Love or Blood - Strangers (1) [BAIGTA]

Jausmai

Atsikėliau anksti. Susitvarkiusi, nuėjau į virtuvę, ten jau buvo man paruošta kiaušinienė ir prie kiaušinienės stovėjo Elijus.
Atsisėdau prie stalo.
-Sunki diena buvo vakar? - paklausė manęs Elijus.
-Tau neturi rūpėti. - atsakiau.
-Gal ir taip... Gal nuvešti tave į mokyklą? - pasiūlė Elijus.
-Dėl ko siūlai? Juk kai prašiau tavęs nuvešti mane tu paprasčiausiai nenorėjai, o dabar siūlais pats. - šiek tiek įsižeidusi pasakiau.
-Heile, kodėl tu tokia šiandien blogos nuotaikos? - paklausė Elijus.
-Gal todėl, kad man skaudu... dėl Dženos mirties? - paskiau.
Elijus atsisėdo prie manęs ir pasakė:
-Tu žinai...
Aš tylėjau, nes jau jaučiau, kad verksiu.
-Viskas... aš turiu eiti...
Elijus man paėmė už rankos ir žiūrėjo tiesiai į mano akis:
-Palauk...
Taip sustingę žiūrėdami vienas kitam į akis stovėjome 5 minutes.
-Ko nori Elijau? - paklausiau.
-Aš tave nuvešiu į mokyklą. - pasakė jis.
Jis mane paleido aš nusisukau eiti ir staiga pajutau kažkokį neapsakomai keistą jausmą...
Nuėjau į savo kambarį pasiėmiau kuprinę ir išėjau iš namų. Įsėdau į Elijaus mašiną.
Važiavome link mokyklos tylėdami.
-Heile, mes neturėtume bendrauti ir net šnekėtis. Tu neturi pažinoti žudiko... - pasakė Elijus.
-Elijau. Aš irgi... aš... nužudžiau žmogų. Aš esu kaip tu... - pasakiau į jį žiūrėdama.
-Heile, tu esi vienintelė kuri turi širdį. Ta mergina kuri tingi, ta mergina kuriai atrodo, kad niekas jos nemėgsta, ta mergina, kuri sužinojo, kad yra įvaikinta, ta mergina kuri yra vilkė, ta mergina, kuri bendrauja su vampyrais... Heile, tu esi vienintelė ir nepakartojama. Heile, tu esi ne aš, tu esi Heilė Marshall.
Po tokių Elijaus žodžių aš neturėjau ką pasakyti...
-Ir dar... Heile, tu esi drasi. - taip pasakydamas Elijus paėmė mano riešą kur buvo įkandimo randas ir jį pabučiavo.
-Elijau... nereikia... - pasakiau ir išlipau iš mašinos - Ačiū. - padėkojau.
Elijus nuvažiavo.
-Heile! Omg! Kas tave atvežė? - atbėgusi ir apsikabinusi mane paklausė Lidija.
-Elijus. - pasakiau.
-Su tokia prabangia mašinyte. - pasakė Lidija.
-Gal keiskim temą? - paklausiau.
-Gerai. Heile, žinok susiradau naują vaikinuką jis labai geras... - gyrėsi Lidija.
-Palauk, Lidija, aš tuoj nueinu prie savo spintelės ir ateinu iki tavęs. Gerai?
-Gerai.
Priėjusi prie savo spintelės atsidariau ją, ir pasiėmiau savo daiktus. Uždariusi spintelę pamačiau Stefaną.
-Sveika, Heile.
-Labas.
-Kaip jautiesi?
-Šiaip sau. Ate Stefanai...
-Iki Heile, susitiksim Anglų pamokoj.
Prie manęs pribėgo Lidija:
-Kas čia toks? Gražuolis...
-Nesvarbu Lidija... - pasakiau.
-Heile! Tu pradėjai turėti kažkokių paslapčių.
-Lidija, kada būsiu pasiruošusi, viską papasakosiu.
-Nesuprantu tavęs Heile...
-Lidija, paprasčiausiai aš esu blogos nuotaikos. Aš geriau išklausyčiau tavęs. Pasakok kas tas vaikinukas kuris tau patinka.
-Sveikos panelės! - sušuko Devina.
-Labukas! - apsikabino Deviną Lidija.
-Labas, Devina, kaip tavęs pasiilgau! - stipriai taip pat apkabinau Deviną.
-Kas naujo? - paklausė Devina.
-Aš turiu naują vaikiną! - garsiai sušuko Lidija.
-Ššš... tyliau Lidija. Turbūt visa mokykla išgirdo... - ramino Lidiją Devina.
-Na, Lidija, pasakok. - paraginau.
-Žodžiu buvo taip: aš ėjau vakar gatve ir iškrito iš rankų mano telefonas. Jo ekranas sudužo. Prie manęs priėjo jis pakėlė nuo žemės telefoną ir pasakė "Kaip matau prasti reikalai." Aš nieko jam nesakiau ir žiūrėjau į jo mėlynas akis... man jis patiko. Jis iškarto nuėjo į parduotuvę ir nupirko naują telefoną. - Lidija ištraukė iš kišenės savo naujajį telefoną ir parodė jį mums jis buvo Apple iPhone 6S - mes su juo vėliau dar šnekučiavomės ir galiausiai nuvažiavau su juo į jo namus, ten mes smagiai praleidom laiką...
Lidijos pasakojimą nutraukė skambutis ir pasakojimą Lidija tęsė anglų pamokoje.
-Lidija! Nejaugi tu... - negalėjo patikėti Devina.
-Taip. O ką? - šypsodamasi pasakė Lidija.
-Tu su juo permiegojai? - nustebau.
-Nu taip. - pasigyrė ji.
-Tu jo dar gerai nepažįsti, o jau su juo... - pasakiau.
-Parodysiu facebook chatą ir jo foto. - pasakė Lidija.

Deimonas Salvatore

Lidija: Labukas, ačiū už iphon'ą ir gerai praleistą laiką.
Deimonas: Nėra už ką saulele.
Lidija: Tai gal būnam pora? :)*
Deimonas: Neprošal būtų man tokia gražuolė kaip tu.
Lidija: Tai norėtum?
Deimonas: Seksas vakar man patiko, todėl galim būti pora.
Lidija: O! Jau vėlai, labanakt mažiuk. :*
Deimonas: Labanakt.

-Lidija, manau jis nori tavęs tik dėl pramogos... - pasakė Devina.
-Man irgi taip atrodo... - pasakiau.
-Jūs man pavydit tokio gražuolio Deimono Salvatore... tokio niekada neturėtumėt! - supyko Lidija.
-Atsiprašau, Deimono Salvatore? - paklausė Stefanas.
-Tu ką nors žinai apie Deimoną? - paklausiau.
-Deimonas mano brolis. Siūlyčiau su juo neprasidėti... - įspėjo Stefanas.
-Dar vienas... - nepatenkinta pasakė Lidija.
-Kas čia per pokalbiai? - paklausė prie mūsų priėjęs mokytojas.
Visą laiką sedėjom ir žiūrėjom ką aiškina mokytojas.
Mano kelnių kišenėje kažkas suvibravo. Pažiūrėjusi į telefoną pamačiau žinute nuo Devinos:
Devina: Tas naujokas į tave spokso.
Pažiūrėjau į Stefaną ir jam nusišypsojau. Stefanas nusišypsojo man.
Nuskambėjo skambutis mes visi išėjome iš klasės.
-Klausyk, Lidija, neprasidėk su Deimonu. - pasakiau aš jai.
-Tu paprasčiausiai pavydi man.
-Lidija, kaip aš galiu tau pavydėti, jeigu aš jo nepažįstu?
-Heile, aš tau turiu kai ką pasakyti. - pasakė Devina.
-Sakyk, Devina.
-Aš, Elijus, Lidija, Deimonas šiandien susitiksim pas tave namuose. - pasakė ji.
-Kaip suprasti? Tu su Elijum pora? - paklausiau.
-Kol kas draugai. Kadangi Elijus norėjo labiau susipažinti taigi bus toks dvigubas pasimatymas. - nusišypsojo Devina.
Aš nesidžiaugiau tai sužinojusi, aš jaučiausi taip žiauriai, kaip dar niekad taip nesijaučiau.
-Aš einu į tualetą. - greitai pasakiau.
Eidama į tualetą aš nieko nemačiau ir į kažką atsitrenkiau.
-Heile. - kažkas pasakė mano vardą.
-O... Stefanai... - išlemenau.
-Kažkas blogai? - paklausė Stefanas.
-Ne... nieko... viskas gerai... - greitai atsakiau.
-Aš žinau, kad tau kažkas blogai. - pasakė Stefanas.
-Lidija susitinka pas mane namuose su Deimonu. Tai... nelabai noriu, kad jie būtų pora... - pasakiau Stefanui.
-Aš ateisiu kartu su Deimonu. - pasakė Stefanas.
-Tikrai? Bet ten bus dvigubas pasimatymas - nustebau.
-Tada kviečiu tave į pasimatymą. Eisi? - pasiūlė Stefanas.
-Eisiu. - pasakiau.
-Tada pasakyk, kad pasimatymas bus trigubas. - nusijuokė Stefanas.
Aš priėjau prie Devinos ir Lidijos.
-Tau jis vis dar rūpi? - paklausė Devina.
-Ne... aš būsiu su Stefanu. - nusišypsojau.
Nors iš tikrųjų jaučiau, kad man rūpi Elijus.
Pamokos praskriejo greitai. Aš nekantraudama laukiau vakaro.
-Iki vakaro! Lidija ir Devina! - atsisveikinau su jomis.
-Iki! - atsisveikino jos abi su manimi.
Aš pasilikau laukti Elijaus.
Elijus atvažiavo po 10 minučių. Jis išlipo iš mašinos ir atidarė man duris. Aš įsėdau.
-Elijau, aš galiu pati atsidaryti duris...
-Atsiprašau mano toks įprotis. - pasakė Elijus.
Nežinojau ar man reikia ką nors pasakoti apie tą vakarą jam, ar ne.
-Girdėjau, kad tu draugauji su Devina. - užsiminiau.
Elijus tylėjo. Tada aš irgi tylėjau, laukiau iš jo atsakymo, bet jis man taip ir neatsakė...