Love or Blood - Strangers (1) [BAIGTA]

Nuoširdus pokalbis

Susiruošiau miegoti. Į kambarį įėjo Stefanas.
-Miegi?
-Negaliu užmigti.
Stefanas atsigulė prie manęs.
-Žinai, tu ne vienintelis žmogus kuris iškenčia viską.
-Pasakyčiau tu stiprus žmogus, nes iškenti savo brolį...
-Kad tu žinotum, kiek kartų norėjau jį nudėti... bet jis mano brolis...
-Stefanai, nežinojau, kad gali būti žudiku.
-Žmogaus išvaizda nepasako visko apie vidų. Aš ne žudikas, Heile.
-Man patinka, kad tu čia esi. - pakeičiau temą.
-Heile, aš visada tave saugosiu nuo Deimono ir Elijaus.
-Manai, kad Elijus ką nors gali man padaryti?
-Elijus kilnus žmogus, bet visada jis gali visus išduoti.
-Aš nežinau, kaip pažvelgsiu Lidijai į akis... - vėl pakeičiau temą.
Į kambarį įėjo Devina ir Elijus. Mes su Stefanu gulėjome lovoje.
-Heile, nesigriaužk dėl Lidijos. - pasakė Devina.
-Negaliu... juk pasibučiavau su Deimonu... - pasakiau jau atsisėdusi ant lovos.
-Lidija tau tikrai atleis ir padėkos už tai. - ramino mane Devina.
-Padėkos... nemanau... - pasakiau.
-Stefanai ir Elijau, palikit mus vienas. - paprašė Devina.
-Aš būsiu svetainėje jeigu manęs reikės. - pasakė Elijus.
Elijus ir Stefanas išėjo į svetainę.
-Heile, Lidija dėl vaikinų gali padaryti viską. - pasakė Devina.
-Deimonas tikras šūdžius... aš Lidijos nekaltinu... - pasakiau.
-Deimonui tu patikai. - pasakė Devina.
-Jis nori mane įsitemti į lovą... aš tą žinau, nes man pasakė Stefanas, kad Deimonas visada to nori... - papasakojau Devinai.
-Deimonas pilnas sarkazmo žmogus.
-Devina, tu sakai, kad čia Lidija per didelį burbulą išpūtė... o aš manau, kad Deimonas į mane labiau kreipė dėmesį, negu į Lidiją, todėl manau, kad čia aš esu kalta.
-Čia Deimonas ir Lidija kalti. Heile, tu neviliojai Deimono, tai Deimonas lindo prie tavęs.
-Mergaičių pokalbiai... Deimonas blogiukas... ple... ple... - pertraukė pokalbį Deimonas.
-Deimonai, paskambink Lidijai ir jos atsiprašyk už savo poelgius! Per tave Heilė kenčia! - supyko Devina.
-Paprasčiausiai ji man atsibodo... kam skambinti? Pasakyti, kad tu man atsibodai? - ironizavo Deimonas.
-Tai jai taip ir pasakyk! - supykusi pasakė Devina.
-Va paėmiau telefoną. - pasakė Deimonas Devinai - Labas Lidija... gali nešaukti į telefoną... aš tave palieku. Taip... taip... man patinka Heilė... dėl to ir palieku... viso Lidija. - baigė pokalbį Deimonas.
-Deimonai, tu visiškas šunsnuki... - supykusi priėjau prie jo ir iš visų jėgų trenkiau jam per veidą.
Deimonas susiėmė už žando:
-Sakiau tiesą. - taip rimtai pasakęs jis išėjo iš mano kambario.
-Dabar bus dar blogiau... - atsisukusi pasakiau Devinai.
Devina stovėjo netekusi žado...
-Oho... Heile... tu mano mylimiausias žmogus... - nustebusi pasakė Devina.
-Kodėl? - nusišypsojau.
-Va, pagaliau nusišysojai Heile! - apsidžiaugė Devina.

Tuo tarpu svetainėje:
-Tau pasisekė Stefanai. - po ilgos nejaukios tylos pasakė Elijus.
-Kas? - paklausė nesupratęs Stefanas.
-Stefanai, jeigu nors kažkiek nuskriausi Heilę tu būsi lavonas. - pagrasino Elijus.
-Kaip matau ji čia labiau kenčia... - pasakė Stefanas.
-Tas tavo triukas su tavo pakabuku bandymas mane sukiršinti su ja? - paklausė Elijus.
-Elijau, bandymas ją apsaugoti nuo tavęs. - pasakė Stefanas.
-Stefanai, aš girdėjau visą pokalbį. - pasakė Elijus.
-Ji tau rūpi? - paklausė Stefanas.
Elijus tylėjo.
-Ji tau rūpi? - dar kartą paklausė Stefanas.
-Einu į savo kambarį. - pasakė Elijus.
Stefanas žiūrėjo į Elijų.
-Negali atsakyti į klausimą... - sumurmėjo Stefanas.

Heilės miegamajame:
-Klausyk, Heile, ar tau patinka Elijus? - paklausė manęs Devina.
-Nežinau... kai jis mane apkabina ar paliečia pajaučiu kažkokį jausmą, kai Lidija prašė manęs jam parašyti, aš jaučiau viduje pavydą. - papasakojau.
-Tas pavydas buvo į išrorę išlindęs. Aš mačiau, kad tu pavydėjai. - pasakė Devina.
-Aš nesuprantu kas man tada darėsi...
-Ar jūs esate bent pasibučiavę? Sakyk tiesą man tik tiesą. Išsikalbėkim atvirai... - paprašė Devina.
-Taip, esam pasibučiavę tik du kartus. - prisipažinau.
-Ką tada jautei?
-Kai pirmą kartą pasibučiavau su juo pajaučiau baimę, antrą kartą... nežinau... baimės nejaučiau... bet...
-Tu prieš tai esi su kuo nors pasibučiavusi?
-Taip.
-Pavyzdžiui, ką jautei Deimonui kai pasibučiavai su juo?
-Aš jaučiau pyktį, bet taip pat jaučiau nuo jo sklindantį nuoširdumą.
-Gerai... aš galiu tau prisipažinti, kad aš myliu Elijų.
-Devina, aš tai žinojau, tu gali su juo gali ir toliau bendrauti. Aš myliu Stefaną.
-Negaliu, nes mačiau ir jaučiau ką šiandien jis išgyveno viduje matydamas tave ir Stefaną. Jis stengėsi viską nuslėpti, bet iš jo akių viską mačiau...
-Jis nė karto man nesako, kad myli mane, kai buvome su juo ir Dereku, jis pasakė, kad aš esu jam kaip sesuo niekas daugiau. Mes su Elijumi esame artimi draugai...
-Aš su Elijumi galiu būti tik draugais. - pasakė Devina.
-Jūs galite būti puiki pora! Matydama jus abu šiandien aš nejaučiau pavydo, aš džiaugiausi.
-Būtų gerai, bet aš mačiau Elijų...
-Devina, aš nenoriu būti išskyrėja... aš išskyriau Lidiją, o dabar tave... aš nenoriu to Devina. Aš nenoriu daugiau vaikinų dėmesio...
-Jau vėlu, Heile, aš vyksiu namo. Laikykis. - pasakė Devina.
-Ar tave kasnors parveš?
-Elijus mane parveš namo. - nusišypsojo Devina ir pabučiavo man į žandą. -Ate, Heile.
-Ate, Devina. - atsisveikinau.
Į kambarį įėjo Stefanas.
-Netrukdau? - paklausė jis.
-Ne... Stefanai, gali važiuoti namo. Man jau viskas gerai.
-Jeigu viskas gerai jums madam Heile Marshall, ponas Stefanas Salvatore gali vykti namo. - juokavo Stefanas.
-Pone Stefanai Salvatore leidžiu jums vykti namo.
Aš palydėjau Stefaną link durų.
-Madam Heile Marshall, jums negalima išeiti iš namų po trumpais šortukais ir maikute. - nusišypsojo Stefanas.
-Ponas Stefanas Salvatore man nenurodinės. - pasakiau Stefanui.
Abu išėjome į lauką.
-Ilgai kalbėjotės abi su Devina.
-Moteriški reikalai, pone Salvatore. - nusijuokiau.
-Madam Heile Marshall, ar jums patiko pasimatymas?
-Pasimatymas tik su Stefanu Salvatore man tiktų.
-Tada kviečiu jus madam Heile Marshall, į penktadienio šokius. - nusijuokė Stefanas.
-Stefanas nemėgsta šokti. - šmaikščiai pasakiau.
-Stefanas mėgsta šokti tik su Heile Marshall.
Pamačiau kaip Elijus parvažiuoja parvežęs Deviną.
-Pone Stefanai Salvatore, manau su jumis reikėtų atsisveikinti.
-Madam Heile Marshall iki pasimatymo mokykloje.
Stefanas pabučiavo man į žandą.
-Nesidrovėkite Stefanai. - tyliai sušnibždėjau.
Galiausiai Stefanas pabučiavo mane į lūpas.
-Viso! - atsisveikino Stefanas.
-Ate! - atsisveikinau.
Laiminga grįžau į savo kambarį. Nieko nelaukusi kritau į lovą ir užmigau...