1.2.

2K 82 0
                                    

Rytas buvo sunkus.. Nuo pat 6 ryto mane suknistai žadino tas subingalvis. Mano tėvas nusprendė, jog Niall turi mane išmokyti " muštis ".. Tas subingalvis liepė man apibėgti penkis ratus aplink milžinišką stadijoną! Jis rimtai nesveikas... Ar tas sušiktas bėgimas man nors kiek padės muštis? O gi ne!
- Viskas. ,- Atsidusau baigus bėgti paskutinį ratą. Mano gerklėje buvo sausra.. Vandens norėjau lyg išprotėjusi, o tas subingalvis specialiai prie mano akių atsigėrė vandens.
- Galėjai bėgti ir greičiau, o dabar bėgte į namus. ,- Ramiai tarė. Stovėjau lyg įkalta į žemę. Nė nesiruošiau bėgti namo, kol jis man neduos sušikto vandens.
- Ko stovi? Pirmyn! ,- Sušuko. Nė nereagavau į jo žodžius. Staiga pajutau šaltas rankas ant savo liemens.
- Trauk savo šlykščias rankas nuo manęs. ,- Sušnypščiau blondinui ir nieko nelaukusi pradėjau eiti namo link. Kaip nekenčiu jo! Ghhm..

Grįžusi kambarin iš kart sulaukiau telefono skambučio. Nieko nelaukusi pakėliau ragelį.
- Klausau. ,- Atsidusau, nes vis dar jaučiausi pavargusi.
- Ei, Medi! Varom į klubą? ,- Kitame telefono gale girdėjosi mano geriausios draugės, Anos balsas.
- Ghm nežinau.. Mano tėvas pasamdė kažkokį šlykštų subingalvį apsauginį kuris seka mane kiekviename žingsnyje. ,- Atsiguliau ant lovos.
- Mažute mes viską sutvarkysime. ,- Tarė. Iš jos galima tikėtis visko.. - Na gerai. Viską palieku tau .,- Nusijuokiau ir numečiau ragelį. Buvo taip gera atsigulti minkštoje lovoje. Nejučia užmerkiau akis ir pasinėriau į gilų miegą.

Atsikėliau nuo žinutės garso. Lėtai pramerkiau akis ir pažvelgiau į ekraną.

Siuntėjas: Ana
◀ Mažute, tas apsauginis dabar užimtas, greičiau šok šian pro langą. Mes tavęs laukiam!

Kaip ir sakiau. Iš jos galima visko tikėtis. Nusišypsojau ir nieko nelaukusi persirengiau drabužius ir pravėriau savo kambario langą. Krūptelėjau išgirdusi beldimą į duris.
- Brangioji, netrugdysiu tavęs, bet noriu, jog žinotum, kad myliu tave. ,- Išgirdau tėčio balsą. Jo žodžiai iš tiesų mane stebino.. Išgirdusi, kaip tėvas nueina, atsipučiau. Nieko nelaukiusi pradėjau vėl lipti per langą. Tolumoje jau matėsi mašinos šviesos. Kai buvau maža, visada lipdavau pro šį langą ir šokdavau ant didelio medžio kuris prie mano lango. Tėvas kadaise norėjo nupjauti šį medį, bet mano motina to neleido, dėl to aš jai dabar dėkoju.

Netrūkus jau buvau prie Ano automobilio.
- Tai ką padarei tam subingalviui? ,- Nusijuokiau.
- Nieko blogo. Tiesiog pasamdžiau merginą, kad užimtų jį valandėlei. ,- Mirktelėjo. Supratusi ką ji turi omenyje nusijuokiau.
- Na varom!! ,- Surėke per visą mašiną. Na, laukia linksmas vakaras.

Bodyguard 《LT》Tahanan ng mga kuwento. Tumuklas ngayon