Love or Blood - Strangers (1) [BAIGTA]

Nesusivaldymas

-Katerina? - paklausė nustebęs Stefanas.
Katerina stovėjo visa apsiašarojusi.
-Išvažiuoju, o tu jau su kita...
-Ka... Katerina... - nustebau.
-Heile... - pasakė Stefanas
-Heile, manei, kad mane nužudei? - juokėsi Katerina.
-Aš tavęs nenorėjau nužudyti... kaip tu išgyvenai?
-Mes su Klausu artimai bendraujame. Aš gėriau jo kraują. - pasakė ji.
-Katerina, ką čia darai? - paklausė Stefanas.
-Stefanai, aš tave myliu. - pasakė Katerina.
-Stefanai, ji tavo mergina? - paklausiau.
-Esu jo mergina, o tu meilužė. - atsakė Katerina.
-Stefanai... ar tai tiesa? - paklausiau.
-Taip, bet dabar aš myliu tave. - pasakė Stefanas.
-Dabar? - nejaučiau, kaip ašaros bėgo savaime - Stefanai... tu mane apgaudinėjai... tu daveisi su ja.
-Katerina, tu ir mane išdavei? - tarpduryje stovėjo Klausas.
-Klausai, mūsų meilė buvo netikra, pats tai žinai. Stefanas su manimi elgiasi gerai ir švelniai.
-Stefanai, dabar pajausi, kas yra išdavystė. - nusišypsojo Klausas ir pažiūrėjo į mane.
-Klausai! Nelysk prie jos! - rėkė Stefanas.
Stefaną laikė Katerina. Aš bandžiau išbėgti iš kambario, bet Klausas mane pagavo ir nuplėšė mano vėrinį.
-Paleisk! Klausai! - rėkiau.
-Oho! Kodėl taip priešiniesi? - ironiškai nusišypsojo Klausas.
-Paleisk! - rėkiau.
-Heile, dabar darysi kaip aš liepsiu... ir vėliau sakysi, kad visa tai buvo tavo iniciatyva... - žiūrėdamas į akis pasakė Klausas.
-Heile, ne! - šaukė Stefanas.
-Pabučiuok mane, Heile. - pasakė Klausas.
Aš negalėjau pasipriešinti ir pabučiavau jį. Mes pradėjome glamonėtis.
-Klausai! Paleisk ją!!! - šaukė Elijus.
-Elijau, matai? Jai tai patinka! - juokėsi Klausas.
Aš norėjau nustoti, bet negalėjau. Ašaros tekėjo iš mano akių, bet negalėjau nieko padaryti.
Elijus pribėgo prie Klauso ir trenkė jam į veidą.
-Brolis išduoda brolį, dėl kažkokios kalės. - šypsojosi Klausas.
Aš įsiutusi įkandau Klausui į ranką. Klausas rėkė iš skausmo. Aš bėgau, bet Elijus mane pagavo ir apsikabino.
-Viskas gerai... Heile... viskas gerai... - ramino mane Elijus.
-Ką tu padarei, Heile? - išsigando Katerina ir puolė mane, bet Elijus mane apgynė.
-Tu dar pasigailėsi. - įpykęs pasakė Klausas.
Elijus paėmė mane už rankos ir mes kažkur dingom.
Atsidūriau prie kažkokio namo.
-Elijau, kur mes esame? - paklausiau.
-Heile, būsim čia kol viskas nurims... - pasakė Elijus.
Mano telefonas pradėjo skambėti. Pamačiau ekrane užrašyta: Stefanas.
Atmečiau ir išjungiau telefoną.
-Elijau, kas atsitiks Klausui? - pasakiau sunerimusi.
-Jam nieko neatsitiks, nes jis grynakraujis hibridas. - paaiškino Elijus.
-Ar mano įkandimas mirtingas?
-Tik vampyrams, bet grynakraujams tokiems kaip man ir Rebekai būna tik haliucinacijos ir kliedėjimai.
-Elijau, aš nejaučiu jokio pasigailėjimo...
-Dėl įkandimo tu gali nieko nejausti. - paaiškino Elijus.
Aš nuėjau prie veidrodžio ir išsižiojau, pamačiau iltis.
-O Dieve... - pamačiusi pradėjau panikuoti.
-Heile, tau viskas gerai... - apkabino mane Elijus.
-Kodėl! Kodėl aš turiu taip kentėti? - verkiau.
-Heile, viskas gerai... ššš... viskas gerai... - pasakė Elijus.
Į namą įėjo kažkokia mergina.
Pamačiusi ją aš virpėjau. Noras ją sudrąskyti buvo nenumaldomas.
-Elijau... laikyk mane... - pasakiau.
Iltys jau buvo išdygusios.
-Heile! Valdykis! - laikė mane Elijus.
-Bėk iš čia! - rėkiau tai merginai.
Bet mergina niekur nėjo
-Negaliu... - pasakė ji.
-Ji užkalbėta... - pasakė Elijus.
Aš pastūmiau Elijų ir bėgau dideliu greičiu prie tos merginos. Pargrioviau ją ir pradėjau drąskyti, girdėjau jos klyksmą, bet darydama visa tai aš buvau laiminga, man visa tai patiko...
Mergina gulėjo kraujyje.
-Neee!!! - rėkiau aš atsigavusi.
Buvau visa kruvina.
-Man patikai, Heile. - įėjo Klausas.
-Klausai, ką tu padarei?! - rėkė Elijus
-Aš sutaisysiu Heilę. - pasakė Klausas.
-Klausai, nedaryk to. - paprašė Elijus.
Aš atsiklaupusi verkiau.
-Elijau, pažiūrėsim ar tu moki valdytis. - juokėsi Klausas.
-Jis moka valdytis, Klausai. Jis moka valdytis, čia aplink žmogaus kraujas... - pasakiau.
Klausas priėjo prie manęs. Pakėlė mane nuo žemės apsikabino mane iš nugaros.
-Pažiūrėkim... - sušnibždėjo Klausas man į ausį.
Elijus su visa jėga trenkė Klausą į sieną. Klausas atsikėlė ir trenkė Elijui. Elijus surėkė man:
-Bėk Heile! Bėk!!!
Aš pradėjau bėgti, bet paslydau ant kraujo ir nukritau. Klausas priėjo prie manęs ir į kando man į kaklą. Kraujas pradėjo bėgti.
-Dabar tu užmokėsi už jos mirtį! - šaukė Klausas.
Aš verkiau. Norėjau, kad visa tai pasibaigtų.
Mačiau, kaip Elijus valdosi. Jis iš visų jėgų valdosi.
-Elijau, tu esi užkeiktas! Tu turi žudyti tik tai, kas tau rūpi. Nagi Elijau! Išsiurbk ją!
Elijus valdėsi... bet negalėjo ir pagriebė mane ir pradėjo siurbti mano kraują.
Girdėjau, kaip Klausas juokiasi.
-Heile, tau patiko, kai žudei tą mergina. Tu jautei malonumą. - juokėsi Klausas.
Aš praradau sąmonę...