Nejaugi tai pavydas?

761 35 0
                                    

Visą pamoką prakalbėjom apie Elijų. Man jau buvo visa tai nusibodę. Nuskambėjo skambutis. Prasidėjo ilgoji pertrauka. Nuėjom į valgyklą, pavalgėm ir dar pavėpsojom į Klausą, kaip jis glamžosi su Katerina ant stalo. Buvo šlykštu... neturi visai gėdos...
Skubėjau pavalgyti, nes nenorėjau matyti Klauso besiglamžant su kažkokia pamaiva. Pavalgiusi palikau Lidiją ir Deviną. Išėjusi iš valgyklos, išėjau į lauką, ten buvo suoliukas. Besedėdama mačiau Klauso porshe, svajojau tą porshe apmėtyti su pomidorais ir jį subjauroti. Po tokių savo svajonių nusijuokiau.
Pavalgiusios Lidija ir Devina priėjo prie manęs.
-Na, Heile, parašyk jam "Labas". -ragino mane Lidija.
Išsitraukiau telefoną. Pasijungiau messenger'į:

Elijus MaikolsonasYou're friends on facebook

Oops! Ang larawang ito ay hindi sumusunod sa aming mga alituntunin sa nilalaman. Upang magpatuloy sa pag-publish, subukan itong alisin o mag-upload ng bago.

Elijus Maikolsonas
You're friends on facebook.

-OMG! Tu dar su juo nechatinai? - nustebo Lidija.
-Aš juk sakiau, kad aš su juo nelabai bendrauju... - paaiškinau.
Heilė: Labas. :)
-Na, Lidija... parašiau. - pasakiau jai.
-Parašyk jam, kad mane pridėtų prie facebook draugų. - paprašė Lidija.
Elijus: Labas.
-Atrašė! Atrašė! Žiūrėk Heile! - džiaugėsi Lidija.
Heilė: Gal galėtum pridėti Lidiją Martin per facebook? -.-
Elijus: Kodėl?
Heilė: Ji su tavim nori susirašinėti.
Elijus: Na, jeigu tu taip nori, pridėsiu.
Heilė: Ačiū. ^^
Elijus: NP.

-Patenkinta? - paklausiau Lidijos.
Lidija šokinėjo iš laimės ir mus išbučiavo.
-Ačiū tau Heile! Ačiūūū! TU PATI NUOSTABIAUSIA! - dėkojo ji man.
-Pažiūrėk ar bent pridėjo į draugus. - pasakė Devina.
Lidija pažiūrėjo į telefoną ir pasakė:
-Pridėjooo! - šaukė ji.
Aš šypsojausi, bet viduje jaučiau pavydą.
-Aš jam parašysiu "Labas". - pasigyrė Lidija.
Mes abi su Devina sedėjom ant suoliuko ir žiūrėjom į besidžiaugiančią Lidiją. Jaučiau, kad Devinai taip pat patinka Elijus, nes ji nesidžiaugia, o tik prisidangsto, kad Lidiją saugo.
-Jis man neatrašo... - nuliūdo Lidija.
-Palauk, gal dar atrašys. - paguodė Lidiją, Devina.
-Heile, paprašyk jo, kad atrašytų. - paprašė ji manęs.
-Aš ir taip daug tau padariau Lidija... - pasakiau jai.
-Tik vieną žinutę... ar gaila? - maldavo manęs Lidija.
-Žinai, ką Lidija, aš nesikišiu į tuos dalykus daugiau. Darykit kaip norit. - taip pasakydama palikau Lidiją ir Deviną.
-Kokia tu draugė! - šaukė man Lidija, o aš nieko nesakydama nuėjau į mokyklos pastatą.
Mokykloje nieko nebuvo. Aš staiga prisiminiau, kad klausimyno atsakymų gali būti istorijos kabinete. Nuėjau į istorijos kabinetą. Pradėjau knaisiotis po stalčius ir spinteles, bet neradau.
-Kažko ieškai? - paklausė manęs Klausas.
-Nejaugi dar tu man gadinsi nuotaiką...
-Gal... - taip pasakydamas Klausas paėmė mano ranką.
-Prašau nespausk jos... - maldavau jo.
-Leisk atspėti kodėl tu čia... hm... nemoki istorijos ir ieškai atsakymų? Tiesa? - taip man sakydamas jis savo rankuose laikė popieriaus lapą, kuriame buvo visi klausimyno atsakymai.
-Duok! - paprašiau.
-Tavęs mamytė, nemokė, kad be atlygio nieko negaunama? - šnibždėjo jis man į ausį, apsikabinęs mane iš nugaros. - Teisybė! Juk tu niekada neturėjai mamos. -nusijuokė jis.
-Kiek žinau tu irgi... - pasakiau.
-Hmm... gal... bet aš turiu. Juk tu nežinai mano gyvenimo visų detalių... - sumurmėjo jis.
-Gali mane paleisti... - paprašiau.
-Aš tau atiduosiu atsakymus, bet tu man atsakyk į klausimą. - davė pasiūlymą Klausas.
-Nereikia man to tavo nudriskusio lapo. - pikta jam pasakiau.
-Nereikia? Tai gerai... -jis mane paleido ir ėjo link durų.
-Kokio klausimo norėjai manęs paklausti? - vis dėl to sugebėjau paklausti jo.
Jis priėjo prie manęs:
-Kodėl tu delsei parašyti Elijui, kai ta kekšė tavęs labai prašė?
-Visų pirma ta kekšė yra mano geriausia draugė ir prašau jos taip nevadinti! - supykau. - Visų antra aš delsiau dėl to, kad mes dar nežinome koks iš tikrųjų yra Elijus. Gal Elijus yra blogesnis už patį tave.
-Tiesa... Elijus iš tikrųjų yra ne žmogus, o žvėris... - pasakė Klausas išeidamas pro duris.
-Ką turi omenyje? - paklausiau. - Ar atiduosi man atsakymus?
Klausas grįžo:
-Sužinosi. - nusijuokė. - Atsakymų negausi, nes tavo atsakymas nebuvo toks koks turėtų būti.
Jis dingo man iš akių. Aš susinervinau ir išėjau į lauką. Mačiau kaip Klausas flirtuoja su Katerina... Kaip jis gali taip greitai...

*Nuotraukoje yra Katerina. Paspaudus ant nuotraukos pamatysite visą vaizdą.*

Love or Blood - Strangers (1) [BAIGTA]Tahanan ng mga kuwento. Tumuklas ngayon