Bodyguard 《LT》

3.51

MEDISON ARGENT

Galva tiesiog plyšo iš skausmo. Pramerkusi akis pasimečiau, tai visai kas kitka nei tikėjausi.. tai buvo paprastas kambarys. Didelė lentyna kurioje sudėtos įvairios knygo, Didelis langas pro kurį jau švietė saulė. Nedidelis staliukas prie didelės dvigulės lovos. Tai tikrai nebuvo panašu į rūsį kaip tikėjausi. Esu įsitikinusi, jog Niall dabar manęs jau ieško. Išgirdusi garsus už medinių durų, greitai atsiguliau ir apsimečiau jog esu be sąmonės. Išgirdau kaip medinės durys atsidaro.
- Gali neapsimesti. ,- Pasigirdo storas vyriškas balsas. Greitai atsimerkusi bandžiau vožti vyrui, bet viskas nuėjo per niek.. Mano rankos buvo greitai užlauštos.
- Nereikėjo taip daryti katytę ir man nebūtų reikėję taip su tavimi elgtis. ,- Tarė vyras ir pradėjo mane tempti per kažkokį koridorių. Mano galva sunkiai dirbo.. Tai nė ištolo nebuvo panašu į kokį apleistą pastatą, čia buvo prabangu.
Kai tik vyras įstūmė mane į kabinetą, greitai atleido rankas. Mano akys nukrypo į žydras akis. Kabinetas buvo jaukus, visur svyravo šviesi spalva, o už sėdinčio kėdėje vyro buvo didelis langas pro kurį matėsi visas miestas.. Kilstelėjau antakį.
- Pabandysi daryti ką nors kvailo, pasigailėsi katytę. ,- Tarė tas pats vyras. Pavarčiau akis. Prieš mane sedėjęs vyras buvo gana senas. Tik po keletos minučiu tylos supratau, jog tai gali būti Maiklas.
- Medison. Laukiau tavęs. ,- Nusišypsojo vyras. -Prisėsk. ,- Pridūrė ir ranka parodė į priešais jį esančią kėdę. Net nedvejojusi atsisėdau ant kėdės.
- Oh atleisk Danui už grubumą,- Nusišypsojo. Na žinoma.. Abejingai žvelgiau į vyrą kuris tiesiog šypsojosi, bet staiga jo šypsena dingo..
- Medison Argent.. Mergina bandanti pakenkti man... Ir kuo tu tokia ypatinga? Iš kur tu turi tiek drąsos kęsintis į visus tris mano vaikus? ,- Lėtai kalbėjo jis. Mane šiek tiek suglumino jo žodis " tris ".. Kevinas ir Hansas.. Juk tai viskas..
- ką turite omenyje tris vaikus? ,- Suraukiau antakius.
-  Greit pati sužinosi.. ,- Tarė ir atsistojo. Mano galva tiesiog neveikė. O ir variantų kas tas trečiasis Maiklo vaikas, nebuvo..
- Ileisk jį. ,- Išgirdau kaip sumurma Maiklas. Atsisukau į duris ir nekantriai laukiau vaikino.. Kai durys atsidarė, prieš mane išdygo ginkluotas Niall kuris akimirksniu pribėgo prie manęs ir apkabino..
- Tu sveika.. ,- Sušnabždėjo Niall ir paglostęs mano plaukus nusitaikė tiesiai į Maiklą. Keista buvo tai, jog vyras nė nedrebėjo ir neišsigando..
- Paleisk ją. Ji nieko nepadarė. ,- Sušnypštė Niall.
- Nieko nepadarė apart nužudė mano du sūnūs? ,- Tarė. Niall pradėjo keistai kikenti..
- Sūnūs? Oh nepradėk Maiklai, Kevinas tau nė nerūpėjo.. ,- Tarė Niall.. Man visa tai buvo keista.. Nejaugi jie pažystami??
- Na.. Kevinas.. Jis buvo psichas, todėl nebuvo priežasties mylėti jo.. Apie Hansą taip pat galiu tai sakyti.. Bet be to ji kęsinasi ir į mano vienintelį sūnų kurį aš myliu. ,- Tarė. Po kabinetą pasklido Niall juokas. Tai tikrai mane gąsdino..
- Tik nereikia.. Jei būtum mylėjęs savo sūnų, nebūtum taip jo skaudinęs. ,- Sušnypštė Niall.. Pala... Ar..?
- Aš norėjau tau tik gero!,- Surėkė ir išsitraukęs ginklą nutaikė į mane.
- Galiu ir vėl tai padaryti. Nužudyti moterį del kurios eini iš proto.. Ji atėmė mano du sūnus ir bando kęsintis į tave! ,- Po jo žodžių viskas buvo aišku... Visą laiką Niall man melavo.. Jis man suknistai melavo ir dėl Kevino, ir dėl Hanso... Akyse netikėtai susikaupė ašaros.. Žvelgiau į mylimą vyrą kuris tik gailiai žvelgė į mane..
- Medison... ,- Tyliai tarė ir priėjo prie manęs. Nereagavau į jo judesius ar balsą. Jis aiškino kažką, bučiavo mano skruostus, lūpas, bet man tai buvo riba.. Riba visko.. Jo melagysčių... Nieko nesakiusi išėjau iš ten.. Girdėjau kaip Maiklas patenkintas leido man dingti iš pastato ką ir padariau.. Nors per ašaras mažai kas matėsi, bet mano kojos vis greitėjo..Nenorėjau nei akimirkai sustoti... Širdyje skausmas buvo nepakeliamas... Tai pabaiga??