas yra plėšrūnas... - įspėjo Elijus.
-Ne toks kaip tu Elijau. - nusišypsojo Kolas.
Aš buvau be vilties, kad mes ištrūksime iš čia...
Kolas grubiai ištraukė mane iš to rato.
-Elijau, ką pasakysi, jeigu aš atsigersiu?
-Kolai palik! - Elijus pradėjo plėšytis.
Aš atsistojau prieš Kolą. Patraukiau savo plaukus.
-Heile! Ką tu darai?! - rėkė Elijus.
-Dabar suprantu kodėl patinki Elijui... Esi karšta mergina. - pasakė Kolas.
Aš nusišypsojau. Žiūrėjau į jo lūpas išteptas krauju.
-Galiu paragauti? - paklausiau Kolo.
Jis leido. Aš palaižiau jo smakrą.
-Aš noriu... - pasakė Kolas.
Mes pradėjome bučiuotis. Jaučiau savo burnoje kraujo skonį ir buvo labai šlykštu. Aš jį specialiai stumtelėjau link stalo kur buvo padėtas medinis kuolas. Paėmiau kuolą ir pridėjau savo ranką jam prie širdies. Atradusi širdies plakimą, aš nedelsdama įsmeigiau į jo širdį kuolą.
Pribėgau prie Elijaus, jį išvaduoti.
-Heile, bėk! - surėkė Elijus.
Aš bandžiau visaip jį išvaduoti... Staiga išgirdau balsą:
-Leisk man.
Tai buvo Devina.
Ji pradėjo kalbėti kažkokį burtą ir Elijų mes išvadavom.
Aš laikiau Elijų.
-Heile, ar tu ką nors jautei Kolui? - paklausė Elijus.
-Nieko nejaučiau... čia buvo mano plano dalis. - pasakiau.
Elijus mane pabučiavo.
-O dabar ką nors jauti? - paklausė jis.
-Nieko... Einam pas Deviną. - pasakiau.
-Tatja irgi taip sakė... - pasakė Elijus.
-Elijau, aš ne Tatja. - pasakiau aš.
-Aš Tatją nužudžiau, nužudysiu ir tave... - pasakė Elijus.
-Elijau, kas tau darosi? - paklausiau sunerimusi.
-Tos raudonos krauju išterliotos durys, ten už jų aš draskiau Tatją... Aš dabar matau tą vaizdinį... Aš kruvinas, o Tatja nuo manęs bėga.
-Elijau... - neturėjau ką pasakyti.
-Tu negali sutaisyti to, kas jau yra sulaužyta... - kalbėjo Elijus.
Pamačiau Klauso mašiną. Devina jau laukė mūsų prie mašinos.
-Motina jau grįžusi. - pasakė Klausas.
Aš įsodinau Elijų į priekį. O mes su Devina įsėdom į galą.
-Elijui kažkas blogai. - pasakiau aš.
-Kaip suprast? - paklausė Klausas.
-Aš noriu pasimaitinti, bet valdausi... -Pasakė Elijus.
-Šitą turėjau numatyti... - pasakė Klausas.
-Ką darysim. - sunerimau.
-Devina, užburk mane ar kažką padaryk... - paprašė Elijus.
-Aš galiu tave užmigdyti, bet atsikėlęs tu tapsi nevaldomas. - pasakė Devina.
-Užmigdyk tada jį. - liepė Klausas.
-Heile, kai aš būsiu nevaldomas, aš nenorėsiu tavęs skriausti. Tik žinok vieną, kad aš esu būsiu ne Elijus...
Man akys prisipildė ašarų.
-Elijau, aš visada būsiu šalia, tau viskas bus gerai, mes tave sugražinsim. - pažadėjau.
-Ate, Heile... - atsisveikino Elijus ir užsimerkė.
Devina kalbėjo kažkokį burtažodį.
Elijus kietai užmigo.
-Devina, tu kažkokia burtininkė? - paklausiau.
-Heile, aš ragana... - pasakė ji.
-Kaip dramatiška... - nusišaipė Klausas.
Mes važiavome toliau... kaip viskas klostysis nežinau... Žinojau tik vieną - mes išgelbėsim Elijų!

Mano paskutinė "Love or Blood: Strangers" dalis. Istorijos tęsinys kitoje dalyje "Love or Blood: Love is crap". Pažadu, kad kita dalis bus dvigubai įdomesnė! Ačiū jums kas skaito šią istoriją. Man labai svarbūs jūsų įvertinimai ir komentarai! Myliu jus! ❤❤❤

Love or Blood - Strangers (1) [BAIGTA]Where stories live. Discover now