Love or Blood - Strangers (1) [BAIGTA]

Kitokia Heilė

Atsikėliau anksti ryte. Pažiūrėjau į laikrodį, buvo dar anksti, nusprendžiau apsirengti ir išeiti į lauką pabėgioti. Sportą aš dievinu, ypač bėgimą. Tyliai išėjau iš namų. Lauke nieko nebuvo: nei žmonių, nei gyvūnų, nei vampyrų.
Įsijungusi muziką pro ausines bėgau tiesiai ir sutikau stovintį prie parduotuvės Dereką, jis ko gero irgi bėgioja.
-O! Sveika, Heile.
-Sveikas Derekai.
-Nustebau, kad tu bėgioji.
-Ankščiau kai gyvenau Beacon Hillse, aš dažnai bėgiodavau. Dabar bėgioju retai.
-Iš tavo figūros sprendžiant matosi, kad sportuoji. Gal darai kokius nors pratimus? - paklausė manęs Derekas.
-Šiek tiek darau. - nusijuokiau.
Iš parduotuvės išėjo Elijus, rankuose laikydamas du vandens buteliukus.
-Heile? - nustebo pamatęs mane Elijus.
-O, Elijau, čia tavo draugė atėjo. Mes su ja irgi esame pažįstami. - prasitarė Derekas.
-Ji tiksliau yra mano šeimos narė. - nusijuokė Elijus.
-Kaip suprasti? Jūs giminės? - klausinėjo Derekas.
-Ji pas mane gyvena. Mes ne giminės. - atsakinėjo į klausimus Elijus.
-Tai gal ji tavo mylimoji? - paklausė Derekas.
-Ne! - sušukome abu.
-Ji man yra kaip sesuo. - paaiškino Elijus.
Širdyje šiek tiek nusiminiau, kai Elijus taip pasakė.
-Tai gerai. - apsidžiaugė Derekas.
-Aš gal jau bėgsiu... - pasakiau.
-Ne, Heile, gali bėgti su mumis. - paprašė Derekas.
Nelabai norėjau su jais bėgti, bet sutikau.
Bėgdami tylėjome. Staiga tylą pertraukė Derekas.
-Gal atsisėskime ant suoliuko pailsėti? - pasiūlė Derekas.
Nieko nesakiusi atsisėdau ant suoliuko prie manęs atsisėdo Derekas, o už jo Elijus.
-Aš noriu pažaisti tiesą drasą kaip senais laikais. Bet galime vienas kitam uždavinėti tik klausimus.- išsišiepęs pasakė Derekas.
-Gerai. - stutikau.
-Elijau žaidi? - paklausė Elijaus Derekas.
-Žaidžiu. - pasakė Elijus
-Heile, tu pradėk klausinėti. - liepė Derekas.
-Gerai. Derekai, ar kadanors turėjai merginą? - paklausiau.
-Taip. - atsakė jis.
-Elijau... ar mėgsti česnakus? - paklausiau.
-Taip. - jis pradėjo juoktis.
Aš juokiausi taip pat.
-Elijau, ar ji žino? - sušnibždėjo jam į ausį Derekas.
Elijus linktelėjo.
-Derekai, dabar tavo eilė. - pasakiau.
-Heile, ar esi patyrusi pirmą kartą? - paklausė manęs Derekas.
Po tokio klausimo kažkodėl jaučiausi nejaukiai, bet atsakiau:
-Ne. - pasakiau.
Derekas ir Elijus į mane žiūrėjo įsmeigę akis.
-Oho... - nustebo Derekas.
-Tiesiog nemiegu su kuo papuola. - pasakiau.
-Elijau, ar esi miegojęs su mergina lovoje, bet nieko daugiau nedaręs? Jeigu taip, maždaug kiek kartų?
-Vieną kartą miegojau. - pasakė Elijus.
-Buvai noobas, Elijau. - juokėsi Derekas.
-Tiesiog to nenorėjau ir viskas. - paaiškino Elijus.
-Nu ok. Dabar tavo eilė Elijau. - pasakė Derekas.
-Heile, ar esi turėjusi vaikiną? - paklausė manęs Elijus.
-Taip. - pasakiau.
-Turėjo vaikiną, bet dar nekalta. - juokėsi Derekas.
-Jis bandė, bet jam nepavyko, nes aš nenorėjau to. - paaiškinau.
-Šiknius. - pasakė Derekas.
-Aš matau, kad tu pats esi dar nesubrendęs. - nusijuokiau.
-Subrendęs! - ginčijosi Derekas.
-Neee! - pasakiau.
-Heile, atsakyk man į klausimą: Ar mėgsti sushi? - paklausė manęs Derekas.
-Mėgstu. - nusišypsojau.
-Tai tada nueinam į Sushi barą. Aš, tu ir Elijus. - pasiūlė Derekas.
-Su malonumu. - pasakiau.
Elijus visą laiką tylėjo ir buvo užsisvajojęs.
-Kaip tu Elijau? - paklausė Derekas.
-Gerai. - pasakė jis.
-Heile, tavęs negązdina Elijus, kad jis yra vampyras? - paklausė Derekas.
-Gal aš jau bėgsiu toliau. - pasakiau.
-Per ilgai užsisėdėjom. - pasakė Elijus.
Staiga pribėgo prie manęs Katerina.
-Labas Heile. - taip pasakydama peiliu man įdūrę į pilvą.
-Čia tau už tai, kad tu šokai su Klausu. - pasakė.
Aš sustaugiau iš skausmo.
Elijus atsirado prieš ją ir įkando jai į kaklą, pradėjo siurbti kraują, bet staiga Elijus pradėjo dusti ir smarkiai kosėti.
-Manot, aš kvaila? - pasakė ji.
Aš pilna nepykantos priėjau prie jos ir prispaudžiau ją prie medžio.
-O tu manai, aš kvaila? - nusišypsojau.
Pridėjau ranką prie jos kaklo ir pradėjau ją smaugti.
-Ką tu darai Heile?! - šaukė Derekas.
Katerina užduso... aš ją pasmaugiau... aš to nenorėjau...
-Kas man darosi? - pasakiau ir tuo tarpu mano akyse kaupėsi ašaros. Pamačiau gulintį Elijų.
Aš pribėgau prie Elijaus.
-Elijau, kas yra? - pasakiau.
-Verbena... - pasakė Elijus.
-Kaip suprasti? - paklausiau.
-Verbena nuodinga vampyrams. - paaiškino Elijus.
Aš nutilau.
-Ji tau įdūrė peiliu į pilvą, leisk pažiūrėti. - pakėlęs mano maikutę jis žiūrėjo į mano žaizdą.
-Žaizdos nėra... - pasakė nustebęs Elijus.
-Man greitai gyja žaizdos... - pasakiau.
-Juk tu žmogus... - pasakė Elijus.
-Taip, bet nežinau kodėl taip yra. Man žaizdos gyja labai greitai nuo pat vaikystės. - paaiškinau.
-Heile, ką tu padarei... tu ją nužudei... - be žado stovėjo Derekas.
Elijus netekęs žado stovėjo ir žiūrėjo į mane.
-Aš nežinau... kas man darosi... man verda kraujas...- pasakiau.
-Ką Klausas pasakys... - susirūpino Elijus.
-Nieko jam nesakysim. - pasakiau.
-Reikia atsikratyti lavono. - pasakė Derekas - Tai aš galiu padaryti vienas, o jūs galit eiti namo.
Mes su Elijum palikom Dereką.
-Elijau, tai mes meluosime Klausui? - paklausiau.
-Turėsime... - atsakė Elijus.
Toliau nieko nekalbėjome ir tylėdami grįžome namo.
-O! Parėjo gražuoliai! - pasišaipė Rebeka.
-Rebeka, kas paruošta? - paklausė Elijus.
Rebeka priėjo prie manęs ir paėmė mane už rankos.
-Heile! Tu karšta! Gal turi temperatūros?
-Aš gerai jaučiuosi. - pasakiau.
Prie manęs priėjo Elijus ir pridėjo savo šaltas lūpas man prie galvos.
-Heile, manau tu karščiuoji... - pasakė jis.
-Man viskas, gerai. Ko jūs prie manęs kabinėjaties? - supykusi paklausiau.
Pati net nesuvokiu, kodėl supykau.
-Keista, Heile... kodėl įsižeidei?
-Tau patiktų, kad tave visi saugotų kaip silpną gyvūnėlį? - pikta pasakiau.
Elijus tylėdamas priėjo prie manęs. Paėmė mane už riešo, o aš pati to nejausdama paėmiau už jo riešo taip pat, ir visa jėga spaudžiau jį.
-Heile, kas tau darosi? - paklausė manęs Elijus.
-Nelysk prie manęs! - sušnypščiau.
Į virtuvę atėjo Klausas.
-Kas čia vyksta? - paklausė jis.
-Ne tavo reikalas Klausai... - piktai pasakiau. Ir nuėjau į savo kambarį. Visi stovėjo nieko nesupratę.
Nuėjau į vonią ir gulėjau šaltame vandenyje. Negalėjau savęs valdyti...
Į vonios kambarį įėjo Klausas:
-Heile! Kodėl neužsirakini?
-Ko toks drovus Klausai? Aš visai nedrovi, juk mano kūnas gamtos dovana... - tai pasakiusi išlipau iš vonios, buvau visiškai nuoga - Klausai, būk geras paduok šitą rankšluostį.
Klausas stovėjo visas sustingęs ir tylėdamas padavė man rankšluostį.
-Ačiū. - pasakiau ir praėjau pro jį.
Apsisukusi savo kūną su rankšluoščiu nuėjau į svetainę. Ten sedėjo Elijus.
Aš atsisėdau šalia jo.
-Kodėl toks liūdnas Elijau? - paklausiau.
-Heile, kas tau darosi?
-Iš gerutės margaitės tampu bloga. -įroniškai pasakiau.
Prilečiau savo ranka Elijaus veidą ir įsisiurbiau į jo lūpas.