Lėtai pramerkiau akis. Aplink buvo baltą.. Tikriausiai gulėjau ligoninėje. Pakėliau galvą. Šį kart man neskaudėjo galvos. Apsidairiau ir susitikau blondiniškus plaukus. Vaikinas miegojo ant sofos. Tai atrodė tikrai juokinga. Prie manęs buvo prijungta lašelinė.
- Niall? ,- Tyliai paklausiau. Horan greitai pašoko iš vietos, kas privertė mane krūptelėti. Jis pamatęs mane atsiduso.
- Pagaliau pabudai.,- Tarė ir šyptelėjo. Jis atrodė iš tiesų klaikiai. Susiriebalavę plaukai, paraudonavusios akys, jis buvo baltas kaip drobė.
- Niall ar tau viskas gerai? ,- Atsisėdau. Vaikinas greitai priėjo ir vėl mane paguldė.
- Taip..,- Tarė.
Netrūkus į palatą atėjo ir daktaras.
- Panele Argent, kaip jaučiates? ,- Paklausė.
- Na.. Gana gerai, tik šiek tiek dilgčioja koja. ,- Šyptelėjau ir pažvelgiau į bintuotą koją. Niall vis neatsitraukė nuo manęs, kas mane stebino.
- Gerai, šiandien jus išleisiu.,- Tarė kažką rašydamas popieriuose. Daktaras kažką užsirašė ir dingo už durų.
- Aš.. Aš atvežiau tau drabužių, todėl.. Imk. ,- Nustebau. Jis buvo toks pasimetęs? O dar vakar buvo supykęs ant manęs. Vaikinas apsisukęs išėjo iš palatos. Nejau jam tikrai kliuvo nuo mano tėvo? Apsirengiau duotus treningus ir atsistojusi išėjau iš palatos. Tik išėjusi buvau apkabinta.
- Dieve mažute, kaip aš jaudinausi dėl tavęs. Dvi dienas buvai be sąmonės. ,- Sumurmėjo Ana. Dvi dienas?! Dvi sušiktas dienas buvau be sąmonės?! Nejaugi taip stipriai susitrenkiau galvą? Kai atsitraukėme, mane pasitiko ir vyriškos rankos. Buvau sustingusi.. Dar neseniai Niall norėjo mane sudrąskyti, o dabar lyg draugas apkabino mane..
- Turime važiuoti namo. Tavo tėvas nieko nežino.. Jis na.. Mano, kad tu pas Ana. O jei ką, pasakysiu, jog aš pastūmiau tave ir... Na... .- Vis striginėjo Niall. Netrūkus uždėjau pirštą ant jo švelnių lūpų.
- Viskas gerai Niall. Pasakysiu, jog paslydau ir nukritau nuo laiptu. ,- Šyptelėjau. Buvo labai keista.. Tas Niall žvilgsnis... Ach, nustok Medison.
Po geros valandos jau buvau namie. Kodėl po valandos? O gi todėl, nes Ana užsimanė picos ir žinoma Horan tam pritarė. Niall nė per metrą neatsitraukė nuo manęs. Namuose buvo labai tylu, kas mane gąsdino.. Atidariusi tėvo kambario duris, norėjosi klykti... Mano tėvas.. Mano tėvas gulėjo kraujo klane, su kulka kaktoje... kojos tirpo, o širdį suspaudė skausmas. Akyse kaupėsi ašaros.. Iš mano burnos išėjo skausmingas kūkčiojimas. Norėjau bėgti tėčio lavono link, bet blondinas mane laikė. Ar aš sakiau, kad nekenčiu savo gyvenimo?
DU LIEST GERADE
Bodyguard 《LT》
Fanfiction" Buvau pametęs galvą jau tada kai pirmą kartą pamačiau tave nuotraukoje.. Tai buvo ne tik darbas, tai buvo kažkas daugiau.. " - N.H. " Iš pradžių nekenčiau tavęs, bet netikėtai pamilau iki beprotystės... " - M.A. 3 Sezonai.
