Bodyguard 《LT》

3.47

Tik išgirdusi Hanso balsą, per mano kūną nuėjo milijonas nemalonių šiurpuliukų. Nutaikiau ginklą į duris pro kurias ateis Hansas. Nekantraudama laukiau jo. Tik pamačiusi, kad durys po truputį atsidaro, atsipalaidavau ir pasidaviau savo tikslui - nužudyti Hansą. 
- Medison.. Ką čia darai? ,- Jo iš siaubo perkreiptas veidas man teikė malonumą. Kvailai nusišypsojau ir nutaikiau ginklą į vaikiną. 

- Uždaryk duris ir sėsk, turime pasikalbėti. ,- Nusišypsojau ir ginklu pamojau, kad atsisėstų į odinį krėslą. Hansas greitai pakėlė rankas ir kojomis uždaręs duris, lėtai atsisėdo į vietą. Staiga mane suglumino jo elgesys. Jis šypsojosi, o tai man kėlė nerimą. 
- Mieloji, ką nori iš manęs sužinoti? ,- Nusišypsojo. Suraukiau antakius. 

- Tu bandei mane nužudyti ir manai, kad tai visiškai normalu? Ko šypsaisi?! ,- Užrėkiau. Mane nervino tai, kad jis nenustojo šypsotis, nors ir laikiau prieš jį ginklą. 
- Ar nebūtų sąžininga, jei nužudyčiau tave? Juk nužudei mano brolį. Neslėpsiu. Pamilau tave Medison. Būčiau nužudęs tave tą pačią akimirką kai pamačiau tave, bet... Manyje kovoja dvi būtybės. Viena nekenčia tavęs, o kita - trokšta tavęs ir myli tave. Dėja kai pabėgai su Niall. Ta būtybė kuri mylėjo tave - mirė. Todėl ko aš noriu yra tavo mirties. Noriu matyti kaip tu kenti ir prašai manęs pasigailėti.. ,- Sušnypštė. Iš tiesų tai mane tikrai baugino, bet mano ryžtas buvo didesnis už baimę. 

- Tu esi kvailys jei manai, jog atsikratysi manimi. ,- Sušnypščiau lyg gyvatė. 

- Kodėl manai aš pasamdžiau Niall? Aš žinojau, kad tu jį myli, todėl norėjau matyti kaip tu kenti, bet tu sušiktai praleidai naktį su juo! Esi tikra kekšė. ,- Tarė ir išsitraukęs ginklą nutaikė į mane. 

- Kokia tu kvaila, jog atėjai čia viena. ,- Nusijuokė savo šlykščiu juoku.. 

- Viena? Kodėl manai, kad aš viena? ,- Nusišypsojau, bet viduje tiesiog drebėjau iš baimės, jog daugiau nebepamatysiu Lilės ir Niall veido..  Iš tiesų aš stipriai melavau, nes aš čia stoviu sušiktai viena ir niekas tikrai neateis man į pagalbą. Akimirkai Hanso akyse pamačiau išgąstį, bet kiek vėliau jo veide atsirado pašaipi šypsenėlė. 
- Ach tikrai? Norėčiau pamatyti ką dar atsivedei čia. Kvailė, tikra kvailė. ,- Nusijuokė ir atlenkė saugiklį. Gyliai įkvėpiau ir stengiausi nusiraminti ir apsimesti, jog nė trupučio nebijau to šunsnukio. 

- Koks tavo paskutinis noras brangutę? Būtinai perduosiu tai Niall ir Lilei kai būsiu nutaikęs ginklą į juos. ,- Plačiai nusišypsojo savo šlykščia šypsena. 

Akimirkai tikrai galvojau, jog apsiverksiu iš laimės kai pamačiau Niall už Hanso nugaros. Mano vyras buvo nusitaikęs į Hansą. 

- Hmm. Paskutinis noras? Noriu jog tu degtum pragare šunsnuki! ,- Surėkiau ir staiga kambaryje suskambo grėsmingas ir garsus šūvis pranešantis, jog kažkuris iš mūsų kambaryje pašautas...