Love or Blood - Strangers (1) [BAIGTA]

Išsiblaškymo valandos

Atvažiavome į vakarėlį.
-Kodėl mes į tūsą varom su proginėm suknelėm? - paklausė Lidija Rebekos.
-Todėl, nes toks aprangos kodas. - paaiškino Rebeka. - Mes rinksime gražiausią porą ir stulbinančią šio vakaro merginą.
-OMG!!! Kaip noriu būti šio vakaro karalienė! - šaukė Lidija.
Įėjusios į vidų pamatėme daug žmonių.
-Žiūrėk čia yra klausas. - sušnibždėjo man į ausį Devina.
Aš nekreipiau dėmesio... Ėjau paskui Rebeką.
-Galite daryti ką norit. - pasakė Rebeka.
-Gali mane supažindinti su čia esančiais žmomėmis? - paprašė Lidija Rebekos.
Lidija ir Rebeka kažkur nuėjo.
Aš vaikščiojau su Devina. Staiga prie Devinos priėjo kažkoks vaikinas ir paprašė jos pašokti. Devina pažiūrėjo į mane, o aš žiūrėjau į juos abu ir nuoširdžiai nusišypsojau.
Stovėdama prie baro žiūrėjau į ateinančius žmones. Mačiau Klausą su savo mergina Katerina, mačiau ir Elijų ateinanti pro duris. Pamačiusi Elijų sustingau, pajutau baimę. Pirmą kartą savo gyvenime bijojau Elijaus, bet ne Klauso.
Prie manęs priėjo kažkoks vaikinas ir paprašė pašokti. Aš sutikau. Mes jau šokome.
-Koks tavo vardas? - paklausė jis manęs.
-Heilė. - atsakiau.
-Malonu susipažinti su tavimi Heile, mano vardas Derekas.
-Koks įdomus vardas. - pasakiau ir žvalgiausi aplinkui.
-Kodėl tokia sunerimusi? - paklausė Derekas.
Tylėdama žvalgiausi toliau. Pamačiau Elijų, kuris į mane žiūrėjo pilnu nepykantos žvilgsniu.
-Klausyk, jeigu pažįsti vieną vaikiną vardu Elijus, venk jo... - įspėjau jį.
-Kodėl? - paklausė Derekas.
-Jis iš pradžių atrodo malonus, bet vėliau paaiškėja kas jis toks iš tikrųjų. - paaiškinau jam.
-Jis mano geriausias draugas. - nusuprasdamas ką aš sakau, pasakė Derekas.
-Su juo ir aš gerai sutariau...
-Ką tu nori pasakyti? - paklausė jis.
-Galima? - kažkas paklausė.
Pamačiau Elijų šalia savęs.
-Ne. - pasakiau.
-Gali Elijau. - pasakė Derekas.
-Bijai manęs? - paklausė Elijus manęs.
-Ne. - atsakiau, bet širdis trankėsi bebrotiškai iš baimės.
Elijus priglaudė savo šaltą ranką prie mano širdies.
-Jaučiu, kad bijai... - pasakė Elijus.
Jis paėmė mano ranką ir priglaudė prie savo širdies.
-Ką jauti? - paklausė manęs Elijus.
-Šaltį... - pasakiau.
-Ką jauti? - šį kart griežtai paklausė Elijus.
-Šaltį... negailestingumą... šaltakraujį... žvėrį... plėšrūną... nepatikimą žmogų. - tai pasakiusi nuėjau, o jis sustingęs žiūrėjo į mane.
Eidama tolyn nuo Elijaus akys prisipildė ašarų. Sau pasakiau:
-Šį kartą neverksiu dėl jo... neverksiu...
-PONIOS IR PONAI! SVEIKI SUSIRINKĘ! DABAR VYKS GRAŽIAUSIOS POROS RINKIMAI! TAIGI, KAS NORI ATEIKITE ANT SCENOS. - išgirdau Rebekos balsą.
Atbėgusi Lidija mane įsitempė į sceną. Scenoje jau Stovėjo Klausas, o kitoje pusėje šalia mūsų stovėjo Katerina. Pamačiau, kad į sceną atėjo Elijus. Jis atsistojo prie Klauso ir žiūrėjo į mane. Aš stengiausi nebijoti.
-VAIKINAI! PASIRINKITE MERGINAS! - pasakė Rebeka.
Visi vaikinai jau rinkosi merginas. Mane kažkas švelniai paėmė už rankos. Tai buvo Klausas.
-Turime sutramdyti Elijų. - pasakė jis man.
Aš linktelėjau.
-JAU VISI IŠSIRINKOTE? LEISKITE MUZIKĄ! - girdėjau Rebekos balsą.
Aš nejausdama savęs, prisiglaudžiau prie Klauso. Klausas manęs neatstūmė.
-Ką darysime su Elijumi? - paklausiau Klauso.
-Dabar tiesiog šok su manim. - pasakė Klausas.
Šokdama su Klausu pažiūrėjau į Elijų. Elijus žiūrėjo į mane. Pamačiusi su kuo šoka Elijus - išsigandau... Jis šoko su Devina!
-Klausai, Elijus šoka su Devina! - pasakiau išsigandusi.
-Tu manai, kad Elijus išprotėjęs žudikas, manjakas? Tie laikai seniai praėjo. - juokėsi Klausas.
-Žiūrėk. - parodžiau Klausui savo riešą. - Matai? Jis mane taip suspaudė, kad liko raudona...
-Elijus nori tavęs, todėl tu ir šoki su manimi. - pasakė Klausas.
-Kaip suprasti? - paklausiau.
-Tiesiog. - pasakė Klausas.
Aš tylėjau. Nesupratau kas čia dedasi...
-Klausai, kodėl tu manęs neatiduodi Elijui? - paklausiau.
-Nes tu man reikalinga vienam reikalui atlikti. - pasakė jis.
-Elijus nori mane nužudyti? - paklausiau.
Klausas tylėjo.
-Klausai, atsakyk. - paprašiau.
-Tau neturi rūpėti. - griežtai pasakė jis.
Aš šokau toliau. Visi plojo žiūrėdami į visas poras.
Pašokę atsisėdome ant mums paruoštų kėdžių. Laukėme balsavimo rezultatų.
-GRAŽIAUSIA PORA IŠRINKTA... LIDIJA IR DŽEKSONAS! SVEIKINU! - kalbėjo per mikrafoną Rebeka.
Aš apkabinau Lidiją. Lidija su Džeksonu gavo gėlių, dovanų ir karūną.
Pažiūrėjusi apdovanojimus, nuėjau į lauką. Lauke lijo. Stovėdama žiūrėjau į lietų.
-Gražus oras. Tu jau su Klausu pradedi bendrauti... - su nusivylimu pasakė Elijus.
-Elijau, jeigu tau reikia manęs, pasiimk mane, nužudyk... - pasakiau.
-Heile, aš nenoriu tau pakenkti... - su ašaromis pasakė Elijus.
Aš tylėjau. Jis taip pat tylėjo.
-Heile, aš valdausi... tu kaip nuodas... nuo kurio negaliu atsiplėšti... - pasakė Elijus.
Atsisukusi į Elijų, aš net nejausdama to ką darau, jį pabučiavau. Ašaros tekėjo iš mano ir jo akių.
-Heile... eik iš čia... - liepė išeiti man Elijus.
Aš stovėjau ir pamačiau Elijų visiškai kitokį. Jo akys buvo raudonos, didelės iltys, veidas su iššokusiomis venomis...
-Elijau... kas tau darosi? - paklausiau.
Įsiutusiu žvilgsniu jis žiūrėjo į mane. Aš lėtai slinkau atgal.
Neregėtu greičiu Elijų užpuolė Klausas ir su didele jėga Elijų trenkė į medį.
-Bėk Heile! - šaukė Klausas man.
Aš pradėjau bėgti.
Galvoje sukosi įvairios mintys...