Love or Blood - Strangers (1) [BAIGTA]

Keistas elgesys

Atsikėlusi pamačiau šalia gulintį Elijų. Jis jau buvo pabudęs ir žiūrėjo į mane.
-Tu visą laiką spoksojai į mane? - paklausiau.
-Taip, nes neturėjau ką veikti. - atsakė jis.
-Noriu vėl miegot... - pasakiau aš jam.
-Mums reikia ruoštis į mokyklą. - pasakė Elijus.
-Aš tokia pavargus... - norėdama miego pasakiau.
Išgirdau messenger'io garsą.
-Turbūt čia man. - pasakiau.
Nuėjusi paėmiau telefoną. Radau Lidijos žinutę:
Lidija: Nepyk ant manęs Heile, tai jis yra daunas, kad man neatrašo... :*
Aš svarčiau ką atrašyti...
Heilė: Nepykstu ant tavęs Lidija.
-Kas tau rašo, Heile? - paklausė Elijus.
-Nesvarbu. - atsakiau ir nuėjau apsirengti. - Elijau, dabar spoksosi, kaip apsirengiu?
-Oj... ne... aš... išeinu. - sumikčiojo jis.
Paslapčia nusijuokiau. Bet vis tiek būtų nemalonu, jeigu jis matytų mane nusirenginėjančią.
Jau pilnai susiruošusi nuėjau į valgomąjį. Atsisėdau prie stalo ir valgiau pusryčius. Prie manęs prisijungė Rebeka:
-Heile, gal norėtum ateiti šiandien į vakarėlį?
-Kokį? - paklausiau.
-Penktadienio vakarėlis vadinasi. Bus smagi kompanija, supažindinsiu tave su naujais veidais. Jeigu jautiesi nedrasiai gali pasikviesti ir savo drauges! Pamtysi! Bus smagu! - įtikinėjo Rebeka.
-Ateisiu. - pasakiau Rebekai.
-Nepamiršk atsivesti savo draugių. Beje, vakarėlyje yra aprangos kodas, kad merginoms reikia ateiti su proginėmis suknelėmis. - papasakojo Rebeka.
-OMG! Aš neturiu tokios suknelės! Aš nemėgstu nešioti suknelių...
-Kokia tu mergina, kad nemėgsti nešioti suknelių! - pasibaisėjo Rebeka. - Nieko tokio parėjusi iš mokyklos kartu su tavimi pasirūpinsiu viskuo.
-Gerai. Rebeka... - pasakiau.
Į valgomąjį atėjo Klausas su mergina. Aš tą merginą pažinojau ji vardu Katerina.
-Mes su Katerina norim pasilikti čia namuose dviese, tad į mokyklą šiandien neisiu. - pasakė Klausas.
-Klausai, tau neužtenka panelių? - paklausė Rebeka.
-Žinok, Rebeka, aš nežinau ką daryti kai prie mane jos pačios limpa. - gyrėsi Klausas. - Tiesa Katerina?
-Klausai, aš dėl tavęs kraustausi iš proto. - taip pasakydama ji įsisiurbė jam į lūpas ir jie nekreipdami dėmesio pradėjo laižytis.
-Aš gal paliksiu jus čia vienus, einam Rebeka. - pasakiau ir mudvi su Rebeka išėjom.
-Kiek jis merginų taip išnaudoja? - paklausiau Rebekos.
-Čia pačių merginų klaida, kad jam jos kariasi ant kaklo. - atsakė Rebeka. -Gerai, aš einu ruoštis į mokyklą. - Rebeka išėjo. Aš nuėjau į savo kambarį.
Nuėjusi į savo kambarį svarsčiau kas galėtų mane nuvešti į mokyklą, o gal eiti pėsčiomis? Pasiėmusi kuprinę nuėjau į svetainę prie Klauso.
-Klausai, gal galėtum mane nuvešti į mokyklą? - paprašiau jo.
-Ne! Nematai, kad aš užsiėmęs?! Be to, nuo kada aš tave turiu vežioti į mokyklą? - supyko Klausas.
-Bet, darbar lyja... - paaiškinau aš.
-Kas tu tokia, kad Klausas turi tau pataikauti??? - piktai paklausė Katerina.
Nieko nesakiusi parėjau į savo kambarį. Svarsčiau ką man daryti. Už lango stipriai lijo... Galiausiai sugalvojau paprašyti Elijaus. Išėjusi iš savo kambario, priėjau prie Elijaus kambario durų (Šalia mano kambario už sienos yra Rebekos kambarys, priešais mano kambarį - Klauso kambarys, o už klauso kambario sienos buvo Elijaus kambarys, tiksliau tariant Elijaus kambarys buvo prieš Rebekos kambarį.). Pasibeldžiau į Elijaus Kambario duris. Jų niekas neatidarė. Nusprendžiau, įeiti į jo kambarį pati.
Įėjau į kambarį. jo kambarys buvo tamsus. Užuolaidos užtrauktos, langai uždaryti. Pamačiau jį kažką pasiėmusį į rankas.
-Heile! Išeik! - rėkė Elijus.
-Elijau... - norėjau pasakyti kažką.
-Išeik. Heile! Ne dabar! - šaukė nusisukęs Elijus.
Gal jam bloga nuotaika... kodėl jis ant manęs rėkia...
-Ko stovi Heile! Nešdinkis iš čia!!! - rėkė jis.
Aš nieko nesakiusi uždariau duris...