Ta kurios nekenti

Nauji namai

-Važiuosim namo mano mašina.-pasakė taip aiškiai ir griežtai, kad aš tikrai neturėjau kito pasirinkimo. Įsėdau į jo juodą Mercedes markės mašiną ir užsisegiau diržą. Važiavome tyloje, jokios muzikos, jokio radijo, tik tyla. Jis tikriausiai per rimtas tokiems dalykams. Jei paklausčiau kokia jo mėgstamiausia muzika, tikriausiai pasakytų, kad opera. Jis įsuko į mano namų kiemą. Aš vis dar gyvenau sename name, tad neatrodžiau tokia varguolė kokia iš tiesų esu. Visi atsarginiai pinigai ėjo į tėčio gydymą apie kurį žinojo tik mano šeima. Ramiai atsidariau mašinos dureles ir išlipau, vos spėjau uždaryti dureles ir Kailas nuvažiavo taip gretai, kad net dulkės pakilo. Net nejausdama papurčiau galvą ir lėtu žingsniu nuėjau į namus. Iš rankų iškritusi rankinė sukėlė nemažą garsą, taip sukeldama šurmulį namuose. Prie durų buvo pastatyti mano lagaminai.

-Ar jūs po velniais mane išvarot iš mano namų?!!!! Kaip matau, jūs taip manęs čia nebenorit, kad net daiktus sukrovėt!-rėkdama ant viso namo ėjau link svetainės kur buvo susirinkusi mano šeima. Stengiausi laikyti ašaras ir neparodyti kaip man skauda ir kaip mane viskas užkniso. Jaučiausi tokia pavargusi ir išsekusi, kad tiesą sakant galėčiau kažką užmušti. Savo šeimai dabar esu tik pinigų šaltinis ir jie melš mane iki kol jiems bus gana. O žinant mano tėvus bei seserį, jiems niekada nebus gana. Svetainėje jie sėdėjo ratuku, žiūrėjo į mane kaip į pamišėlę. Niekada gyvenime nesu iškėlusi tokios scenos.

-Atsiprašau.-tyliai sumurmėjau ir nusukau akis. Negalėjau į juos net žiūrėti. Nors tėtis atrodė gerai, nemanau, kad jam pablogėjo, tad praleidau tuos jį varginančius mano klausimus. Mama kaip visada dvelkė elegancija, net paprasčiausioje suknelėje ir plokščiapadžiais bateliais. Mano 17-metė sesė Alex sėdėjo naujausio leidimo „Apple" telefone ir net nepažvelgė į mane. Teta bei dėdė toliau gurkšnojo arbatą ir apsimetė, kad nieko nematė, bei negirdėjo.

-Kadangi, aš čia nelaukiama ir nenorima, tai paprašysiu Karloso (mūsų vairuotojo), kad nuvežtų pas Kailą į namus.-tyliai pasakiau ir sukau eitis, bet mane sustabdė tėčio balsas

-Jis išėjo iš darbo, teks nuvažiuoti pačiai.-visai nesujaudintas mano kalbų jis atsakė ir toliau sėdėjo fotelyje.

-Aišku.-garsiai atsidusau ir jau ruošiausi eiti, bet prisiminiau apie lagaminus stovinčius prie durų, kurių visai neturiu noro tampyti.-Dėde padėk man su lagaminais.-nelaukdama jo atsakymo nuėjau. Šioje šeimoje jaučiausi kaip tuščia siena. Kodėl aš taip aukojuosi jei nieko negaunu už tai? Net menkiausios pagarbos. Kas čia per tėvai? Nusigavau iki savo automobilio garaže. Išsitraukiau garažo pultelį ir jo durys pradėjo vertis. Išvažiavau į kiemą kur dėdė jau manęs laukė. Jis sukrovė lagaminus į bagažinę, kai kurie buvo padėti ir ant galinių sėdynių. Tikiuosi tai mano visi daiktai, į šiuos namus šiandien grįžti nenoriu. Suvedžiau Kailo namų adresą į GPS. Retai važinėdavau savo automobiliu, tad mažai pažinojau miesto gatves.

Privažiavau jo rūmus. Tiesiogine ta žodžio prasme. Manau jei labai pasistengčiau, galėčiau visai jo nesutikti šiame milžiniškame name. Vartai buvo uždaryti, todėl nuleidusi langą paspaudžiau mygtuką šalia jų.

-Klausau.-pasigirdo moteriškas balsas su Meksikietišku akcentu

-Čia Cassidy.-tariau aiškiai ir garsiai

-Labai atsiprašau, man niekas nepranešė, kad atvažiuosite.-vartai pradėjo atsidarinėti.

-Tai kaip supratau, aš esu niekur nelaukiama.-tariau lyg sau, lyg ir jai. Uždariau langą ir įvažiavau į kiemą. Nežinojau kur statyti mašiną, tad ją palikau prie paradinių durų. Vos išlipusią mane pasitiko vyriškis, jis žvelgė į mano mašinos raktelius, tad jam juos ir padaviau.-Ten yra mano lagaminai.-sutrikusi tariau

-Nesijaudinkite, eikite į vidų, lagaminai bus jūsų kambaryje už poros minučių.-mandagiai atsakė maždaug 40-metų, plikas ir liesas vyriškis. Jo akis dengė juodi akiniai, o kūną puošė juodas kostiumas. Argi tai gali būti patogu? Visas sukaustytas visą dieną, išprotėčiau. Maloniai jam nusišypsojusi nuskubėjau į namą kur mane pasitiko žemą, kaštoninių trumpų plaukų dama. Manau ji buvo tarnaitė ar kažkokias kitas panašias pareigas atliekanti moteriškė.

-Aš Monika, aprodysiu jums namus. Taip pat jei jums ko reikės aš visada būsiu jūsų paslaugoms.-laužyta anglų kalba prabilo moteris. Tai su ja kalbėjau prie vartų. Kadangi neturėjau noro būti maloni, o elgtis kaip kalei su gerais žmonėmis man nebūdinga, lengvai linktelėjau ir nusekiau paskui ją. Apatiniame aukšte buvo virtuvė, svetainė, darbo kambarys į kurį aš negaliu eiti ir kiti kambariai kurie yra tam, kad užpildytų tuščią erdvę. Antrame aukšte buvo miegamieji. Manasis visai netoli Kailo kambario. Gaila, norėčiau būti kuo toliau nuo jo. Kai Monika norėjo užeiti į jį, aš mandagiai padėkojau ir uždariau duris. Manau kur lova ir spinta susirasiu pati. Lagaminai buvo pastatyti kambario viduryje, tad atsidariusi juos išsitraukiau lengviausiai prieinamus drabužius. Kažkokia maikutė ir sportinės kelnės. Pradėjau nusirenginėti, visai nematydama, kad aš ne viena.