Love or Blood - Strangers (1) [BAIGTA]

Keistas Klausas

Pamokos baigėsi. Ieškojau Stefano, kad mane parveštų namo. Niekur jo neradau. Nuėjau prie savo spintelės, atidariau ją ir radau pilną helio balionu su užrašu: "Happy birthday". Pasiėmiau balionus ir supratau, kad teks eiti pėsčiomis visą kelią apsikrovusi balionais.
Ėjau namo ir atrodžiau iš tikrųjų kvailai. Iki namų ėjau gal kokį 40 minučių. Priėjusi namų duris paėmiau už rankenos. Durys užrakintos.
-Kaip keista, kad nieko nėra... - pasakiau sau.
Atrakinau duris ir įėjau į vidų. Kažką išgirdau svetainėje.
-Ar čia kas nors yra? - sušukau - Rebeka? Elijau? Klausai?
Niekas neatsakė.
Ėjau link svetainės. Įžengusi į svetainę pamačiau visus savo draugus.
-Su gimimo dienaaa! Su gimimo dienaa! Su gimimooo su gimimooo! SU GIMIMO DIENA!!! - dainavo visi: Lidija, Devina, Deimonas, Elijus, Stefanas, Rebeka, Derekas.
-Ačiū! - padėkojau - Bet nereikėjo viso šito...
-Heile, reikėjo! Reikėjo! O dabar išvyniok mano ir Deimono dovaną! - nekantravo Lidija.
Aš pažiūrėjau į Deimoną. Jis man jau dovanojo dovaną, bet paėmusi dovaną ją išvyniavau ir radau kvietimą į pokylį.
-Rimtai, Lidija? - paklausiau visai nenustebusi.
-Visiškai rimtai.
-Lidija, kam leisti didelius pinigus į pokylį... juk žinai, kad aš... nemėgstu puoštis...
-Deimonas čia išrinko. Beje, tau Heile teks priprasti. Eis Devina ir Elijus, aš ir Deimonas, tu ir Stefanas. - šypsojosi Lidija.
-Ačiū labai. - nusišypsojau.
-Na, o dabar išvyniok mano! - šaukė Devina.
Paėmiau Devinos dovaną. Ją išvyniojusi radau knygą.
-Tai knyga, bet Heile, tau prireiks jos. - pasakė Devina.
-Ačiū Devina. - padėkojau.
-Atėjo mano eilė. - pasakė Derekas.
-Atėjo, Derekai. - nusijuokiau.
-Su gimtadieniu Heile. - nusišypsojo Derekas.
-Ačiū! - padėkojusi išvyniavau dovaną radau sportinę liemenėlę ir sportines tympas.
-Nežinojau tavo dydžio, tad teko pasiknaisioti po tavo daiktus. - juokėsi Derekas.
-Derekai... - nusišypsojau.
-Ka? Juk Elijus leido! - toliau juokėsi Derekas.
Prie manęs priėjo Elijus ir padavė savo dovaną.
-Ši dovana gal bus pati paprasčiausia, bet manau, ji tau labiausiai patiks.
-Ačiū, Elijau. - padėkojusi ėmiau atidarinėti dėžutę.
Elijus paėmė mane už rankos:
-Heile, neatidaryk čia prie visų. Šią dovaną atidaryk kai būsi visiškai viena. Su gimtadieniu, Heile!
-Elijau, kokią paslaptį slepi? - ironiškai šypsojosi Klausas įėjęs į svetainę.
-Nieko neslepiu. Klausai, negadink šventės. - atsakė Elijus
-Žinau, kad Elijus padovanavo Heilei savo apsaugą. - šypsojosi Klausas.
-Heilė jau turi apsaugą. - įsižeidė Stefanas.
-Vaikinas gina savo panelę... Kokia drama... ak... - šaipėsi Klausas.
-Klausai, eik iš čia jeigu neturi ką pasakyti. - supyko Elijus.
-Kodėl neturiu ką pasakyti? - ironiškai paklausė Klausas.
Tai pasakęs jis priėjo prie manęs su didele rožių puokšte, toje puokštėje buvo 100 rožių.
Aš stovėjau nustebusi.
-Su gimtadieniu, Heile. - tai pasakęs Klausas pabučiavo man į lūpas ir nuėjo.
-Kas čia ką tik buvo?! - nustebusi paklausė Lidija.
Aš stovėjau ir tylėjau. Pažiūrėjau į Stefaną. Jis stovėjo taip įpykęs, kad atrodė, jog Klausą perplėš pusiau.
-Stefanai... - pasakiau.
-Tas šiknius vaizduojasi geradariu. - tai pasakęs jis nulekė prie laiptų, bet Elijus jį sustabdė.
-Stefanai, dabar nevieta ir nelaikas...
-Aš jį sudrąskysiu!!!
-Stefanai! Liaukis! - rėkiau.
-Stefanai, dabar Heilės gimtadienis. Nesugadink jai šventės. - pasakė Elijus.
-Aš pats matau, kaip tu nori sudrąskyti Klausą į skutelius ir įdomu kodėl? Aš jau žinau atsakymą į klausimą. - pasakė Stefanas.
-Stefanai! - užrėkiau.
Stefanas nusiramino.
-Atleisk, Heile... aš daugiau nepavydėsiu...
-Stefanai, jis manęs nesužavėjo su 100 rožių. Man nesvarbu ką dovanoja, man svarbu kas dovanoja. - apsikabinau Stefaną.
Apsikabinusi pažiūrėjau į Elijų. Elijus nuleido galvą ir žiūrėjo į apačią. Aš paleidau Stefaną.
-Einam švęsti. - pasakiau nusišypsojusi.
Lidija paleido muziką. Elijus laikė tortą su 18 žvakučių kurias sugalvojusi norą užpučiau.
Prie manęs priėjo Devina.
-Heile, kas čia buvo iš Klauso... tai buvo neįtikėtina...
-Nežinau, ką sakyti... nesuprantu ar jis taip padarė rodydamas rūpestingumą ar kažką regzdamas?
-Heile, ką jautei kai Klausas tave pabučiavo?
-Nežinau...
-Heile, ar tau patiko tai?
-Ne... aišku, kad ne...
-Labai keista...
-Keista tai, kad Klausas manęs nekenčia, o dabar...
-Manau, nereikėtų visu šituo tikėti...
-Aš irgi taip manau, o dabar geriau viską užmirškim... - nusišypsojau.
Mes valgėm tortą ir juokėmės.
-Heile, keliausi į Havajus su Stefanu? - paklausė Rebeka.
-Taip. - atsakiau.
-Heile, tu supranti, kad aš nemėgstu Stefano, tai labai tavęs pasiilgsiu... - pasakė Rebeka.
Aš nusišypsojau.
Prie manęs priėjo Deimonas.
-Išskrendi į romantišką kelionę?
-Deimonai, ar gražu klausytis svetimų pokalbių?
-Sorry, sorry. - nusišypsojo Deimonas - Tai... ką veikiam?
Aš nieko nesakiusi nuėjau prie Stefano.
-Stefanai...
-Kas yra, Heile?
-Einam kai kur. Turime pakalbėti apie Deimoną.
Mes abu nuėjome į mano kambarį. Aš jį pabučiavau.
-Myliu tave, Stefanai! - tai pasakiusi stipriai apkabinau jį.
-Kas čia vyksta?! - kažkas pasakė man už nugaros.
-Katerina? - nustebęs paklausė Stefanas.